Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. gegužės 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su T. N., Z. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo neteisėtą keturiolikos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių - jokių asmens dokumentų neturėjusių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, kurie ikiteisminiame tyrime prisistatė šiais asmens duomenimis: T. N. V., gim. (duomenys neskelbtini); D. N. V., gim. (duomenys neskelbtini); L. N. T., gim. (duomenys neskelbtini); P. P. V., gim. (duomenys neskelbtini); H. V. V., gim. (duomenys neskelbtini); H. P. T., gim. (duomenys neskelbtini); B. N. X., gim. (duomenys neskelbtini), vardu; Q. N. D., gim. (duomenys neskelbtini); N. L. T., gim. (duomenys neskelbtini); C. D. M., gim. (duomenys neskelbtini); T. T. T., gim. (duomenys neskelbtini); T. N. T., gim. (duomenys neskelbtini); T. P. D., gim. (duomenys neskelbtini); L. N. N., gim. (duomenys neskelbtini), gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, o būtent:

laikotarpyje iki 2014 m. liepos 27 d., neteisėtam žmonių gabenimui surado nusikalstamos veikos bendrininkus T. N. ir Z. A., kuriems už neteisėtą žmonių gabenimą pažadėjo bendrą ne mažesnį kaip 4000 JAV dolerių (2973,12 eurų) atlygį, pažadant Z. A. ir T. N. sumokėti ne mažiau kaip po 2000 JAV dolerių (1486,56 eurų) kiekvienam, iš anksto susitarė dviem lengvaisiais automobiliais Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius;

vykdydamas šį susitarimą, laikotarpyje iki 2014 m. liepos 27 d. vakaro, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtam užsieniečių gabenimui T. N. perdavė automobilį „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o Z. A. automobilį „Chrysler Town Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito asmens dokumentus: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Kirgizijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Kirgizijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei parengus nurodytus automobilius tolimesniam neteisėtam žmonių gabenimui, sulankstant ir išimant jų galinėje dalyje esančias sėdynes, taip padidinant automobilių tūrį ir sumažinant galimybę neteisėtai gabenamiems užsieniečiams gabenimo metu iš išorės būti pastebėtiems, 2014 m. liepos 27 d., vakare, tiksliai nenustatytu laiku, atgabeno užsieniečius į Kauno miestą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kurioje juos perdavė neteisėtam tolesniam gabenimui T. N. ir Z. A., aštuonis neteisėtai gabenamus asmenis įlaipindamas į automobilį „Chrysler Town Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šešis - į automobilį „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei susitarė su T. N. ir Z. A., kad šie gabentų minėtus užsieniečius į Lenkijos Respubliką, vykdami paskui jį, važiuojantį automobiliu „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Kauno miesto Lenkijos Respublikos kryptimi;

po to jis (D. M.) laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 27 d. vakaro, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2014 m. liepos 28 d., apie 1 val. 19 min., vykdamas automobiliu „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu nuo Kauno m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, Lenkijos Respublikos kryptimi iki Akmenių kaimo, Lazdijų rajone, Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos veikimo teritorijos, Z. A. ir T. N. nurodė neteisėto žmonių gabenimo maršrutą bei šiame maršrute stebėjo aplinką ir radijo ryšio priemonėmis informavo Z. A. ir T. N. apie maršrute esančius pareigūnus, tačiau nebaigė veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi neteisėtai užsieniečius gabenantys Z. A. ir T. N. 2014 m. liepos 28 d., apie 01.19 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvo sulaikyti Dyviliškių kaime, Lazdijų rajone.

