Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims M. Š., M. Š., jų atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Anykščių skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 45 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. balandžio 26 d., vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę Spartako g. 23, Anykščiai, patikrinus M. Š. ir M. Š. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 3403/0007:68, Anykščių m.k.v., nustatyta kad buvo padarytas pažeidimas, t.y. M. Š. ir M. Š. savavališkai užėmė ir naudoja valstybinę žemę, kurios plotas 95 m². Tikrinimo metu ši žemė buvo aptverta tvora.

M. Š. posėdžio metu nepripažino padariusi pažeidimą ir paaiškino, kad visą laiką buvo tokios sklypo ribos. Kelis kartus buvo atlikti matavimai, tačiau niekas nesakė jog yra užėmę dalį valstybinės žemės. Tai sužinojo tik šio patikrinimo metu. Visą laiką tvarkė ir prižiūrėjo nurodytą sklypo dalį. Todėl nesutinka su tuo, kad dalį sklypo jie užėmė neteisėtai. Tvarkydami sklypą padarė gerą darbą, neleisdami žemei apaugti piktžolėmis ir krūmais. Tvorą iš valstybinės žemės iškėlė.

M. Š. posėdžio metu nepripažino padaręs pažeidimą ir davė analogiškus parodymus kaip M. Š..

Administracinė teisės pažeidimo byla nutraukti.

Institucijos surašiusios protokolą atstovė Renata Tubienė parodė, jog gavę V. T. pareiškimą dėl savavališko žemės sklypo užėmimo, atliko tyrimą. Atlikus matavimus nustatė, jog Šeštokai yra užėmę didesnę sklypo dalį, nei priklauso pagal planą. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. M. Š. paaiškino, jog tiesdami tvorą prie Spartako gatvės, tiesino liniją.

Liudytoja Jolita I. P. paaiškino, jog ji dirbo savivaldybėje. Nuo 1989 metų Anykščių mieste buvo skiriami gyventojams sklypai. Atliekant matavimus gyventojai dalyvaudavo. Vėliau buvo atliekami geodeziniai matavimai ir sklypų ribos po to skirdavosi, todėl gyventojai galėjo net nežinoti, kad yra užėmę dalį valstybinės žemės.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims M. Š. ir M. Š. administracinis kaltinimas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo pareikštas dėl to, kad jie buvo užėmę dalį - 95 m² ploto valstybinės žemės, esančios prie jiems priklausančio sklypo.

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad minėtą sklypo dalį administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys naudojo visą laiką įsigiję gyvenamąjį namą. Naudojamą žemės sklypą prižiūrėjo - pjovė žolę, sodino medžius. Išskirtas žemės sklypas buvo tikslinamas. Tai, kad naudoja dalį valstybinės žemės sklypo, sužinojo tik tada, kai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Tyčios savavališkai užimti žemės sklypo neturėjo, žalos žemės sklypo savininkui - valstybei nepadarė.

Dėl šių priežasčių, nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių M. Š. ir M. Š. kaltę, ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu konstatuotina, jog M. Š. ir M. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 str.1d.., sudėties. Dėl nurodyto administracinė byla nutrauktina, nenustačius M. Š. ir M.šeštoko veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 st. 1 d. 1 p. ). .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. l p., teisėja

nutaria:

M. Š. ir M. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 45 straipsnio 1 dalį nutraukti, nenustačius jų veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą