Kauno apygardos teismo nutartis

2010-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-238-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-12
Bylos Nr.
1A-125-238-2010
Teisminio proceso Nr.
25-1-00854-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Angelė Fominienė
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-125-238/2010Teisėjas R.Sipavičius Proceso Nr. 25-1-00854-09
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2010 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam A. J., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, LR BK 187 straipsnio 3 dalyje, subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, LR BK 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su neatlikta dalimi bausmės, skirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-13 nuosprendžiu, dalinio sudėjimo būdu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009m. liepos 15d., apie 17 val.10 min., Kaune, ties( gatvės duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą: nukentėjusiosios I. G. 50 litų vertės rankinę su joje buvusiais daiktais - 30 litų vertės pinigine, 30 litų vertės raktų ryšuliu, dviem 100 litų ir 500 litų vertės telefono aparatais „Nokia“, materialinės vertės neturinčiais dokumentais, sudaužė 50 litų vertės akinius, panaudodamas smurtą, suduodamas smūgį koja nukentėjusiajai į kūną.

A. J. pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, LR BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 27d., apie 18 val. 30 min. tikslu pagrobti svetimą nukentėjusiojo A. J. turtą, išdauždamas automobilio „Audi 80“, v.n.(duomenys neskelbtini), stovėjusio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 300 litų vertės lango stiklą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą: 100 litų vertės galinę palangę, dvi 200 litų vertės garso kolonėles, tačiau nusikalstamų veikų nebaigė, nes buvo sulaikytas praeivio.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti dalį Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio. A. J. už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas už pasikėsinimą padaryti vagystę įsibraunant į automobilį ir svetimo turto sugadinimą, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes, paskirtas už visas padarytas nusikalstamas veikas, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-13 nuosprendžiu, neatliktąją dalimi, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir skirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Skunde nurodoma, kad kaltinamajam teismas paskyrė per švelnią bausmę, teismas nenustatė nusikaltimų recidyvo, į kurį, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, būtina atsižvelgti bei jį įvertinti kaip ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. Teigia, kad A. J. nuteistas už du tyčinius apysunkius nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau pripažįstant nusikaltimų recidyvą, neturi reikšmės, kokioje nusikalstamos veikos stadijoje nutrūko asmens daromas nusikaltimas. A. J. teistas 2005 m., 2006 m., 2007 m. Veikos padarytos neišnykus teistumui. A. J. naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpiu, tai yra neišnykus teistumui, todėl teismas, priimdamas nuosprendį nepagristai ir neteisėtai, nekonstatavo nusikaltimų recidyvo ir neįvardijo A. J. kaip recidyvisto. Skunde nurodoma, kad A. J. neteisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė, teismas už nusikaltimus paskyrė žymiai mažesnes bausmes, nei straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Skiriant bausmę A. J., atsižvelgtina į tai, kad yra jis teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpiu padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, todėl jis laikytinas recidyvistu ir jam, kaip recidyvistui, skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo A. J. kaltė dėl jo nuteisimo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją griežtinti. Kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes nuosprendžiu nuteistajam A. J. bausmės skirtos tinkamos, o skiriant bausmes, įstatymas taikytas tinkamai. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad bausmė skirta neteisingai ar savo rūšimi bei dydžiu yra aiškiai per švelni.

Kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo laikytis bendrųjų bausmių skyrimo pradmenų, numatytų BK bendrojoje dalyje.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

LR BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kitas aplinkybes. Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmių dydžiai paskirti tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas tinkamai taikė įstatymą ir BK 54, 61 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus nepažeidė.

Skiriant bausmes nuteistajam A. J., teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir nuosprendyje išvardintas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad A. J. padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas. Teismas pasisakė kodėl būtent ir kokias aplinkybes įvertinęs, A. J. skiria laisvės atėmimo bausmę, o ne kitą bausmės rūšį. Bausmės rūšies skyrimą teismas argumentavo.

Be to, teismas pasisakė dėl bausmės trukmės. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmių trukmę, atsižvelgia į pagrobto turto vertę, smurto panaudojimo pobūdį, vertina tai, jog nukentėjusiajai nebuvo padarytas kūno sužalojimas.

Teismas, skirdamas bausmę, vertino tai, kad sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. J. kaltu prisipažino ir gailisi nusikaltęs.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas ir teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga.

Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. J., neteisingai nurodė, kad jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Tačiau ši aplinkybė nėra priežastis nuosprendžiui keisti ar manyti, kad dėl to neteisingai buvo paskirta bausmė, nes neatliktąją bausmės dalį teismas subendrino su naujai skirta bausme BK 64 straipsnio 3 d. pagrindu.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai ir neteisėtai neįvardijo A. J. kaip recidyvisto. Baudžiamojo Kodekso 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo yra recidyvistas, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Baudžiamojo Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam A. J. už nusikalstamų veikų padarymą, pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, motyvavo kodėl skiria šios rūšies bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodė aplinkybes, kurios būdingos recidyvistui.

Iš BPK 304-306 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio turinį, matyti, kad teismas neįpareigotas atskirai nuosprendyje aptarti motyvų, kodėl laiko asmenį recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje taip pat nenustatyta teismui tokios pareigos.

Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, nereikalingas. Remiantis LR BK 27 straipsnio 1 dalimi, nustačius aplinkybę, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, padaro bent vieną tyčinį nusikaltimą, jis laikomas recidyvistu. Teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, nereikalingas. Teismo sprendimas yra reikalingas tik dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu.(LAT, 2008-09-30 nutartis Nr. 2K-353/2008).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad A. J., kaip recidyvistui, skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

Kolegija konstatuoja, kad pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis nustatomas vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaip minėta ankščiau, LR BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, įstatyme išvardinti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, turi motyvuoti savo sprendimą. Pažymėtina, kad ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, LR BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui, tarp jų ir tas, kurios yra nurodytos apeliaciniame skunde. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai ir motyvuotai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmes, areštą, tinkamai nustatė jų dydį.

BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Įstatymas numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Teismas taikė bausmių apėmimo būdą bei dalinio sudėjimo būdą. Nenustatyta pažeidimų subendrinant skirtas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. J., todėl nėra įstatyminio pagrindo keisti už atskiras nusikalstamas veikas (BK 180 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 187 str. 3 d.) skirtas ar subendrintą bausmes.

BK 64 straipsnis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Kadangi apeliantas naujas nusikaltimas veikas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, todėl teismas pagrįstai subendrino bausmes skirtas teismo 2009-11-27 ir 2007-03-13 nuosprendžiais, jas iš dalies sudėdamas. Taigi, įstatymu numatytų bausmių bendrinimo taisyklių teismas nepažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos. Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas