Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. skundo išsiuntimo teismui dienos) patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš jo laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui turintį tekti gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Atsakovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 30), kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko: kamerų tipo patalpoje Nr. 13, kurios plotas 11,97 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,99 kv. m. gyvenamojo ploto; kamerų tipo patalpoje Nr. 14, kurios plotas 12,22 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,07 kv. m. gyvenamojo ploto; kamerų tipo patalpoje Nr. 28, kurios plotas 26,43 kv. m., joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,77 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 14-15, 16, 17). Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą (b. l. 51, 52), minėtų aplinkybių neginčijo, skunde tik abstrakčiai nurodė, jog nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m. gyvenamasis plotas. Pareiškėjui skunde nurodytų aplinkybių dėl nepakankamo ploto nedetalizavus bei nepagrindus, nenurodžius konkretaus laikotarpio, kuriuo galimai jam teko mažiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, neginčijant atsakovo pateiktų duomenų, į teismo posėdį neatvykus (pareiškėjas išėjo į laisvę 2019 m. birželio 7 d. b. l. 8; teismo šaukimas įteiktas, b. l. 52), skunde pareiškus, jog neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (b. l. 2), teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis, arba patikslinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, apklausiant pareiškėją teismo posėdyje, todėl vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose pažeista nebuvo.

Dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerų tipo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų – buvo per maži langai, todėl trūko oro ir dienos šviesos, buvo drėgna, nustatyti netinkami dirbtinio apšvietimo ir oro judėjimo greičio parametrai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 p.). Higienos normos HN 134:2015 14 ir 15 punktuose nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx; natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad natūralaus apšvietimo galiojanti Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, todėl skundo teiginys, kad buvo sudarytos netinkamos natūralaus apšvietimo sąlygos, vertinamas teisiškai nepagrįstu.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.9 punkte numatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.

Atsakovas nurodė, kad langų dydžiai kamerų tipo patalpose yra 1020 x 530 mm. Bendras kameros lango plotas turėtų būti 6400 kv. cm (80 x 80), atsakovo duomenimis yra 5406 kv. cm (102 x 530), todėl pripažintina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose kuriose langai neatitiko Taisyklių 16.9 punkto reikalavimų. Tačiau atsakovo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis sveikatos centras) 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte (b. l. 25-27) nurodoma, kad kamerose langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui, dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Higienos normos pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatyta. Todėl teismas daro išvadą, kad dėl šiek tiek mažesnių kamerų langų, esant pakankamam dirbtiniam apšvietimui, pareiškėjas negalėjo patirti tokių nepatogumų, kurie galėtų būti vertinami kankinimu, prilyginami nežmoniškoms bausmės atlikimo sąlygoms ar minimalaus žiaurumo laipsnio pasireiškimui. Tai suponuoja minėtos situacijos mažareikšmiškumą, negalėjusį pasireikšti neturtine žala.

Byloje nėra jokių oro judėjimo greitį ar vėdinimo netinkamumą patvirtinančių įrodymų. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti teismui skunde minimus (cituojamus), skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (dokumentus), tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir tokių dokumentų į bylą nepateikė. Nors skunde pareiškėjas mini Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laboratorijos šilumos aplinkos tyrimo protokole nustatytus netinkamus oro judėjimo greičio parametrus kamerose Nr. 26 ir Nr. 19, tačiau minėtose kamerose jis ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo apgyvendintas, todėl minėti teiginiai negali turėti teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 28 virš langų buvo dideli plotai pelėsio, nubyrėjęs sienų tinkas, sienų dažai atsilupinėję, buvo išdaužytų sienų ir grindų plytelių, pasivaikščiojimo kiemeliuose ant sienų matėsi pelėsiai, grybeliai, grindų danga išdaužyta, duobėta, kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis.

Atsakovo pateiktame Nacionalinio sveikatos centro 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte (b. l. 25-27) nurodoma, kad kamerų tipo patalpose grindų, vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta, patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės. Nuteistieji asmenys apgyvendinami tik gyvenamosiose patalpose. Teismas neturi pagrindo netikėti pataisos įstaigose tikrinimus atliekančios atsakingos institucijos ginčui aktualiu laikotarpiu atlikto patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjui savo teiginių nedetalizavus ir nekonkretizavus, jie laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas atsakingas įstaigas, o šie į tokias pretenzijas nereagavo. Kreipimosi į pataisos namų administraciją ar kitas nuteistųjų gyvenimo sąlygas kontroliuojančias institucijas aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar šios, žinodamos apie galimai patiriamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosi ir duomenų, jog į pareiškėjo skundus nebuvo reaguojama arba buvo reaguojama netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, diskomfortą, stresą, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, negalėjo pailsėti, pablogėjo regėjimas, sveikata, tapo dirglus, jaučia fobiją aplinkai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialius dokumentus, t. y. Medicinos dokumentų išrašą, siuntimą (b. l. 19-20) ir Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 18), kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas kviečiamas dėl psichologinių paslaugų teikimo neatvyksta, poreikio pasikalbėti neišreiškia, buvo konsultuotas pagal (duomenys neskelbtini) programą. Ne kartą buvo konvojuotas į kitas pataisos įstaigas, tikrinta sveikatos būklė, be kita ko, pažymimas (duomenys neskelbtini) ligos kodas (pagal TLK-10 diagnozių klasifikatorių - (duomenys neskelbtini)), konvojuoti buvo leidžiama. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, nepatogumai gali būti sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio (pvz., (duomenys neskelbtini)) pasekmė. Neturtinės žalos pasireiškimo CK 6.250 straipsnio prasme, kurią galėjo sąlygoti išimtinai tik netinkamos kalinimo sąlygos, nenustatyta.

Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.