- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-100/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00336-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Svajūnas Knizleris, Rūta Mickevičienė (pran.)
- Nuteistasis
- L. J.
- Kategorijos
- 1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
- 1.1.7.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį - penkiolikos parų arešto bausme;
pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį - keturiasdešimties parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir L. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - keturiasdešimt parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyta paskirtą bausmę atlikti poilsio dienomis.
Iš L. J. priteista 21,65 Lt į valstybės pajamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. nuteista už tai, kad, nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas, t. y. ji 2011 m. rugpjūčio 19 d., apie 16 val. 10 min., vykdama iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. Donelaičio g. 2A, Panemunėje, Pagėgių sav., paslėpusi penkiose vaistų „Tetraciklin“ pakuotėse, nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama teisės importuoti psichotropines medžiagas, kadangi pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas, į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, turintys šiai veiklai licenciją, gabeno 50 (penkiasdešimt) tablečių psichotropinių vaistų ,,Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 0,050 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo. Šiais savo veiksmais L. J. padarė Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
L. J. taip pat nuteista už tai, kad neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas, be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2011 m. rugpjūčio 19 d., apie 16 val. 10 min., vykdama iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. Donelaičio g. 2A, Panemunėje, Pagėgių sav., penkiose vaistų „Tetraciklin“ pakuotėse neteisėtai gabeno 50 (penkiasdešimt) tablečių ,,Fenazepam”, kurių sudėtyje yra 0,050 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo, neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šiais savo veiksmais L. J. padarė Lietuvos Respublikos BK 259 staripsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji L. J. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtą keturiasdešimties parų arešto bausmę į viešuosius darbus. Neginčija nusikalstamų veikų kvalifikacijos, pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad ji viena rūpinasi savo motina ir neįgalia seserimi, dirba pagal slenkantį grafiką, dėl ko kyla būtinybė dirbti ir savaitgaliais, todėl, kaip pažymi apeliantė, tuo atveju, jeigu ji atliktų paskirtą arešto bausmę poilsio dienomis, ji prarastų darbą, o kito savo gyvenamojoje vietoje praktiškai negalėtų susirasti. Be to, dėl minėtos bausmės rūšies atlikimo ji būtų priversta be priežiūros dvi paras palikti motiną ir neįgalią seserį, kurioms abiems reikalinga priežiūra ir kurios nori, kad jomis rūpintųsi tik apeliantė. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, apeliantės įsitikinimu, jai galėtų būti paskirti viešieji darbai, kuriuos ji galėtų atlikti savo gyvenamojoje vietoje, tokiu būdu turėdama galimybę rūpintis mama ir seserimi bei neprarasdama darbo vietos.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistosios L. J. gynėjas prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Nuteistosios L. J. apeliacinis skundas atmetamas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
Iš nuteistosios L. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jai paskirta bausme ir prašo jai skirtą arešto bausmę pakeisti viešaisiais darbais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. J. pripažinta kalta ir nuteista padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje. Šie nusikaltimai pagal savo pavojingumą priskiriami nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3, 5 dalys).
Už Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismas paskyrė L. J. arešto bausmę, jo dydį nustatydamas tik kiek didesnį už minimumą. Tuo tarpu už Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurio padarymą yra numatyta tik vienos rūšies bausmė, t. y. terminuotas laisvės atėmimas, teismas paskyrė straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatydamas mažesnį, už galimą skirti vidurkį. Teismas šiuo atveju, siekdamas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir L. J. paskyrė švelnesnę bausmę už tą, kuri numatyta įstatyme.
