Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2695-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
e1-2695-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21421-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2695-1131/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21421-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 2013 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį;

2. 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį;

3. 2018 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį;

4. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

5. 2019 m. sausio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo broliui D. L.: 2020 m. birželio 2 d. apie 18.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė savo broliui D. L. į krūtinės sritį ir pilvo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. L. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad buvo teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinėje ligoninėje, priklausomybės ligų centre nesigydė. Paskutinius du metus pradėjo dažniau vartoti alkoholinius gėrimus. Šiuo metu niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Telefono neturi, el. paštu nesinaudoja, prašo ryšį su juo palaikyti per motiną A. L.. Kuo yra įtariamas suprato, kaltu prisipažįsta pilnai. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jo motinai. Butas yra 4 kambarių ir jame gyvena jis, jo brolis D. L. ir motina. Parodė, kad 2020 m. birželio 2 d. lauke su pažįstamais vartojo degtinę ir alų. Apie 15.30 val. grįžo namo. Po kiek laiko su broliu D. L. buto koridoriuje kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko jie pradėjo bartis, nepamena. Ar konflikto metu jis sudavė broliui, pasakyti negali, nes kaip minėjo, nepamena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti. Mano, kad santykiai su broliu normalūs, prieš tai jie konfliktavo maždaug prieš metus. Norėtų brolio atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Dėl įvykusio konflikto labai gailisi (b. l. 97).

Motyvuojamoji dalis

Papildomai apklaustas kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus pirminės apklausos metu ir papildo, kad konflikto, kuris įvyko 2020 m. birželio 2 d. apie 18.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) metu, jis, būdamas neblaivus, kumščiu sudavė savo broliui D. L. kelis kartus į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai kartų sudavė ir į kurias kūno vietas pataikė, neprisimena, bet, matyt, taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl to, kad mušdamas sukėlė D. L. fizinį skausmą labai gailisi (b. l.107).

Nukentėjusiuoju apklaustas D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 2 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), jo brolis J. J., panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. trenkdamas iš kumščio į krūtinę ir pilvo sritį, dėl to jis pajuto didelį fizinį skausmą. Taip pat puolė jį su peiliu. Dėl šio įvykio prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Nukentėjusiuoju apklaustas D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 2 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), jo brolis J. J., būdamas neblaivus, nurodytu adresu, kuriame gyvena, t. y. bute esančiame koridoriuje, pradėjo aiškintis jų santykius. Brolis buvo nusiteikęs agresyviai. Konflikto metu stumdėsi. Pradėjo tampyti jį už atlapų. Taip pat panaudojo prieš jį fizinį smurtą jo atžvilgiu. Tyčia trenkė jam iš kumščio į krūtinę ir pilvo sritį, ko pasėkoje jis pajuto didelį fizinį skausmą, kiek kartų sudavė kumščiu, nepamena. Po smurto prieš jį, nuėjęs į virtuvę, paėmęs virtuvinį peilį, bandė jį pulti, tačiau apsigynė ir atėmė peilį. Brolis smurtauja prieš jį ne pirmą kartą. Kiek kartų smurtavo, tiksliai paaiškinti negali, kadangi tai tęsiasi nuolat. Prašo įpareigoti jo brolį J. J. nesiartinti prie jo šeimos ir jo, kadangi jaučia realų pavojų jam ir jo motinai realų pavojų gyvybei ir sveikatai (b. l. 1).

