Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2017-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-854-890/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
1-854-890/2017
Teisminio proceso Nr.
1-04-6-00003-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
V. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-854-890/2017Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00003-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.18.10; 1.2.18.8.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Pužauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)” vyr. buhalterės pareigose, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

J. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyv. (duomenys neskelbtini) profesinio išsilavinimo, išsiskyrusi, vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), akcininke ir bendrovės vyr. buhaltere, faktiškai būdama atsakinga už visą įmonės veiklą, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, ataskaitų pateikimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu “Mokesčių mokėtojo pareigos” privalėdama laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-31 pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus tyčia, siekdama išvengti 507,03 Eur pelno mokesčio, 7,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 56,55 Eur socialinio draudimo įmokų sumokėjimo laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2015-12-31 gautų 10140,61 Eur pajamų, už prekių pardavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, po ko į 2015 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra:

- 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 10140,61 Eur pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 10140,61 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 507,03 Eur pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą. Ir šią deklaraciją 2016-05-29 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, V. Ž. laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 išmokėjo darbuotojai M. G. 121,00 Eur darbo užmokestį, kurio nepagrindė apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais) ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų: 141,45 Eur atlyginimo priskaitymo, 121,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, po ko 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šioje deklaracijoje iš viso 141,45 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (16 eilutėje) nepaskaičiavo ir nedeklaravo 7,72 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (17 eilutėje) po ko šią deklaraciją 2017-01-25 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Tuo pačių, VSDFV Klaipėdos skyriui už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 pateikė pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 05), kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, tai yra 1 Pranešime apie apdraustuosius už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 (forma SAM versija 05) nedeklaravo iš viso 141,45 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), tai yra iš viso nepaskaičiavo ir nedeklaravo 56,55 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos (eilutėje P20.5). Ir šį pranešimą 2016-06-13 elektroniniu būdu pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui.

Tokiu būdu, V. Ž. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui deklaracijose pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną.

Be to, V. Ž. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-31, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), akcininke ir bendrovės vyr. buhaltere pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“ ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 10 straipsnio 1 dalies 1; 2 punktus, „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė...“; pagal 11 straipsnio 1 dalį, „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) <...> arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą ir už įrašų teisingumą buhalterinės apskaitos dokumentuose, neįtraukdama į savo vykdomą nusikalstamą veiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. U. (J. U.), pasinaudodama šeimyninių ryšių pagrindu esamu pasitikėjimu su bendrovės direktoriumi, būdama faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad iš dalies nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti” 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 10 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ 126 atvejais į apskaitą neįtraukė bei apskaitos dokumentais nepagrindė gautų 18712 Eur piniginių lėšų (pajamų) už prekių pardavimą parduotuvėje esančioje adresu prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 į apskaitą neįtraukė bei apskaitos dokumentais nepagrindė darbuotojai M. G. 141,45 priskaityto ir 121 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

Darant šiuos pažeidimus laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-31 buvo apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita ir dėl to nuo 2015-03-20 iki 2016-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

J. D. valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie gyventojos J. D., kuri vykdo individualią veiklą, pajamas ir turtą bei organizavo apgaulingą gyventojos J. D., kuri vykdo individualią veiklą, buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: gyventoja J. D., kuri vykdo individualią veiklą būdama atsakinga už individualios veiklos ūkinę finansinę veiklą, veiklos buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – “Mokesčių mokėtojo pareigos” - privalėdama laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-02, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX – 1007 3 straipsnio nuostatas, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, tyčia, siekdama išvengti 2747,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2015-12-31 gavo 60741 Eur individualios veiklos pajamų už prekių pardavimą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurių gavimo gyventoja J. D. vykdanti individualią veiklą nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė po ko į 2015 m. Metinę pajamų deklaraciją (forma GPM308) įrašė žinomai neteisingus duomenis - priede „Individualios veiklos pajamos“ (GPM308V) V6 eilutėje „Pajamų suma“ nedeklaravo 54956,33 Eur individualios veiklos pajamų bei nepriskaičiavo į valstybės biudžetą 2747,82 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio ir šią deklaraciją 2016-05-02 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, gyventoja J. D., vykdanti individualią veiklą, siekdama išvengti 23,63 Eur mokėtino pajamų mokesčio, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX – 1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-05-18 išmokėjo darbuotojai T. J. 450,00 Eur darbo užmokestį, kurio nepagrindė apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais) ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų: 520,47 Eur atlyginimo priskaitymo; iš viso 70,47 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 23,63 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, 15,61 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 31,23 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 161,24 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 1,04 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %); 450,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, po ko, 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573), įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šioje deklaracijoje iš viso 520,47 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (16 eilutėje) bei nepriskaičiavo 23,63 Eur mokėtino pajamų mokesčio (17 eilutėje) ir šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Taip J. D. siekdama išvengti gyventojų pajamų mokesčių, kurių bendra sumą yra 2771,45 Eur įrašė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai žinomai neteisingus duomenis apie savo vykdomos individualios veiklos pajamas ir turtą.