Nuteistoji apeliaciniame skunde savo prašymą dėl bausmės švelninimo, paskiriant kitą bausmės rūšį, grindžia aplinkybėmis, į kurias, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Antai, apeliantė pabrėžia pilnai pripažįstanti savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nurodo viena besirūpinanti motina bei neįgalia seserimi, kurių nėra galimybės palikti be priežiūros. Apygardos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, kaip tik ir įvertino apeliantės minimas aplinkybes. Maža to, jos kartu su kitomis nuosprendyje išvardintomis aplinkybėmis leido teismui priimti sprendimą dėl švelnesnės, negu įstatyme numatytos, bausmės skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad teismo už abu nusikaltimus paskirtos arešto bausmės yra, anaiptol, ne maksimalios trukmės – viena tik kiek didesnė už galimą skirti minimumą, o kita – mažesnė už galimą skirti vidurkį. Tad aukštesnės instancijos teismas neturi jokio juridinio pagrindo dar labiau sušvelninti nuteistajai paskirtas bausmes (tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą). Nuteistoji nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nežinojo ar neįvertino pirmosios instancijos teismas, o švelninti bausmę, vadovaujantis tomis pačiomis aplinkybėmis, būtų juridiškai nepateisinama. Kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu apeliantei paskirta baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkanti, individualizuota, padarytoms nusikalstamos veikoms adekvati ir teisinga bausmė.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginys apie tai, kad dėl paskirtos arešto bausmės ji gali prarasti darbą, kuriame tenka dirbti ir savaitgaliais, yra spėjamojo pobūdžio ir nelemia būtinybės bei pagrindo švelninti bausmę. Šiuo atveju pažymėtina, jog už įvykdytus nusikaltimus paskirta kriminalinė bausmė negali neturėti jokio poveikio kaltu pripažintam asmeniui. Suprantama, jog bausmė, priklausomai nuo jos rūšies ir dydžio, sukelia atitinkamus nepatogumus kaltininkui - apriboja jo laisvę, nustato finansinius įpareigojimus, taip pat įpareigoja neatlygintinai dirbti, numato pareigas (teismo nustatytus konkrečius draudimus ir įpareigojimus), tačiau minėti tam tikri teisių ir laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos yra reakcija į kaltininko nusikalstamus veiksmus, už kuriuos būtina atsakyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, apeliantei sudaryta galimybė atlikti skirtą arešto bausmę poilsio dienomis, kas palengvina jos pastangas suderinti bausmės vykdymą su pareigų atlikimu darbovietėje. Tiesa, nuteistoji apeliacinės instancijos teismui pateikė darbovietės pažymą, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, jei L. J. negalėtų dirbti poilsio ir švenčių dienomis, tektų ją atleisti iš darbo (t. 2, b. l. 5). Šiuo atveju dar kartą pažymėtina, jog teismas apeliantei skyrė švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Nuteistoji turi pareigą atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir tikimybė prarasti darbą nepanaikina tos pareigos būtinumo.
Paskirtos arešto bausmės tinkamumo nepaneigia nuteistosios teiginiai apie tai, kad ji neturėtų kam palikti neįgalią seserį bei motiną, kuriomis ji besąlygiškai rūpinasi. Byloje yra Kelmės rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos pažyma, iš kurios matyti, kad kartu su apeliante gyvena pensinio amžiaus motina bei neįgali sesuo (t. 1, b. l. 121) (tiesa, keletą mėnesių iki šios pažymos pateikimo apklausiama L. J. nurodė, jog motina ir sesuo gyvena atskirai, o ji dažnai lanko ir padeda), tačiau tokie duomenys nereiškia, jog pastarosios negali būti paliktos be priežiūros vieną ar dvi dienas. Žinoma, kad apeliantės motina yra pensinio amžiaus, jai šiuo metu 77 metai, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji serga sunkiomis ar nepagydomomis ligomis, dėl kurių jos sveikatos būklė yra sunki, motina reikalauja nuolatinės nepertraukiamos kito asmens priežiūros. Iš nuteistosios parodymų matyti, kad jos rūpinimasis ir priežiūra motina bei seserimi apima tai, kad ji perka vaistus, nuveža abi į gydymo įstaigas, paima siuntimus, tačiau tai nereiškia, jog jos be apeliantės pagalbos negali namuose išbūti vieną ar dvi dienas. Kaip matyti, apeliantė dirba ir užimamos darbinės pareigos nekliudo jai suderinti tinkamai prižiūrėti motiną ir seserį. Esant neatidėliotinam reikalui ir pastarosioms reikalaujant pagalbos nakties metu, apeliantė turėtų su prašymu kreiptis į atitinkamą socialinių paslaugų tarnybą dėl pagalbos namuose suteikimo. Be to, apeliantė turi suaugusį sūnų, kuris susiklosčius nepalankiai ir pakankamai sudėtingai gyvenimo situacijai, galėtų pagelbėti motinai prižiūrėti savo močiutę bei tetą.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaręs išvadas dėl Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nenurodė minėto baudžiamojo įstatymo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, dėl ko ši klaida yra šalinama ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas minėto įstatymo taikymas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti:
L. J., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, palikti paskirtą subendrintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistosios L. J. apeliacinį skundą atmesti.