Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-19 · Administracinė byla Nr. I-1904-402/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-19
Bylos Nr.
I-1904-402/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Kauno teritorinės muitinės, Muitinės departamentui prie LR FM
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1904-402/2016
Procesinis Nr. 3-61-3-04502-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 16.2; 16.5.; 16.8.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui L. D. , atsakovų Kauno teritorinės muitinės atstovei D. G. , Muitinės departamento prie LR FM atstovei J. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovams Kauno teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie LR FM dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui skundą (b.l. 1-2) ir patikslintą prašymą (b.l. 71), kuriuo prašo panaikinti Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2015-08-18 įsakymo Nr. 1PK-518 3 p. dėl L. D. pareigų atlikimo vietos pakeitimo ir grąžinti L. D. į ankstesnę darbo vietą – Kauno oro uostą.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jis nesutinka su ginčijamu įsakymu, kadangi 2015-08-18 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1PK-518 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų: įsakymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas aplinkybėmis, nenurodyta apskundimo tvarka. Muitinės pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo taisyklių 3 dalyje numatyti 5 pagrindai, kada gali būti keičiama muitinės posto pareigūno pareigų atlikimo vieta. Tačiau skundžiamame 2015-08-18 įsakyme nenurodytas nei vienas iš šių pagrindų, neaišku, būtent kuriuo konkrečiu pagrindu remiantis, keičiama pareiškėjo pareigų atlikimo vieta. Įsakyme nenurodyta ir nei viena faktinė aplinkybė, kodėl gali būti taikomas bent vienas iš Muitinės pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo taisyklėse numatytas pareigų atlikimo vietos keitimo pagrindas. Motyvuoto prašymo pakeisti pareigų atlikimo vietą pareiškėjas nepateikęs; korupcijos postuose neužfiksuota; muitinės postų veikla nestabdoma ir postai nelikviduojami; nėra duomenų, kad keistųsi postų statusai, funkcijos ar darbo krūviai; abiejuose postuose dirba vienodos kvalifikacijos pareigūnai, todėl jų tarpusavio keitimui taip pat nėra pagrindo. Todėl pareiškėjui liko neaiškus teisinis perkėlimo į kito posto tas pačias pareigas motyvas ir pagrindas.

Pareiškėjo nuomone, jo perkėlimu į Kybartų geležinkelio postą yra siekiama sukurti jam blogesnes darbo sąlygas, sukelti papildomų išlaidų, ir susiję su jo laimėta byla prieš Muitinės departamentą. 2015-07-01 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2442-756/2015 buvo grąžintas į inspektoriaus pareigas Kauno oro uoste ir jam buvo priteistas vidutinis atlyginimas už neteisėtą atleidimo iš pareigų laiką. Tai neįtiko administracijai, todėl nepraėjus nei dvejiems mėnesiams po laimėtos bylos, be pagrindo perkeliamas į kitą pareigų atlikimo vietą, esančią toli nuo jo gyvenamosios vietos. Jo gyvenamoji vieta yra Kaune, Prūsų g. 37. Pakeitus pareigų atlikimo vietą, į darbą teks važinėti 110 km. (į vieną pusę). Pablogės gyvenimo sąlygos, nes kelionei į darbą (pirmyn ir atgal) turės iš poilsio laiko skirti 3 valandas. Taipogi nukentės finansiškai, nes nėra kompensuojamos nuosavo automobilio, kuriuo jis važiuos į darbo vietą, amortizacijos ir remonto išlaidų. Taip pat pažymėjo, jog nenurodytas motyvas, kodėl į Kybartų geležinkelio postą perkeliamas būtent jis, nes jis nuo 2002-07-01 iki 2015-09-07 buvo keliamas į kitus muitinės postus penkis kartus.