Be to, J. D. organizavo apgaulingą savo kaip gyventojos vykdančios individualią veiklą buhalterinės apskaitos tvarkymą: gyventoja J. D., kuri vykdo individualią veiklą, individualios veiklos pažyma Nr. 636427, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad iš dalies nebus galima nustatyti savo individualios veiklos, ūkinės finansinės veiklos, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-17 285 atvejais į apskaitą neįtraukė bei apskaitos dokumentais nepagrindė 63127,50 Eur gautų piniginių lėšų (pardavimo pajamų) už prekių pardavimą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, be to, gyventoja J. D., kuri vykdo individualią veiklą, buvo įsigijusi ir VMI užregistravusi elektroninį kasos aparatą ir laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-17 siekdama į apskaitą neįtraukti 63127,50 Eur gautų piniginių lėšų nefiksuodama pardavimų savo individualioje veikloje naudojamame elektroniniame kasos aparate ir pirkėjams už įsigytas prekes neišduodama kasos kvito bei nefiksuodama gautų pajamų už parduotas prekes į nustatytos formos kasos aparato kasos operacijų žurnalą pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų taisyklių “Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą, kuriame nurodyta kad „Gyventojas, veiklos pajamoms apskaityti naudojantis kasos aparatą, veiklos pajamas <...> privalo nurodyti kasos aparato kasos operacijų žurnale,“. 8 punktą, kuriame nurodyta kad „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla <...>, privalo išrašyti, išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau vadinama – pirkėjas) vieną iš toliau nurodytų apskaitos dokumentų: <...> 8.4. kasos aparato kvitą;“ 14 punktą, kuriame nurodyta kad „Jei gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, tai jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparatą kvitą“ bei laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-05-18 į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė darbuotojai T. J., su kuria J. D. laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-05-21 nesudarė darbo sutarties, 520,47 Eur priskaityto ir 450,00 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

Dėl šių pažeidimų gyventoja J. D., kuri vykdo individualią veiklą, veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai dėl ko, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-31, negalima iš dalies nustatyti gyventojos J. D., vykdančios individualią veiklą, ūkinės finansinės veiklos.

Kaltinamoji V. Ž., 2016-07-14 apklausta tyrimo metu, neprisipažino apgaulingai tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes ne jos parduotuvės prekės, o J. D. prekės būdavo parduodamos nefiksuojant pardavimo kasos aparatu. Dėl darbuotojų atlyginimų nurodė, kad visas jiems priklausantis darbo užmokestis buvo mokamas darbuotojams pervedant į jų asmenines banko sąskaitas, grynais atlyginimų nemoka. Taip pat nurodė, kad kartu dirbo ir D. M., kuri prekiavo batais ir jai (V. Ž.) mokėjo nuomos mokestį už patalpas. Būdavo atvejų, kad ne visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamos prekės būdavo apskaitomos EKA. Už tai VMI skyrė baudas pardavėjoms. Parduodamos prekės, kurios nebuvo apskaitomos EKA atskirai kažkur žymimos nebuvo. Kaip reikėtų susitvarkyti buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas pajamas ir prekių faktinį ir realų likučių skirtumą ji nežino, tik pradėjo mokytis kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą. Nurodė ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio pajamos vidutiniškai sudarydavo apie 3000 tūkstančius per mėnesį. Už patalpų nuomą mokėti reikia vidutiniškai 900 Eur. Į šią sumą įeina ir mokesčiai už komunalinius aptarnavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams yra mokamas valandinis atlyginimas. Visas deklaracijas ir ataskaitas VMI pildydavo ir pateikdavo ji.

Apklausos metu V. Ž.buvo parodyti rankraštiniai užrašai - vienas mėlynos spalvos darbo kalendorius ir sąsiuvinis su užrašu „KANAKO“ esančiu viršuje. Apie juos nieko pakomentuoti negali, nes užrašai rašyti ne jos raštu. Jų nebuvo mačiusi ankščiau. Kiek supranta, šie užrašai priklauso jos mamai J. D. (t. 7, b. l. 24-27).

