Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

T. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Z. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2023 m. lapkričio 25 d. apie 00.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. Z. metu, tyčia delnu sudavė smūgį I. Z. į veidą, tuo padarė nukentėjusiajai I. Z. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. Z. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais T. Z. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis T. Z., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad I. Z. yra jo sutuoktinė, jie santuokoje gyvena apie 10 metų, augina sūnų. 2023 m. lapkričio 24 d. apie 20.00 val. pas juos į svečius atėjo jo brolis A. Z. ir jie trise virtuvėje vartojo alkoholį. Apie 00.00 val. sutuoktinė išvedė į lauką šunis, jo brolis A. išėjo kartu su ja. Kai sutuoktinė su broliu negrįžo namo nei po 15 min., nei po 20 min., jam neblaiviam sukilo pavydas. Nesulaukęs sutuoktinės jis atsigulė miegoti, bet girdėjo, kad sutuoktinė su jo broliu apie 01.00 val. grįžo namo. Jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, kurioje buvo jo sutuoktinė ir jo brolis ir išsakė jiems savo nepasitenkinimą, kad jie taip ilgai negrįžo namo. Dėl neblaivumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, tik prisimena, kad į jo išsakytus žodžius audringai sureagavo jo brolis, tarp jų prasidėjo konfliktas, kuriuo metu jis su broliu susistumdė. Prisimena, kad konflikto metu jis buvo parvertęs brolį ant grindų, buvo jį prie grindų prispaudęs, tačiau neprisimena, kad būtų sudavęs broliui ir sutuoktinei smūgius, tačiau mano, kad galėjo suduoti smūgius, nes po įvykusio konflikto jo sutuoktinės kažkurios akies srityje išryškėjo kraujosruva. Po įvykusio konflikto jis apsigyveno pas tėvus, sutuoktinės ir brolio atsiprašė. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (el. b. l. 148-151, 162-164).

Nukentėjusioji I. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad T. Z. yra jos sutuoktinis. 2023 m. lapkričio 24 d. pas juos namuose svečiavosi sutuoktinio brolis A.. Vyrai sėdėjo virtuvėje, išgėrinėjo, o apie 20.00 val., pabaigusi darbus, ji prisėdo prie jų, visi bendravo, vartojo alkoholį. Apie 23.40 val. ji susiruošė eiti į lauką pavedžioti šunis, o A. pasisiūlė eiti kartu, kad būtų saugiau. Bevaikščiojant ji A. papasakojo apie šeimoje esančias problemas, todėl lauke užsibuvo šiek tiek ilgiau, namo grįžo apie 00.20 val. Kadangi buto durys buvo užrakintos abejomis spynomis, bute buvo išjungtos visos šviesos, ji pamanė, kad sutuoktinis tiesiog nuėjo miegoti ir ji pasiūlė sutuoktinio broliui A. dar pasėdėti ir išgerti likusį alkoholį. Jiems būnant virtuvėje, matė, kad į tualetą nuėjo jos sutuoktinis T., kuris kažkaip keistai į ją su A. pažiūrėjo. Tai pamatęs A. pasakė, kad T. tikriausiai „užpavydėjo“. Išėjęs iš tualeto, sutuoktinis nuėjo į miegamąjį kambarį, tačiau po poros minučių grįžo ir priėjęs prie jos delnu sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, po to T. pradėjo mušti savo brolį A.. Ji bandė T. su A. išskirti, konfliktas persikėlė iš virtuvės į kambarį ir netrukus pas juos į butą atėjo T. motina, kuri gyvena gretimame bute ir jos kartu vyrus išskyrė. Kadangi sutuoktinis niekaip nenurimo, ji paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Sutuoktinis fizinį smurtą prieš ją panaudojo pirmą kartą, savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Nors sutuoktinis jos atsiprašė, su juo susitaikyti ji nenori (el .b. l. 63-66, 67-70).

Liudytojas A. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad T. Z. yra jo brolis, kuris gyvena atskirai su savo šeima, tačiau jie dažnai bendrauja. 2023 m. lapkričio 24 d. apie 19.00-20.00 val. jis atėjo pas brolį į svečius ir kartu su broliu ir brolio sutuoktine I. buvo virtuvėje, bendravo, vartojo alkoholį. Išgertuvių metu jokių konfliktų tarp jų nebuvo, visų nuotaika buvo gera. Neprisimena, kuri buvo valanda, kai brolio sutuoktinė I. išvedė į kiemą šunis, o kadangi jau buvo tamsus paros metas, jis išėjo kartu su ja. Pavedžioję šunis, maždaug po 40 min. kartu su I. grįžo į brolio butą. Parėję į butą, su I. nuėjo į virtuvę, brolio virtuvėje tuo metu nebuvo, jis manė, kad brolis atsigulė miegoti. Po kurio laiko į virtuvę atėjo jo brolis T., matėsi, kad brolis yra dėl kažko supykęs, net įtūžęs. Eidamas link savo sutuoktinės I. brolis pradėjo ją keikti. Kadangi brolis buvo labai įtūžęs, jis pradėjo jį raminti, pradėjo I. su T. skirti. Jis nematė ar T. sudavė savo sutuoktinei į veidą, nes ir pats buvo neblaivus, todėl to galėjo nepamatyti be to viskas įvyko labai staiga (el. b. l. 116-119).

Iš 2023 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 41-49).

Iš 2023 m. lapkričio 25 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyresn. tyrėjos I. S. tarnybinių pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad juose nurodyta, kad atvykus pagal gautą pranešimą, pranešėja I. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d. vakare namuose su sutuoktiniu T. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini). ir svainiu A. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau ji su A. Z. išėjo į kiemą pavedžioti šunis, o 2023 m. lapkričio 25 d. apie 00.40 val. jiems grįžus į butą, prie jos priėjęs sutuoktinis T. Z. ranka jai smogė į veidą, po to kelis kartus kumščiu smogė į veidą savo broliui A. Z.. Įvykio vietoje buvęs A. Z. policijos pareigūnams atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, tvirtindamas, kad prieš jį niekas nesmurtavo. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens požymiai: patinimas ir kraujosruva I. Z. dešinės akies voke, nubrozdinimas A. Z. kaktos kairėje (el. b. l. 30-37).

Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų, matyti, kad 2023 m. lapkričio 25 d. apie 01.09 val. gautas pranešimas (pranešėja I. Z.), kad jos neblaivus sutuoktinis mušasi su broliu, taip pat sutuoktinis sudavė jai smūgį į veidą (el. b. l. 12-16).

Iš 2023 m. lapkričio 28 d. ir 2023 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolų, matyti, kad buvo apžiūrėti 2023 m. lapkričio 25 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su moterimi (I. Z.), kuri nurodo, kad jos sutuoktinis sudavė jai į veidą ir mušėsi su broliu Antanu, o ji bandė juos išskirti. Moteris nurodo, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo pirmą kartą (el. b. l. 17-29).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2510/2023 (02), matyti, kad I. Z. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka/kumštis ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai vienu trauminiu poveikiu. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. lapkričio 25 d. Sužalojimai savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (el. b. l. 92-93).

Iš asmens neblaivumo nustatymo duomenų, matyti, kad 2023 m. lapkričio 25 d. 02.30 val. T. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,31 ‰ neblaivumas (el. b. l. 38-40).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vadovaujantis BK 141 straipsnio 2 dalimi šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Kaltinamojo kaltę jam padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, be visiško jo kaltės prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, išsamiai paaiškino tarp jos ir sutuoktinio kilusio konflikto aplinkybes, kurio rezultate sutuoktinis jai sudavė į dešinę akį, taip sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir 2023 m. lapkričio 28 d. specialisto išvada Nr. Nr. G 2510/2023 (02), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai I. Z. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka/kumštis ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai vienu trauminiu poveikiu. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. lapkričio 25 d. Sužalojimai savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (el. b. l. 92-93). Kaltinamojo T. Z. smurto prieš sutuoktinę panaudojimo faktą patvirtinta ir 2023 m. lapkričio 25 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyresn. tyrėjos I. S. tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuose nurodyta, kad atvykus pagal gautą pranešimą, pranešėja I. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d. vakare namuose su sutuoktiniu T. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir svainiu A. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau ji su A. Z. išėjo į kiemą pavedžioti šunis, o 2023 m. lapkričio 25 d. apie 00.40 val. jiems grįžus į butą, prie jos priėjęs sutuoktinis T. Z. ranka jai smogė į veidą, po to kelis kartus kumščiu smogė į veidą savo broliui A. Z.. Įvykio vietoje buvęs A. Z. policijos pareigūnams atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, tvirtindamas, kad prieš jį niekas nesmurtavo. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens požymiai: patinimas ir kraujosruva I. Z. dešinės akies voke, nubrozdinimas A. Z. kaktos kairėje (el. b. l. 30-37). Taip pat kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jį apėmė pavydas, savo broliui, kuris buvo išėjęs su jo sutuoktine, dėl ko jis puolė brolį ir galėjo pulti sutuoktinę, tačiau dėl blaivumo ne viską prisimena. Tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus patvirtina neblaivumo nustatymo duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. lapkričio 25 d. 02.30 val. T. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,31 ‰ neblaivumas (el. b. l. 38-40). Tiek kaltinamasis tiek ir nukentėjusioji bei liudytojas A. Z., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nukentėjusioji I. Z. ir kaltinamasis T. Z. yra šeimos nariai, tai yra sutuoktiniai, gyvenantys kartu ir auginantys mažametį vaikai, tai yra būtent šeimos santykiai juos siejo, kaltinamojo smurto prieš sutuoktinę, panaudojimo metu.

Atsižvelgiant į duomenų visumą, teismas, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad T. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei – sutuoktinei I. Z..

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, spręstina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narę – sutuoktinę, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau administracine tvarka baustas (el. b. l. 185-188), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (el. b. l. 181-182), dirbantis, augina mažametį vaiką.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis). BK 48 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, tuo tarpu BK 72² straipsnyje įtvirtinta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri numato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje kartu su laisvės apribojimo bausme bei skiriamais įpareigojimais, kaltinamajam skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įgyvendinta per 5 mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (el. b. l. 169-172) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu skiriant įpareigojimus: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu skiriant įpareigojimus: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu paskirti T. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti. T. Z., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad T. Z., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.