Pažymėjo, jog 2012-05-10 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A-520-2270-12 nurodyta, kad nagrinėjant perkėlimo į kitą pareigų atlikimo vietą klausimą, yra svarbi aplinkybė, ar perkeliant pareigūną į kitą pareigų atlikimo vietą, nėra pakeista jo teisinė padėtis. Šiuo atveju nei Muitinės statute, nei LR Muitinės įstatyme, nei Kauno teritorinės muitinės oro uosto posto inspektoriaus pareigybės aprašyme nėra numatytas toks tarnybos pobūdis, susijęs su važinėjimu į kitą Kybartuose esantį geležinkelio postą. Todėl buvo keičiama jo teisinė padėtis ir šis įsakymas yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovo Muitinės departamento prie LR FM atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad Muitinės pareigūnų tarnybos vietos ir jų pareigų atlikimo vietos nustatymą reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 12 straipsnio 6 dalis ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-05-12 įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintos Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo taisyklės. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad įsigaliojus Statutui, laikoma, kad muitinės postų pareigūnų tarnybos vieta yra muitinės įstaigos, kurioje jie tarnauja, veiklos teritorija. Statuto 12 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad įsakyme dėl priėmimo į muitinės posto pareigūno pareigas pareigūno tarnybos vieta apibrėžiama kaip muitinės įstaigos veiklos zona.

Sutinkamai su išdėstytu, muitinės posto pareigūnas nėra priimamas į konkretaus posto muitinės pareigūno pareigas, tačiau šio muitinės pareigūno teisinė padėtis ir jo pareigos apibrėžiamos kaip konkrečios teritorinės muitinės pareigūno pareigos. Pareiškėjo teismui pateiktame pareiškėjo pareigas reglamentuojančiame pareigybės aprašyme, patvirtintame Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-06-30 įsakymu Nr. 1B-531, taip pat nėra nurodytas konkretus muitinės postas, kuriame atliekamos posto pareigūno pareigos, o pareiškėjo pareigos apibrėžtos kaip Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus A lygio 6 kategorijos pareigos. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-01-02 įsakymo Nr. 1B-2 „Dėl įgaliojimų priimti sprendimus personalo valdymo klausimais suteikimo“ 1.3 papunktis įgalioja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinių muitinių viršininkus nustatyti ir keisti muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietą. Pastebėjo, kad Statuto 3 straipsnio 7 dalis nustato tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (įskaitant ir pareigų atlikimo vietos pakeitimą) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

Atsiliepimas

Atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad muitinės pareigūnų tarnybos vietos ir jų pareigų atlikimo vietos nustatymą reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau -Statutas) 12 straipsnio 6 dalis ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-05-12 įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintos Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo taisyklės. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad įsigaliojus Statutui, laikoma, kad muitinės postų pareigūnų tarnybos vieta yra muitinės įstaigos, kurioje jie tarnauja, veiklos teritorija. Statuto 12 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad įsakyme dėl priėmimo į muitinės posto pareigūno pareigas pareigūno tarnybos vieta apibrėžiama kaip muitinės įstaigos veiklos zona. Pareiškėjas kaip ir kiti A lygio 6 kategorijos pareigūnai atlieka pareigas vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-06-30 įsakymu Nr. 1B-531 patvirtintu Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymu Nr. l, kuriame nėra nurodytas konkretus muitinės postas, kuriame atliekamos posto pareigūno pareigos, o pareiškėjo pareigos apibrėžtos kaip Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus A lygio 6 kategorijos pareigos. Sutinkamai su išdėstytu, muitinės posto pareigūnas nėra priimamas į konkretaus posto muitinės pareigūno pareigas, muitinės pareigūno teisinė padėtis ir jo pareigos apibrėžiamos kaip konkrečios teritorinės muitinės pareigūno pareigos (šiuo atveju Kauno teritorinės muitinės posto pareigūnas), t.y. teisinė pareigūno padėtis pasikeitus pareigų atlikimo vietai išlieka nepakitusi.

Motyvuojamoji dalis

Kauno teritorinės muitinės veiklos zonoje veikia 9 muitinės postai, pagal patvirtintą struktūrą (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-08-25 įsakymas Nr. 1B-455 „Dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų struktūrų patvirtinimo“. Teritorinės muitinės viršininkas, būdamas atsakingas už muitinei pavestų funkcijų vykdymą, sprendžia dėl žmogiškųjų išteklių paskirstymo tarp muitinės postų, veikdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-01-02 įsakymo Nr. 1B-2 „Dėl įgaliojimų priimti sprendimus personalo valdymo klausimais suteikimo“ 1.3 p. suteiktų įgaliojimų ribose, t.y. turi teisę nustatyti ir, prireikus, keisti kiekvieno teritorinės muitinės posto pareigūno pareigų atlikimo vietą, vadovaudamasis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-05-12 įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintomis Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo taisyklėmis (toliau-Taisyklės).

Pareiškėjas prašyme klaidingai nurodo aplinkybes, kad 2015-07-01 LVAT sprendimu Nr. A-2442-756/2015 jį grąžino į inspektoriaus pareigas Kauno oro uoste. Pažymėjo, kad 2015-07-01 LVAT nutarties Nr. A-2442-756/2015 rezoliucinės dalies 2 punkte pareiškėjas grąžintas į ankstesnes, Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad priešingai nei teigia prašyme pareiškėjas, muitinės nuomone, jam nesudarytos blogesnės darbo sąlygos dirbant Kybartų geležinkelio poste, nes atliekant pareigas šiame poste, posto inspektoriaus priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis lyginant su Kauno oro uoste atliekančio pareigas posto inspektoriaus priskaičiuotu vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu (2015-11-09 Kauno teritorinės muitinės pažyma Nr.(4.30) 1B-16568).

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2015-08-18 įsakymo Nr. 1PK-518 3p. dėl L. D. pareigų atlikimo vietos pakeitimo ir grąžinti L. D. į ankstesnę darbo vietą – Kauno oro uostą.

Ginčas byloje kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2015-08-18 įsakymo Nr. 1PK-518 „Dėl pareigų atlikimo vietos pakeitimo“ 3 p., kuriuo buvo pakeista pareiškėjo, atliekančio pareigas Kauno oro uosto poste, pareigų atlikimo vieta iš Kauno oro uosto posto į Kybartų geležinkelio postą nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. (b.l. 3)

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str.). Tačiau specialus įstatymas numato, kad teisė kreiptis gynybos į teismą turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1d.). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę paduoti skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas aktas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytiems reikalavimams, todėl nagrinėjamu atveju teismas turi atsakyti į klausimą kokiai kategorijai priskirtinas ginčijamas įsakymas ir ar ginčijamas įsakymas priimtas nepažeidžiant nustatytų reikalavimų numatytų Viešojo administravimo įstatymo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis imperatyviai numato, jog skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos nustato bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra apibrėžta individualaus administracinio akto sąvoka: „individualus administracinis aktas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei“. Administracinio akto sąvoka apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, t.y. „administracinis aktas - viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas“.

Nagrinėjimo ginčo objektas yra vidaus administravimas - tai administravimo veikla, kuria užtikrinamas muitinės institucijos funkcionavimas (personalo valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti priskirtas funkcijas (VAĮ 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, pažymėjęs, jog vidaus administravimas, kitaip nei viešasis administravimas, visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ir (ar) organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. Atitinkamai vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne šiuose aktuose įtvirtinta valstybės valia, išreikšta per viešojo administravimo subjektams suteikiamus įgaliojimus, o šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai. Tokia pati išvada padaryta ir LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-520-2270-12. Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje yra reglamentuota, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai yra privalomi visiems muitinės pareigūnams.

Taigi, pareiškėjas siekia išspręsti ginčą, kilusį vidaus administravimo srityje (t. y. tarp muitinės pareigūno) ir jo darbdavio (Lietuvos Respublikos Muitinės departamento), t.y. siekia išspręsti tarnybinį ginčą.

Muitinės pareigūnų tarnybos vietos ir jų pareigų atlikimo vietos nustatymą reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 12 straipsnio 6 dalis ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-05-12 įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintos Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo taisyklės.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad įsigaliojus Statutui, laikoma, kad muitinės postų pareigūnų tarnybos vieta yra muitinės įstaigos, kurioje jie tarnauja, veiklos teritorija. Statuto 12 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad įsakyme dėl priėmimo į muitinės posto pareigūno pareigas pareigūno tarnybos vieta apibrėžiama kaip muitinės įstaigos veiklos zona.