Nukentėjusiuoju apklaustas D. L. papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad papildo ir patikslina savo parodymus, duotus pirminės apklausos metu 2020 m. birželio 2 d. Patikslina, kad 2020 m. birželio 2 d. apie 18.20 val.. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo brolis J. J., būdamas neblaivus, pradėjo kabinėtis prie jų mamos A. L.. Jis su mama tuo metu buvo buto koridoriuje ir kaip J. J. ten kabinėjosi prie mamos nematė, nes tuo metu jis buvo kambaryje. Mama jį pasikvietė, kad padėtų nuraminti J. J.. Atėjęs į koridorių pamatė, kad J. J. agresyviai nusiteikęs. Jis jį pradėjo raminti, bet J. J. neklausė. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Po to, kaip ir pasakoja, J. J. pradėjo stumdytis, tampyti jį už atlapų, tarp jų prasidėjo grumtynės. Grumtynių metu J. J. tyčia ar netyčia, negali pasakyti, sudavė jam kumščiu vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į pilvo sritį. Dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Grumdamiesi su broliu nuėjo iki virtuvės. Tuo metu jis manė, kad J. J. eina iki peilių, kurie buvo virtuvėje stove ant spintelės, nes J. J. link jų kaip ir slinkosi. Ką jis būtų daręs, nežino, bet tuo metu išsigando ir pastūmė stovą tolyn. Stove buvo keletas peilių. Tada toliau jiems grumiantis, jam pavyko J. J. išstumti iš virtuvės, o po to ir iš buto, ir užsirakinti. Tada jis iškvietė policiją. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą po įvykio nesikreipė, nes nebuvo rimtų sužalojimų. Jų mama grumtynių metu buvo koridoriuje ir viską matė. Atvykus pareigūnams ir medikams J. J. namuose nebuvo. Pareigūnams reikalaujant pateikė vieną iš stove buvusių peilių, nors tas peilis nėra niekaip susijęs su šia nusikalstama veika. Jis nežino ar J. J. tikrai norėjo paimti peilį ar jam taip pasirodė, negali pasakyti. Todėl prašo jam grąžinti minėtą peilį. Dėl įvykio jam padaryta fizinė žala, kurios pinigais nevertina ir ieškinio nepateikinės. Su mama ir broliu gyvena jau kokius du metus (b. l. 30).

Iš 2020 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra laiptinės koridorius (septintame aukšte), kuriame prie 28 buto durų aptikti du sudaužyti gėlių vazonai, taip pat bute esantis koridorius, kuriame užėjus pro duris, dešinėje sumontuota spinta bei virtuvė, kurioje kairėje pastatytas šaldytuvas bei dešinėje pusėje sumontuoti virtuvės baldai. Laiptinės koridorius ir butas nėra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (b .l. 2).

Iš 2020 m. liepos 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra BPC Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje 2020 m. birželio 2 d. užregistruotų pranešimų apie įvykį (duomenys neskelbtini), skaitmeninė garso įrašo kopija. Iš pirmojo garso įrašo matyti, kad pranešėjas teigia, kad atėjo girtas brolis, kuris užpuolė motiną, po pradėjo viską daužyti ir laužyti. Atvyko policijos pareigūnai. Iš antrojo garso įrašo matyti bendravimas dėl įtariamojo sulaikymo (b. l. 39-40).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 2 d. 20.57 val. J. J. nustatytas 1,34 promilių girtumo laipsnis (b. l. 103).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo broliui D. L. į krūtinės sritį ir pilvo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2020 m. birželio 2 d. lauke su pažįstamais vartojo degtinę ir alų. Apie 15.30 val. grįžo namo. Po kiek laiko su broliu D. L. buto koridoriuje kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko jie pradėjo bartis, nepamena. Ar konflikto metu jis sudavė broliui, pasakyti negali, nes kaip minėjo, nepamena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti. Mano, kad santykiai su broliu normalūs, prieš tai jie konfliktavo maždaug prieš metus. Dėl įvykusio konflikto labai gailisi (b. l. 97). Nukentėjusysis D. L. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad J. J. smurtavo prieš jį (b. l. 1, 30). Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2020 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (b. l. 2) bei 2020 m. liepos 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys (b. l. 39-40).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad J. J. 2020 m. birželio 2 d. apie 18.20 val. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė savo broliui D. L. į krūtinės sritį ir pilvo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. L. fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis J. J. savo broliui, su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Taigi, pripažintina, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo broliui D. L. į krūtinės sritį ir pilvo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. L. fizinį skausmą. Kaltinamojo J. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog nukentėjusiajam D. L. 2020 m. rugsėjo 18 d. pranešta apie priimtą procesinį sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta (b. l. 112).

Atsižvelgiant į tai, prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 110, 111).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. J. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. J. nusikalto konflikto su savo broliu metu, sukėlęs jam fizinį skausmą. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės sveikatai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 72-78), administracine tvarka baustas daug kartų (b. l. 61-71), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (b. l. 59), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 58). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. J. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies ir sankcijoje nustatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 2 d. 19.30 val. iki 2020 m. birželio 3 d. 15.06 val. (1 para). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Kiti klausimai

J. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir J. J. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką – vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

J. J. išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

J. J. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė