Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja I. G. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sodo namas).

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra minėto sodo namo paveldėtoja. L. A. (A.) V. (V.), pareiškėjos močiutės sesers vyras, pagal paskyrimą 1988 metais gavo sodo sklypą Nr. 191 ir nuo 1988 m. sausio 13 d. tapo sodininkų bendrijos (toliau – SB) nariu. Jam skirtame sodo sklype 1992 metais pagal tipinį projektą Nr. S-5L-85-2, jis pastatė 50,45 kv. m. ploto sodo namą, kuris nebuvo ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR), nes sodo namo pastatymo metu dar nebuvo nekilnojamojo turto registro ir tokius statinius registravo tik sodininkų bendrijos. L. A. V. sumokėjo už žemės sklypą, tačiau pardavimo sutarties nesudarė, nes su žmona 1992 metais išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jau gyvendamas Baltarusijoje, jis 1995 m. įgaliojo A. J. (savo žmonos seserį, pareiškėjos močiutę) savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jam Lietuvoje priklausančiu turtu. Taip pat padavė prašymą SB ,,Ąžuolynė“, kad sodo namas ir žemės sklypas būtų registruotas jo žmonos sesers A. J. arba jos dukters N. P. (pareiškėjos mamos) vardu. Šių dokumentų pagrindu pareiškėjos mama N. P. 1995 m. tapo SB nare kaip sodo namelio ir sodo sklypo valdytoja. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini), kaip viso jos turto paveldėtoja, pareiškėja perėmė sodo namelio valdytojos teises, tapo SB nare ir iki šiol valdo šį turtą kaip savo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kaip minėta, sodo namo teisinė registracija niekuomet nebuvo atlikta, tiek pareiškėja, tiek N. P. buvo tik sodo namelio valdytojos, bet ne jo savininkės, kurios šį turtą valdė tuo pagrindu, kad prieš tai buvę daikto valdytojai (pradedant nuo sodo namelio statytojo) joms perdavė valdymo teises. Sodo namo valdymo teisė atsirado dar 1990 m. ir tęsėsi keičiantis daikto valdytojams. Sodo namas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruotas kitų asmenų vardu. Kadangi tai yra nesudėtingas I grupės statinys, net ir pagal dabar galiojančius statybos reikalavimus jo pastatymui ir įregistravimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pirminio sodo namo valdytojo A. L. valdymo teisė atsirado sukūrus (pastačius) patį daiktą, o vėlesni asmenys daikto valdymą perėmė po prieš tai buvusių valdytojų mirties. Taigi, tiek daikto sukūrimas (pastatymas), tiek valdymo atsiradimo pagrindai yra tapatūs nuosavybės teisių įgijimo pagrindams, o pareiškėjos ir ankstesnių valdytojų nuosavybės teisės neatsirado tik dėl to, kad pats daiktas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre. Atsiradus galimybei įregistruoti kaimo vietovėje esančius statinius inventorizacijos biure, buvęs daikto statytojas jau buvo išvykęs iš Lietuvos ir savo valdymo teises perleidęs pareiškėjos mamai, kuri mirė neįregistravusi nuosavybės teisių į sodo namą. Teisinis reguliavimas keitėsi, kaip ir daikto valdytojai. Visi valdytojai laikė, kad sodo namas yra jų nuosavybės teisės objektas, tačiau tik pareiškėja nusprendė įregistruoti patį daiktą ir savo nuosavybę į jį. Nuo 2010 metų pareiškėja mokėjo mokesčius, tvarkė sklypą, tačiau sodo namo remonto ar rekonstrukcijos nedarė. Jokių pretenzijų dėl sodo namo jai niekas nėra pareiškęs.