Pareiškėjas kaip ir kiti A lygio 6 kategorijos pareigūnai atlieka pareigas vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-06-30 įsakymu Nr. 1B-531 patvirtintu Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymu Nr. l, kuriame nėra nurodytas konkretus muitinės postas, kuriame atliekamos posto pareigūno pareigos, o pareiškėjo pareigos apibrėžtos kaip Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus A lygio 6 kategorijos pareigos (b.l. 54).

Tokiu būdu sutinkamai su tuo kas išdėstyta, akivaizdu, kad muitinės posto pareigūnas nėra priimamas į konkretaus posto muitinės pareigūno pareigas, muitinės pareigūno teisinė padėtis ir jo pareigos apibrėžiamos kaip konkrečios teritorinės muitinės pareigūno pareigos (šiuo atveju Kauno teritorinės muitinės posto pareigūnas), t.y. teisinė pareigūno padėtis pasikeitus pareigų atlikimo vietai išlieka nepakitusi, todėl prašymo argumentas dėl to, kad ginčijamu įsakymu buvo pakeista pareiškėjo teisinė padėtis yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Kauno teritorinės muitinės veiklos zonoje veikia devyni muitinės postai, pagal patvirtintą struktūrą (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-08-25 įsakymas Nr. 1B-455 „Dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų struktūrų patvirtinimo“) (b.l. 24-25). Teritorinės muitinės viršininkas, būdamas atsakingas už muitinei pavestų funkcijų vykdymą, sprendžia dėl žmogiškųjų išteklių paskirstymo tarp muitinės postų, veikdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-01-02 įsakymo Nr. 1B-2 „Dėl įgaliojimų priimti sprendimus personalo valdymo klausimais suteikimo“ 1.3 p. suteiktų įgaliojimų ribose, t.y. turi teisę nustatyti ir, prireikus, keisti kiekvieno teritorinės muitinės posto pareigūno pareigų atlikimo vietą (b.l. 19-20), vadovaudamasis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-05-12 įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintomis Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo taisyklėmis(b.l. 8).

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame įsakyme nenurodytas Taisyklių 3 punkte numatytas pagrindas, kada gali būti keičiama pareigūno pareigų atlikimo vieta, todėl jam neaiškus perkėlimo į kitą postą pagrindas.

Aiškinant Taisyklių 3 punkto normą, atsižvelgtina į tekste vartojamų žodžių loginę prasmę, t.y. žodžiai „gali būti“ paprastai nurodo, kad tokia norma yra dispozityvi, arba paliekanti teisinių santykių dalyviams teisę tam tikrose ribose elgtis savarankiškai, jie skiriasi nuo žodžių „privaloma“, „turi būti“, kurie teisės normos tekste paprastai reiškia, kad norma yra imperatyvi, t.y. griežtai formuluojanti paliepimą. Tokiu būdu, darytina išvada, kad muitinės viršininkas jam suteiktų įgaliojimų ribose, spręsdamas posto pareigūnų pareigų atlikimo vietos keitimo klausimus, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiame poste muitinės posto pareigūnas atliks pareigas. Tokiu būdu, darytina išvada, jog aukščiau nurodyti teisės aktai nesuteikia pareiškėjui pagrindo tikėtis, kad jo pareigų atlikimo vieta visą laiką bus susijusi tik su vienu konkrečiu muitinės postu ir nebus keičiama visą jo tarnybos laikotarpį. Kauno teritorinės muitinės viršininko pasirašytu Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-08-18 įsakymu Nr. 1PK-518 „Dėl pareigų atlikimo vietos pakeitimo“, yra keičiama 6 įvairių muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta (b.l. 18). Pareiškėjas teigė, jog 2015-07-01 LVAT sprendimu Nr. A-2442-756/2015 jį grąžino į inspektoriaus pareigas Kauno oro uoste. 2015-07-01 LVAT nutarties Nr. A-2442-756/2015 rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog pareiškėjas grąžintas į ankstesnes, Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas grąžintas dirbti būtent į Kauno oro uostą.

Pareiškėjas teigia, jog jam sudarytos blogesnės darbo sąlygos. Statuto 3 straipsnio 7 dalis nustato tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (įskaitant ir pareigų atlikimo vietos pakeitimą) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Viena iš tokių garantijų yra nustatyta muitinės postų pareigūnams, kurie atsižvelgiant į jų tarnybos ypatumus vyksta į skirtingas pareigų atlikimo vietas, ir yra įtvirtinta Statuto 54 straipsnio 10 dalyje. Ši įstatymo norma reglamentuoja, kad muitinės postų pareigūnui, pagal tarnybos pobūdį važinėjančiam tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančiam į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidos, išskyrus taksi, kompensuojamos finansų ministro nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007-05-22 įsakymas Nr. IK-189 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų, pagal tarnybos pobūdį važinėjančių tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančių į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-01-14 įsakymas Nr. 1B-13 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1K-189 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų, pagal tarnybos pobūdį važinėjančių tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančių į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ įgyvendinimo“). Minėtuose teisės aktuose numatytas posto pareigūnų vykimo į muitinės postą ir iš jo išlaidų kompensavimas. Todėl pareiškėjas, vadovaujantis aukščiau paminėto įsakymo Nr. 1K-189 3 p., siekdamas gauti važiavimo išlaidų kompensaciją privalo nustatyta tvarka ir terminais pateikti Muitinės departamentui prašymą dėl Taisyklių 2 punkte nurodytų išlaidų kompensavimo ir faktinių išlaidų pagrindimo dokumentus. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu laikinai yra sutrikęs išlaidų kompensavimo išmokėjimas, tačiau tai yra laikinas reiškinys, išlaidų kompensavimai bus išmokėti visiems pareigūnams, pateikusiems prašymus. Pažymėjo, jog išlaidų kompensavimas sutriko visiems be išimtis pareigūnams, neišskiriant pareiškėją atskirai. Paaiškino, jog pareiškėjas aukščiau aptartos teisės kreiptis su prašymu kompensuoti vykimo į tarnybą išlaidas, teisės aktų nustatyta tvarka nerealizavo, t.y. tokio prašymo 2015 m. (aktualiu laikotarpiu) nepateikė. Tokių duomenų, jog pareiškėjas pateikė nustatytais terminais prašymą dėl išlaidų apmokėjimo nepateikė ir pats pareiškėjas. Tokiu būdu ir prašyme nurodytas argumentas apie pareiškėjui sukeltas papildomas išlaidas yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nesant pareiškėjo prašymo ir faktines važiavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, muitinė negali jam tokių išlaidų kompensuoti.

Kaip matyti iš pateiktos pažymos (2015-11-09 Kauno teritorinės muitinės pažyma Nr.(4.30) 1B-16568) atliekant pareigas Kybartų geležinkelio poste, posto inspektoriaus priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis lyginant su Kauno oro uoste atliekančio pareigas posto inspektoriaus priskaičiuotu vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu (b.l. 51), todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui yra sudarytos blogesnės sąlygos.

Taip pat teismas pažymi, jog iš teismui pateiktos pažymos (b.l. 66-70) matyti, jog ir kitų pareigūnų, dirbančių Kauno teritorinėje muitinėje darbo vieta buvo nuolat keičiama, todėl pareiškėjas neturi pagrindo teigti, jog jo darbo padėtis blogesnė, nei kitų pareigūnų dėl darbo vietos pakeitimo, taip pat ir pareiškėjo teiginys, jog darbo vieta pakeista dėl to jog jis laimėjo anksčiau nagrinėtą bylą prieš atsakovą yra nepagrįstas, kadangi byloje tokių įrodymų nėra, tai tik pareiškėjo pamąstymai ir prielaidos, todėl toks pareiškėjo argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog priimant ginčijamąjį įsakymą buvo padaryti esminiai pažeidimai, kuriuos įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su administracinio akto neteisėtumu.

Išanalizavus rašytinius bylos įrodymus bei taikytinus teisės aktus, teismas konstatuoja, jog atmestini pareiškėjo argumentai, kuriais jis tvirtina, kad ginčijamas įsakymas nepagrįstas ir neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p., teismas,

nusprendė:

Pareiškėjo L. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė