Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-18 · Civilinė byla Nr. e2A-957-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
e2A-957-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22494-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
J. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-957-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22494-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20;2.6.29.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. D. (J.) dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. D. 750 Eur negrąžintą paskolą, 148,04 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 749,88 Eur mokėjimo palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „4finance“ ir atsakovė 2015 m. balandžio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9772059001. 2015 m. balandžio 25 d. buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties priedas, kuris papildė vartojimo kredito sutartį. Sutartimi atsakovei buvo suteiktas 750 Eur vartojimo kreditas 18 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 571,56 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas).

3. Atsakovė nesilaikė sutartyje nustatytų sąlygų, todėl pradinis kreditorius išsiuntė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovei nustatė papildomą terminą iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė ir toliau vengė įvykdyti prievolę, todėl pradinis kreditorius vienašališkai sutartį nutraukė. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovė taip pat prašė priteisti 749,88 Eur palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos už 448 dienas.

4. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašė, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu nebus pateiktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai iš atsakovės 750 Eur negrąžintą kreditą, 148,04 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 201,16 Eur palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 099,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,39 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovės reikalavimus atmetė.

6. Nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 750 Eur negrąžintas kreditas bei 148,04 Eur bendra vartojimo kredito kaina (palūkanos).

7. Spręsdamas dėl palūkanų, susidariusių po kredito sutarties nutraukimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl spręsdamas dėl prašomų priteisti palūkanų, teismas atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį ir tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento. Sutarties sudarymo metu negaliojo Vartojimo kredito įstatymo nuostata, nustatanti, jog delspinigiai negali būti skaičiuojami už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu ieškovė prašo priteisti palūkanas paskaičiuotas už 448 dienas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos 201,16 Eur (0,05 procento * 448 dienos nuo negrąžinto kredito ir bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų iki kredito sutarties nutraukimo) sumos (898,04 Eur)) palūkanos po kredito sutarties nutraukimo. Likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.

9. Pirmosios instancijos teismas remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat patenkinus ieškinį iš dalies (1 099,20 Eur – 66,70 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 24,68 Eur žyminio mokesčio bei 80,71 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą, t. y. iš viso 105,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovės J. D. (buvusios J.), 749,88 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovės J. D. (buvusios J.), 158,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat, apeliantė prašė priteisti jos naudai iš atsakovės J. D. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

11.1. Teismas tinkamai neidentifikavo apeliantės prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Apeliantė teismo neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, t.y. aiškiai nurodė, kad prašė priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė.

11.2. Apeliantė, atsižvelgdamas į tai, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 119,90 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įvirtintą 81,46 proc. metinę palūkanų normą.

11.3. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku sutarties nevykdė ir sutartis buvo nutraukta, atsakovė liko skolinga apeliantei 750,00 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 148,04 Eur bendros vartojimo kredito kainos, paskaičiuotos už 3 mėnesius pagal sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtiną kredito grąžinimo grafiką iki sutarties nutraukimo dienos. Kaip minėta, po sutarties nutraukimo mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiavosi toliau. Nei sutartis, nei LR CK, nei LR VKĮ nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi, pagal bendrą taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

11.4. Šiuo atveju nebuvo pagrindo mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kadangi sutartis su atsakove buvo sudaryta laikantis visų LR VKĮ ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimų. Tuo tarpu atsakovė sudariusi sutartį privalėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nes ji susipažino su palūkanų dydžiu ir savo parašu patvirtino savo sutikimą sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis kokios buvo numatytos sutartyje. Atsakovė privalėjo pateikti įrodymus apie savo išsilavinimą, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, dirbamą darbą bei užimamas pareigas ir kt., tačiau tokios informacijos nepateikė, todėl laikytina, kad ji skolinimosi riziką įvertino bei priėmė apgalvotą sprendimą sudaryti sutartį su pradiniu kreditoriumi.

11.5. Sutartyje įtvirtinta 81,46 procentų metinė palūkanų norma, kuri yra kur kas mažesnė nei tuo metu buvęs vidurkis, atitinka tuo metu galiojusios redakcijos LR VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vartojimo kreditus teikia bankai ir privatūs juridiniai asmenys, kurie neturi banko statuso. Nebankinių vartojimo kredito davėjų palūkanos visada buvo ir bus didesnės, kadangi jie veikia didesne rizika ir negali konkuruoti su bankais. Teismai, mažindami palūkanas iki bankinių vartojimo kreditų palūkanų normų, sąmoningai žlugdo nebankinius vartojimo kredito davėjus ir tokių būdu pažeidžia LR VKĮ 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

11.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad apeliantė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 448 kalendorinių dienų laikotarpį, nors atsakovė pagal 2015 m. balandžio 25 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus. Taip pat, teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties specialiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku. Kitaip tariant, bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuojama pagal likusią negrąžinto kredito sumą.

11.7. Teismas, mažindamas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi LR VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi ir apeliantės prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms. Sutarties sudarymo metu galiojusioje LR VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sutartyje įtvirtinta 119,90 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 81,46 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama. Taigi, apeliantei priteistina visa mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo suma 749,88 Eur, taikant 81,46 proc. metinę palūkanų normą.

11.8. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl apeliantės naudai iš atsakovės priteistinos 158,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos.

12. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatytą, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies (nepriteisiant visų ieškovės prašomų priteisti palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius ir UAB „4finance“ ir atsakovė J. D. 2015 m. balandžio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9772059001, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 500 Eur vartojimo kreditą. 2015 m. balandžio 25 d. buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. 9772059001 papildymas, pagal kurį atsakovei papildomai suteiktas 250 Eur dydžio kreditas. Kreditas buvo suteiktas 18 mėnesių su 81,46 procentų metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 119,90 proc.), o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, laikydamasi nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Byloje ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – visą kredito sumą pervedė į atsakovės nurodytą sąskaitą, nėra. Atsakovė sutarties sąlygų nesilaikė ir suteikto vartojimo kredito iki sutartyje nustatyto termino pabaigos negrąžino, bendros vartojimo kredito kainos nesumokėjo. Pradinis kreditorius reikalavimo teisę perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovei kreditą ir įvykdžiusi kitas savo pinigines prievoles.

16. Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantės naudai iš atsakovės 750 Eur negrąžintą kreditą, 148,04 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 201,16 Eur palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 099,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,39 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė.

17. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 201,16 Eur palūkanas po kredito sutarties nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo prašomas priteisti palūkanas ir vietoje prašomų priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisė kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėtina, jog pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovė vartojimo sutarties bendrosios dalies 4.1 punkte susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma (119,90 proc.). Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punkte šalys sulygo, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Įvertinęs minėtas sutarties sąlygas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jos traktuotinos kaip sutartyje nustatytas mokestis už naudojimąsi paskolos suma, todėl atitinka mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sąvoką. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, tiek ieškinio reikalavimuose nurodė, kad prašo priteisti 749,88 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo sutarties pažeidimo, tiek procesinio dokumento motyvuose nurodė, kad remiantis sutarties sąlygomis prašo teismo priteisti būtent mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas 81,46 proc. metinę palūkanų norma nuo sutarties pažeidimo laikotarpio už 488 dienas. Kadangi šiuo atveju, kreditorės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditorės pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ir šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – mokėjimo palūkanas, sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo palūkanas ir nepagrįstai sprendimu už akių priteisė kompensacines palūkanas, kurias paskaičiavo netesybų forma.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo palūkanas kompensuojamąją funkciją turinčioms palūkanomis taikytinu teisiniu reguliavimu. Kaip jau minėta, šalys sudarydamos sutartį sulygo dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kuri išreikšta bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra 119,90 procentų. Pirmosios instancijos teismas priteisė 148,04 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo ir šio dydžio nemažino. Sutartyje numatyta, jog po sutarties nutraukimo lieka kredito gavėjo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas (6.5 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Nors teismui nėra suteikta teisė kontroliuoti mokėjimo palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktų protingumo kriterijui, tačiau teismas ex officio turi patikrinti vartojimo tikslu sudarytos sutarties nuostatas ir įvertinti ar prašomos priteisti mokėjimo palūkanos atitiko sutarties sudarymo metu galiojusį reglamentavimą ir ar yra teisingai apskaičiuotos, t.y. sutarties sąlygos ir ieškinio reikalavimai yra sąžiningi.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas palūkanas kaip kompensuojamąsias, o ne mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, todėl joms mažinti taikė kompensuojamųjų palūkanų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė dėl mokėjimo palūkanų, kaip sudėtinės bendros kredito kainos dalies, mažinimo pirmiau nurodytais pagrindais, nenustatė šiam vertinimui atlikti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteistino dydžio nustatymą. Pažymėtina, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Taigi konkrečiu atveju, šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.

23. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po sutarties nutraukimo paskaičiavo už 488 kalendorines dienas, nors atsakovė pagal sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl palūkanų po kredito sutarties nutraukimo keistinas ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 749,88 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po kredito sutarties nutraukimo.

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1647,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

26. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

27. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą buvo pakeistas sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, buvo aptenkinti 100 proc. ieškovės reikalavimu, todėl yra pagrindas priteisti visas jos prašomas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 158 Eur sumą, kurią sudaro žyminis mokesti sumokėtas už ieškinį ir išlaidos advokato pagalbai.

28. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir jos apeliacinis skundas yra tenkinamas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisima minėto žyminio mokesčio suma (15 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)), iš J. D. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 750 eurų (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 148,04 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 04 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 749,88 eurus (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 88 ct) mokėjimo palūkanų, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1647,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158 eurus (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis euru ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovės J. D. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)), naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė