Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2060-775/2018 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams R. A., R. V., J. N. K. ir S. R. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl bylos nutraukimo sprendžiant, kad byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus R. A., R. V., J. N. K. ir S. R. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupjauti medį, esantį šalia žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 394/1579 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Kauno miesto žemėtvarkos planą ieškovei yra priskirtos atskirai naudotis žemės sklypo dalys „B“ ir „B1“. „B1“ žemės sklypo dalis ribojasi su 0,0618 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkai yra atsakovai. Sklypo ribojimosi vietoje, nuo ieškovės tvoros apie 15–20 cm atstumu auga klevo medis. Medis yra didelis, jo šakos išlindusios į ieškovės žemės sklypą, nuo jo nuolat krenta lapai, drėgmė, susidaro pavėsis, genda prie jo esanti medinė tvora, o esant stipresniam vėjui didelės šakos pavojingai siūbuoja. Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių dėl minėto medžio, tačiau jai buvo nurodyta, kad dėl klevo genėjimo ar kirtimo turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) žemės savininkus. Ieškovė registruotais laiškais kreipėsi į atsakovus, tačiau atsakovai jokių veiksmų nesiėmė.Atsakovai R. A., R. V., J. N. K. ir S. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi atsakovai iš ieškovės nėra gavę jokio įspėjimo nupjauti medį. Medis niekaip nepažeidžia ieškovės teisių bei teisėtų interesų ir netrukdo naudotis žemės sklypu, medžio lapų kritimas yra natūralus procesas, o pūvanti tvora nėra pagrindas nukirsti medį. Be to, ieškovė įsigijusi nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo matė augantį ginčo medį, tačiau niekada atsakovams dėl jo nereiškė pretenzijų. Klevas yra įtrauktas į saugotinų želdinių sąrašą ir dėl galiojančių apribojimų klevo nupjovimas yra negalimas. Atsakovai neprieštaraus ginčo medžio nupjovimui, jei bus nustatyta tokia būtinybė ir įstatymų nustatyta tvarka suteiktas leidimas saugotino medžio pjovimui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.Teismas nutartyje nurodė, kad įstatymas suteikia teisę pačiai ieškovei kreiptis dėl medžio pašalinimo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti tą daryti atsakovus. Be to, nėra aišku, ar saugotinas medis apskritai bus šalintinas, nes tai priklauso nuo Aplinkos apsaugos skyriaus sprendimo. Atsisakius tokį leidimą išduoti, atsakovai neturėtų galimybių įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo būtų įpareigoti nukirsti medį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė L. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Skunde nurodė šiuos esminius argumentus:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme, kadangi ieškinio reikalavimo pašalinti medį patenkinimas sukeltų ieškovei teisinius padarinius.Teismas neišsprendė šalių ginčo, neišsiaiškino, medis pjautinas, ar ne. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė gali pati kreiptis dėl leidimo kirsti saugotiną medį gavimo, kadangi ji tą jau buvo padariusi ir gavo atsakymą, kad turi kreiptis į žemės sklypo, kuriame auga medis, savininkus.Teismas neįvertino byloje pateikto rašytinio ieškovų sutikimo kirsti medį, netinkamai vertino išvadą duodančios institucijos pateiktą išvadą tiek raštu tiek žodžiu, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Teismas neatsižvelgė į 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ reguliavimą, pagal kurį gali būti nupjaunami ir saugotini medžiai atlyginant jų vertę. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai R. A., R. V., J. N. K. ir S. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė jos teisę į teisminę gynybą, kadangi asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka.Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad įpareigojus atsakovus pašalinti medį, jie galėtų kreiptis dėl leidimo gavimo, tačiau tai nereiškia, kad jiems leidimas bus išduotas. Todėl teismui patenkinus ieškinį, atsakovai neturėtų galimybės įvykdyti tokį teismo sprendimą.Medžio būklė yra gera, tą pripažino ir byloje apklaustas ieškovės sutuoktinis, be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad kur nors kreipėsi dėl medžio būklės nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame išdėstė reikalavimą įpareigoti atsakovus nupjauti medį (klevą), esantį šalia ieškovės žemės sklypo ribos atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype. Klevas nuo 1995 metų pripažintas saugotinu (Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 36-2-1581, 1995 m. vasario 7-8 d. Kauno miesto privačių valdų želdinių inventorizacijos žiniaraštis ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) planas). Ieškovei