Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis pas ūkininką, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016-01-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2016-06-28Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), taikant BK 63 straipsnio nuostatas, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, 2016-10-10 Alytaus apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2017-07-07 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2018 m. gegužės 18 d. apie 20.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – mažametes dukras E. B. ir V. B., suduodamas mergaitėms smūgius į sėdmenų sritį ir sukėlė joms fizinį skausmą. Paėmęs E. B., metė ją į lovytę, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė ir buvo nežymiai sužalota dėl paviršinio odos nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę T. R., sudavė smūgį delnu į veido sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai T. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės viršutinėje lūpoje.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad nukentėjusioji T. R. yra jos sugyventinė, kartu gyvena 3-4 metus, turi tris bendrus vaikus. Įvykio dieną gėrė alkoholį. Namuose įvyko konfliktas. Buvo neblaivus, todėl gerai visų aplinkybių neprisimena. Pripažįsta, kad sudavė smūgius per sėdmenis dukroms E. ir V.. Kodėl smurtavo, paaiškinti negali. Pripažįsta, kad E. metė į lovytę. Neprisimena, kad sudavė smūgį T. R., tačiau šeimos nariai pasakojo, kad jis smurtavo prieš sugyventinę, todėl pripažįsta savo kaltę. Smurtas šeimoje kyla dėl alkoholio vartojimo. Alkoholį vartoja beveik kiekvieną dieną. Sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Civilinį ieškinį pripažįsta, tik norėtų atlyginti dalimis. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis A. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 126-127, 132-133).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji T. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su A. B. gyvena apie 5 metus mamai E. R. priklausančiame name. Kartu augina dvi mažametes dukras, t. y. E. ir V. B.. Su A. sutaria gerai, tačiau kai jis išgeria alkoholio jis pasidaro priekabus. 2018-05-18 apie 20 val. į namus sugrįžo visiškai neblaivus A.. Atėjęs į kambarį pradėjo šaukti, kad mergaitės negražiai valgo, jam tas nepatiko. Jis paėmė mergaites į rankas ir nunešė į jų lovytes ir paguldė miegoti, mergaitės verkė, šaukė, kad nenori. Jos nesigulė į lovytes. Tada jis pasiėmęs ant rankų E., laikydamas ją ant vieno rankos sudavė jai kita ranka dešimt smūgių rankos delnu į sėdmenų sritį, E. sudavęs ją paguldė į lovytę. Tada paėmė į rankas V., kurią taip pap laikydamas vienoje rankoje, kita ranka sudavė dešimt smūgių rankos delnu į sėdmenų sritį. Sudavęs V., ją taip pat paguldė į lovytę. Šaukė, kad jis nemuštų mergaičių, atėjusi apkabino ir prisiglaudė E., kuri stovėjo ir verkė lovytėje. Tada A. sudavė jai vieną smūgį rankos delnų į veido sritį, dėl ko prakirto viršutinės lūpos vidinę pusę, dėl ko pradėjo kraujuoti iš lūpos, jautė skausmą, todėl išbėgo iš kambario į kiemą. Prieš išbėgant į kiemą, matė kaip A. dar sudavė vieną smūgį delnu E. į sėdmenų sritį ir paguldė į lovytę. Nematė kaip A. pakėlė E. ir ją metė į lovytę, nes tuo metu buvo išbėgusi į kiemą. Apie tai jai pasakė mama. Apžiūrėjusi E. matė, kad kaktos dešinėje pusėje paraudimas nubrozdinimas. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nereiškia. A. dėl tokio savo elgesio atsiprašė, tačiau jam neatleido (b. l. 29, 30-31, 32).

Liudytoja E. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kad 2018-05-18 namuose apie 20 val., namuose kilus konfliktui, A. B. mažametėms E. ir V. sudavė smūgius per užpakalius. Dukrai T. bandant atimti vaikus, jis kirto jai ranka į veidą, bet nepataikė. Vėliau matė kaip dukra susiėmė už lūpos, pačio smūgio nematė. A. metė E. į lovytė, dėl ko ji trenkėsi su galva į lovytės medinį kraštą, buvo jai prakirsta kakta (b. l. 73, 74).

Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad iš Butrimonių seniūnijos gauta informacija apie tai, jog 2018-05-18 namuose prieš mažametes dukras ir sugyventinę smurtauja A. B. (b. l. 1, 3-4).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-24).

Iš Specialisto išvados Nr. G 513/2018 (06) matyti, kad T. R. muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 39)

Iš Specialisto išvados Nr. G 511/2018 (06) matyti, kad E. B. paviršinis nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 60).

Iš Specialisto išvados Nr. G 512/2018 (06) matyti, kad 2018-05-25 apžiūros metu V. B. kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b. l. 65).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – mažametes dukras E. B. ir V. B., suduodamas mergaitėms smūgius į sėdmenų sritį ir taip sukeldamas joms fizinį skausmą, taip pat paėmęs E. B., metė ją į lovytę, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė ir buvo nežymiai sužalota dėl paviršinio odos nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia sudavė smūgį delnu T. R. į veido sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai T. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės viršutinėje lūpoje. Aukščiau ištirti duomenys patvirtina fizinio smurto panaudojimo faktą. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiosioms atsiradusių pasekmių (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. B. smurtavo prieš mažametes savo dukras E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat prieš sugyventinę T. R., todėl kaltinamojo A. B. kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, A. B. 2018 m. gegužės 18 d. apie 20.00 val. smurtavo prieš šeimos narius tokiu eiliškumu: sudavė smūgius per sėdmenis dukroms E. B. ir V. B., sudavė smūgį sugyventinei T. R., paėmęs E. B. metė ją į lovytę, todėl laikytina, kad abu nusikaltimai padaryti tų pačių nusikalstamų veiksmų pasėkoje, tuo pačiu metu, siejami tos pačios tyčios, todėl vertinami kaip nusikaltimų ideali sutaptis, ir bausmės bendrintinos apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gindamas mažamečių nukentėjusiųjų interesus, pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 68-69), prašydamas priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosioms po 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnumoje. Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 2.250 st. 1d. ). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. A. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš mažametes savo dukras, kurios dėl kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą ir išgyvenimus. Kaltinamasis su civiliniu ieškinio sutiko.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, esant nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai. Praeityje yra du kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą. Baustas administracinėmis nuobaudomis. Kaltinamasis dirba pas ūkininką. Kaltinamajam, kaip teistam asmeniui, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Priimant sprendimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. B. šias nusikalstamas veikas padarė alkoholio įtakoje. Kaip matyti iš pateiktos pažymos (1 t., b.l. 81), A. B. yra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, kad visi konfliktai kyla dėl alkoholio vartojimo, kurį vartoja beveik kiekvieną dieną. Įvertinus jo ankstesnes nusikalstamas veikas, matyti, kad visos veikos padarytos prieš šeimos narį, esant neblaiviam. Darytina išvada, kad visų jo nusikalstamų veikų darymo priežastis – alkoholio vartojimas. Kaltinamasis pripažįsta, kad jis turi problemą dėl alkoholio vartojimo, sutinka būti gydomas nuo šios priklausomybės, o probacijos tarnyba turi galimybes ir priemones padėti kaltinamajam įvykdyti teismo skirtus įpareigojimus. Kaltinamasis dirba, prisideda prie vaikų išlaikymo, šiuo metu gimė trečia dukrytė, kuriai yra keli mėnesiai laiko, atsiprašė nukentėjusiosios. Jo padarytos veikos pagal pavojingumo visuomenei laipsnį nėra itin pavojingos. Įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, tikint, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, bet skiriant kaltinamajam griežtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 str.). A. B. nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, jam nepadarius teigiamų išvadų dėl savo elgesio, nesistengiant gydytis priklausomybės ligas, padarius kitus teisės pažeidimus, baudžiamasis įstatymas numato galimybę panaikinti sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažintu kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. B. skirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti A. B. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti ar registruotis darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; gydytis priklausomybės ligas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 72² straipsniais, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnumoje. Priteisti iš A. B. nukentėjusiosioms E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 eurų kiekvienai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.