Taip pat kaltinamas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, laikotarpyje iki 2015 m. liepos 1 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nusikaltimo vykdytojais D. A., V. N. M. B., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenis vardu I. ir D., organizavo neteisėtą aštuonių neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų, Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių gabenimą per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija, o būtent:

parengė detalų nusikalstamos veikos planą, numatė veiksmų eigą, laiką, vietą, paskirstė vaidmenis, bei pažadėdamas vykdytojui D. A. už užduoties įvykdymą materialinį atlygį, t. y. 5400 JAV dolerių (5045,04 euro), skyrė D. A. konkrečią užduotį, t. y. nurodė surasti asmenis, sutinkančius už piniginį atlygį automobiliu gabenti į Lietuvos Respubliką neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius nenustatytos tapatybės Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius Lietuvos Respublikos teritorija į Lenkijos Respubliką, 2015 m. liepos 1 dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Švenčionių rajono, Milkuškės ir Bačkininkų kaimo prieigose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1440 ir Nr. 1441, pasitikti aštuonis Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, kuriuos per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pervedė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu I., bei surastiems bendrininkams, kurie automobiliu Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, neteisėtai perėjusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos teritorija nuo Švenčionių rajono keliu A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nugabentų Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius į Lenkijos Respubliką, o jis (D. A.) važiuodamas priekyje rodytų pastariesiems gabenimo maršrutą ir stebėtų aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, t. y. kad gabenami Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai nebūtų sulaikyti teisėsaugos pareigūnų;

vadovavo vykdytojų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu I., ir D. A. veiksmams, duodamas nurodymus telefonu ir teikdamas informaciją, dėl ko laikotarpyje iki 2015 m. liepos 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, D. A. telefonu nurodė V. N. surasti nusikalstamos veikos vykdytoją, kurio vaidmuo būtų vairuoti automobilį, gabenant neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius asmenis, o pastarajam (V. N.) nurodžius M. B. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu D., vykti, D. A. kartu su M. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu D., atvažiavo į Švenčionių rajono, Milkuškės ir Bačkininkų kaimo prieigas, kur tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1440 ir Nr. 1441, pasitiko aštuonis nenustatytos tapatybės Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, kuriuos per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pervedė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu I., įlaipino juos į automobilį Opel Omega, valstybinis numeris FZ-4445, kurį vairavo M. B., o kaip keleivis vyko nusikalstamos veikos bendravykdytojas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu D., ir važiuodamas priekyje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu rodė pastariesiems gabenimo maršrutą ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, t. y. kad gabenami Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai nebūtų sulaikyti teisėsaugos pareigūnų, Lietuvos Respublikos teritorija nuo Švenčionių rajono keliu A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nugabeno Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius į Lenkijos Respubliką.

Taip pat kaltinamas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, 2015 m. liepos 5 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nusikaltimo vykdytojais D. A., M. T., M. B. bei K. O., organizavo aštuonių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, kurie ikiteisminiame tyrime prisistatė šiais duomenimis: M. N. T., gim. (duomenys neskelbtini); A. V. T., gim. (duomenys neskelbtini); P. N. D., gim. (duomenys neskelbtini); T. N. V., gim. (duomenys neskelbtini); T. H. V., gim. (duomenys neskelbtini); N. N. V., gim. (duomenys neskelbtini); H. D. H., gim. (duomenys neskelbtini), kurio asmenybė nenustatyta ir H. N. H., gim. (duomenys neskelbtini), gabenimą per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija, o būtent:

parengė detalų nusikalstamos veikos planą, numatė veiksmų eigą, laiką, vietą, paskirstė vaidmenis, bei pažadėdamas vykdytojui D. A. už užduoties įvykdymą materialinį atlygį t. y. 2000 JAV dolerių (1784,75 euro), skyrė D. A. konkrečią užduotį, t. y. nurodė surasti asmenis, sutinkančius už piniginį atlygį automobiliu gabenti į Lietuvos Respubliką neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius Lietuvos Respublikos teritorija į Lenkijos Respubliką, 2015 m. liepos 5 dienos ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Švenčionių rajone, kelio Nr. 100 Adutiškis – Švenčionys atkarpoje tarp 8/23 – 9/24 kilometro, pasitikti aštuonis Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, kuriuos per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną pervedė M. T., bei surasti bendrininką, kuris automobiliu Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, neteisėtai perėjusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos teritorija nuo Švenčionių rajono ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nugabentų Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius į Lenkijos Respubliką, o jis (D. A.) važiuodamas priekyje rodytų pastariesiems gabenimo maršrutą ir stebėtų aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, t. y. kad gabenami Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai nebūtų sulaikyti teisėsaugos pareigūnų;

vadovavo vykdytojų M. T. ir D. A. veiksmams, duodamas nurodymus telefonu ir teikdamas informaciją, dėl ko D. A. pažadėdamas vykdytojui M. B. už užduoties įvykdymą materialinį atlygį, t. y. 300 eurų už vieną gabenamą asmenį, ir 2015 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nurodė vykti kartu į Švenčionių rajoną, kur D. A. Š. rajone, kelio Nr. 100 Adutiškis – Švenčionys atkarpoje tarp 8/23 – 9/24 kilometro, pasitiko minėtus aštuonis Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, kuriuos M. T. Švenčionių rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai pervedė per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną, įlaipino juos į automobilį VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. O. su šalia sėdėjusiu nusikalstamos veikos bendravykdytoju M. B., ir kartu su M. T. vykdamas priekyje automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastariesiems davė nurodymus telefonu, rodė gabenimo maršrutą Lietuvos Respublikos teritorija ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, t. y. kad gabenami Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai nebūtų sulaikyti teisėsaugos pareigūnų, kol 2015 m. liepos 5 d. apie 10.40 val. kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, apie 2 km nuo IX forto K. O. ir M. B. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Taip pat kaltinamas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, 2015 m. liepos 9 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. A., organizavo šešių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, kurie ikiteisminio tyrimo metu prisistatė šiais duomenimis: V. V. T.; gim. (duomenys neskelbtini); N. D. D., gim. (duomenys neskelbtini); H. V. H., gim. (duomenys neskelbtini); T. H. D., gim. (duomenys neskelbtini); P. C. Y, gim. (duomenys neskelbtini); N. T. K., gim. (duomenys neskelbtini); D. N. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. H. T., gim. (duomenys neskelbtini), gabenimą per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną, o būtent:

parengė detalų nusikalstamos veikos planą, numatė veiksmų eigą, laiką, vietą, bei pažadėdamas vykdytojui R. A. už užduoties įvykdymą organizuoti ir finansuoti tolimesnį jo vykimą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į kitas Europos Sąjungos šalis, skyrė R. A. konkrečią užduotį, t. y. nurodė 2015 m. liepos 9 dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus rajone, Lavoriškių sen., neteisėtai pervesti nurodytus Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorija;

vadovavo vykdytojo R. A. veiksmams, duodamas nurodymus telefonu ir teikdamas informaciją, dėl ko R. A. 2015 m. liepos 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus rajone, Lavoriškių sen., Tvankiškių kaimo prieigose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1140 ir Nr. 1139, neteisėtai pervedė per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, ikiteisminio tyrimo metu prisistačiusius: V. V. T.; gim. (duomenys neskelbtini); N. D. D., gim. (duomenys neskelbtini); H. V. H., gim. (duomenys neskelbtini); T. H. D., gim. (duomenys neskelbtini); P. C. Y, gim. (duomenys neskelbtini); N. T. K., gim. (duomenys neskelbtini); D. N. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. H. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki kol 10.49 val., Vilniaus rajone, Lavoriškių sen., Mačiūliškių kaimo prieigose esančiame miške, apie 300 m nuo pagrindinio kelio (Nr. 103), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Taip pat kaltinamas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, 2015 m. liepos 15 dieną, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. A., organizavo dviejų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Afganistano Respublikos piliečių, kurie ikiteisminiame tyrime prisistatė šiais duomenimis: M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gabenimą per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija, o būtent:

parengė detalų nusikalstamos veikos planą, numatė veiksmų eigą, laiką, vietą, bei pažadėdamas vykdytojui D. A. už užduoties įvykdymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį, skyrė D. A. konkrečią užduotį, t. y. nurodė 2015 m. liepos 15 dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus rajone, Kalvelių sen., neteisėtai pervesti nurodytus Afganistano Respublikos piliečius per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną ir lydėti Lietuvos Respublikos teritorija iki Vilniaus miesto;

vadovavo vykdytojo D. A. veiksmams duodamas nurodymus telefonu ir teikdamas informaciją, dėl ko 2015 m. liepos 15 d., apie 17.00 val., D. A. Vilniaus rajone, Kalvelių sen., Šumsko miestelio prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1112-1113, 5 metrų atstumu nuo valstybės sieną žyminčių ženklo Nr. 1112, link valstybės sieną žyminčių ženklo Nr. 1113, Afganistano Respublikos piliečius M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pervedė per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną ir lydėjo Lietuvos Respublikos teritorija, kol 2015 m. liepos 15 d., apie 17.20 val., Vilniaus rajone, Kalvelių seniūnijoje, prie valstybės sieną žyminčių ženklo Nr. 1110, buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

D. M. 2015-09-02 buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-04 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skunde nurodoma, kad nutartis yra grindžiama vien formaliais motyvais. Taikant bet kurią kardomąją priemonę, turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu. Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą, siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas.

Vien nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, kuri priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, nepagrindžia realios grėsmės - tikimybės, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ją būtina vertinti ne in abstracto, o konkrečioje faktinėje situacijoje, pirmiausiai atsižvelgus į BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo proceso. Taigi gresianti bausmė ir įtarimų / kaltinimų sunkumas yra tik viena iš eilės kitų aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas, sprendžiantis suėmimo paskyrimo klausimą.

Teisėjas, pratęsdamas kaltinamajam pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, išskirtinę reikšmę suteikė kaltinimų ir gresiančios bausmės sunkumui bei tam, kad kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog kaltinamasis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi socialinių ryšių ir įsipareigojimų Lietuvos Respublikoje. Tačiau D. M. sugyventinė yra Lietuvos Respublikos pilietė M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), būtent pas ją, paleistas iš suėmimo, gyventų kaltinamasis, esant galimybei deklaruotų gyvenamąją vietą jai priklausančiame bute, nurodytu adresu, kuriame, be kita ko, galėtų būti taikomos kitos kardomosios priemonės, tokios kaip intensyvi priežiūra ar namų areštas. Todėl kaltinamojo buvimas Lietuvos Respublikoje vykstant baudžiamajam procesui gali būti užtikrintas taikant ir kitas, už suėmimą švelnesnes, kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (D. A. ir kt.) ir liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kratų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. D. M. kaltinamas padaręs penkias tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). D. M. inkriminuoti nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi D. M. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas organizatorius. Todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. 2014-03-12 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017-03-12, tačiau kaltinamasis du kartus keitė pavardę, todėl tikėtina, kad tokiu būdu galimai siekė išvengti atsakomybės bei toliau vykdyti nusikalstamas veikas. D. M. neturi pastovios ar laikinos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, yra užsienio valstybės pilietis, kur ir gyvena (yra Kirgizijos Respublikos pilietis ir gyvena Kirgizijos Respublikoje), turi ryšių užsienyje, iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal D. M. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, mastą ir jų kiekį lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, nors skunde ir nurodyta, kad kaltinamojo sugyventinė yra Lietuvos Respublikos pilietė M. M., gyvenanti Vilniuje, būtent pas ją, paleistas iš suėmimo, gyventų kaltinamasis, esant galimybei deklaruotų gyvenamąją vietą jai priklausančiame bute, tačiau jis yra nevedęs, kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, byloje nėra. D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad D. M. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, D. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog D. M. suėmime laikomas jau ilgą laiką (apie 9 mėnesius), tačiau toks terminas, teismo nuomone, nėra nepagrįstai ilgas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad D. M. keletą metų galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas organizatorius, todėl jis vertinamas kaip itin linkęs nusikalsti. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. M. ar kiti asmenys galėtų sumokėti pakankamo dydžio užstatą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kaltinamajam D. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, kiekis bei mastas rodo ypatingą D. M. asmenybės pavojingumą, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

Kaltinamajam D. M. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo D. M. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi kaltinamajam D. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 2 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.