kreipusis į Aplinkos apsaugos skyrių jai buvo pateiktas atsakymas, kad dėl klevo genėjimo ir kirtimo ieškovė turi kreiptis į kaimyninio žemės sklypo savininkus – atsakovus. Ieškovė tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakovus, o šiems nesiėmus jokių veiksmų, pateikė ieškinį teismui jį grįsdama daiktinėmis teisės normomis, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.42 straipsniu – teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka nurodydamas, jog ieškovė savo teises gali apginti kreipdamasi į Aplinkos apsaugos skyrių ir gaudama leidimą iškirsti jai trukdantį medį, tuo tarpu toks ieškinio reikalavimas, kurį suformulavo, nesukels ieškovei siekiamų teisinių padarinių, nes jo įgyvendinimas priklauso nuo to, ar bus gautas leidimas kirsti medį, ar ne. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovė su teismo nutartimi nesutinka dėl procesinės teisės normų pažeidimo, susijusio su bylos nutraukimu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), dėl specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių saugotinų medžių kirtimo tvarką, netinkamo taikymo (2008 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas aprašas „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).Vertinant šioje byloje ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) bei aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai (ieškinio pagrindą), galima daryti išvadą, kad ieškovė ieškiniu siekia apsaugoti savo sklypą nuo neleistino poveikio (prie pat sklypo ribos augančio didelio medžio krentančių lapų, sudaromo šešėlio, drėgmės, kuri ardo šalia esančią medinę tvorą, didelių šakų, kurios esant stipriam vėjui gali nulūžti ir užkristi ant ieškovės turto kieme ir pan.), t. y. ieškovės reikalavimai atitinka CK 4.98 straipsnyje numatytą daikto savininko teisių pažeidimo gynybos būdą – savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad medis, kurį siekia pašalinti ieškovė, yra saugotinas, taigi jo pašalinimui yra nustatyta speciali tvarka (t. y. reikalinga gauti Aplinkos apsaugos skyriaus leidimą). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei toks leidimas nebuvo išduotas nurodant, kad jį gali gauti tik žemės sklypo, kuriame auga ginčo medis, savininkai – atsakovai. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus išvada bei teismo posėdžio metu apklaustas šios institucijos atstovas, kuris paaiškino, kad 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ (ir dabar galiojanti redakcija) nuostatos numato, kad dėl leidimų išdavimo turi kreiptis želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas, jei želdiniai yra valstybinėje žemėje). Kitas fizinis ar juridinis asmuo savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams gali pateikti tik išimtiniais atvejais, kai pavyzdžiui, yra būtinybė tiesti komunikacijas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie medžio būklę (t. y. nebuvo kreiptasi dėl medžio būklės nustatymo), be to, byloje yra pateiktas atsakovų sutikimas dėl medžio pašalinimo, jei tik bus nustatyta, kad jį pašalinti galima. Gavus ir įvertinus nurodytus duomenis būtų sudarytos sąlygos spręsti dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumo arba ieškinio reikalavimų patikslinimo (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bylą teismas CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu gali nutraukti tik tokiais atvejais, kai ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, t. y. kai tam tikri ginčai nepriskirtini teismų kompetencijai, arba byla nagrinėtina kita savarankiška proceso forma (pvz. baudžiamąja). Nagrinėjamu atveju reiškiamas negatorinis ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka ir ieškovė turi teisę ginti jos manymu pažeistas savo teises. Nutarties 12-14 punktuose aptartos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad sąlygų bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme šiuo atveju nebuvo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai dėl duomenų trūkumo (dėl medžio būklės), dėl reiškiamų ieškinio reikalavimų netikslumo, turėjo būti šalinami nagrinėjant bylą iš esmės, ir vertinami priimant vienokį ar kitokį teismo sprendimą dėl kilusio ginčo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, netinkamai vertino Aplinkos apsaugos skyriaus išvadą, atstovo paaiškinimus ir 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ nuostatas, nesudarė galimybėms surinkti byloje visų duomenų apie tai, ar ginčo medis galėtų būti pašalintas (apie jo būklę), konstatuotina, kad teismas, nutraukdamas civilinę bylą, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą ir įrodymų vertinimą, todėl skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina.Įvertinus tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.