Kaltinamoji V. Ž. 2017-08-18 papildomai apklausta tyrimo metu, nurodė, kad pripažįsta, jog įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuojamos visos gautos pajamos už prekių pardavimus, buvo mokamas priedas prie atlyginimo darbuotojai, taip pat buvo padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl ko iš dalies nėra galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atitinkamai buvo padaryti pažeidimai teikiant žinomai neteisingus duomenis/deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai. Taip pat nurodė, jog specialisto išvada, kuri buvo atlikta šioje byloje tiriant įmonės veiklą ir pajamas, iš esmės yra paremta sąsiuviniu, kurio ji (V. Ž.) nepildė, apie jame esančius duomenis, įrašus jai nebuvo ir nėra žinoma. Mano, kad specialistas atlikęs tyrimą ir vertindamas sąsiuvinio duomenis neteisingai juos vertino ir nepagrįstai priskyrė dalį pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių įmonė realiai nebuvo gavusi. Nurodė ir tai, kad iš sąsiuvinio įrašų matyti, jog yra aiškūs prierašai apie prekių grąžinimą, tačiau specialistas to nėra įvertinęs, o tai lemia, jog nepagrįstai įmonei yra priskirtos tariamai neapskaitytos pajamų sumos, kurios remiantis to paties sąsiuvinio duomenimis - įmonėje nebuvo gautos. Taip pat, yra įvairių kitų sąsiuvinio įrašų, kurie reikalauja papildomo aiškinimosi. V. Ž. pažymėjo, jog apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą gautos neapskaitytos pajamos buvo panaudojamos išimtinai įmonės naudai ir interesams, o būtent neapskaitytų prekių įsigijimui, kurios vėliau būdavo parduodamos, maža dalis pajamų buvo mokama darbuotojui kaip priedas prie darbo užmokesčio, apmokamos kitos išlaidos, kurios neįtrauktos į apskaitą. Prekes dažniausiai pirkdavo be įsigijimo dokumentų, kurių dalį yra išsaugojusi. Kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, ji neva panaudojo neapskaitytas lėšas savo šeimos reikmėms, t. y. pirko žemės sklypą, Slengių k., Piliakalnio g. 11. Šio fakto ji nepripažįsta, nes žemės sklypą pirko jos vyras, A. Ž., iš savo deklaruotų pajamų iš individualios veiklos. Taip pat V. Ž. nurodė, kad dėl išmokėto 121 Eur atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai M. G. prisipažįsta. Jai tikrai buvo išmokėtas tokio dydžio atlyginimas, kuris nebuvo atvaizduotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Tai ir yra minėtas priedas prie atlyginimo darbuotojai, kuris buvo mokamas iš neapskaitytų lėšų.

Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi, prisiima atsakomybę už padarytas veikas, išskyrus dėl jai inkriminuojamo piniginių lėšų pasisavinimo. (t. 7, b. l. 34-37)

Papildomos apklausos metu V. Ž. nurodė, kad ji 2017-09-05 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybai pristatė 3 dokumentus, kurie patvirtina neapskaitytų pinigų panaudojimo faktą. Paaiškino minėtų dokumentų turinį ir nurodė, kad išvardintų prekių vertė apytiksliai 16000 Eur. Tiekėjai iš turgaviečių užsienio valstybėse tokių dokumentų neduodavo. Neapskaitytų bendrovėje piniginių lėšų ji nenaudojo savo asmeninėms ar šeimos reikmėms. Šių dokumentų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą netraukė dėl dokumento netinkamos formos ir dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtoja. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, sutinka su specialisto išvadoje paskaičiuota neapskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje pajamų suma, paskaičiuota mokėtinų mokesčių suma, įsipareigoja atlyginti padarytą žalą (t. 7, b. l. 38-46).

Kaltinamoji J. D. pirmą kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir nurodė, kad individualią veiklą pagal pažymą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose vykdo daugiau nei metus laiko, t. y. nuo 2015 metų pradžios. Pagrindinė jos vykdoma veikla yra prekyba naujais moteriškais drabužiais. Prekes, kuriomis prekiauja prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja iš įvairių ūkio subjektų ir fizinių asmenų Lenkijoje ir Gariūnų turgavietėje Vilniuje. Visos jos įsigytos prekės būna ekspozicijoje parduotuvėje, taip pat gyvenamojoje vietoje sandėliuoja keliasdešimt įvairių prekių, kurios tuo metu būna ne sezoninės ir jomis nėra prekiaujama parduotuvėje. Gautoms pajamoms apskaityti ji naudodavo valstybinėje mokesčių inspekcijoje jos vardu registruotą elektroninį kasos aparatą. Vykdant individualią veiklą pasitaikydavo atvejų, kai pardavusi prekes pirkėjams neišduodavo kasos aparato kvito, o iš jų gautų pajamų neapskaitydavo elektroniniu kasos aparatu. Pasitaikydavo atvejų, kad siekiant mokesčių administratoriui nesukelti įtarimų, jog per visą darbo dieną nepardavė nė vienos prekės, darbo dienos pabaigoje ji apskaitydavo vieną parduotą prekę arba pagal savo nuožiūrą apskaitydavo bet kokią pinigų sumą, kurią pati sugalvodavo, tačiau realiai per darbo dieną gaudavo daugiau pajamų. Jeigu asmuo jos paprašydavo kasos aparato kvito ji visuomet jį jam išduodavo. Nurodė, kad duomenis apie neapskaitytas ir apskaitytas pajamas, kurios apima ir pajamas nurodytas elektroninio kasos aparato žurnale, yra sąsiuvinyje ir darbo kalendoriuje su jos rankraštiniais įrašais, kurie buvo paimti iš jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-05-18 kratos metu. Minėti užrašai buvo pildomi nuo 2015-03-19 iki 2016-01-09. Taip pat nurodė ir tai, kad nepskaitytų pajamų sumos per mėnesį svyruodavo nuo 500 iki 1000 Eur. Kadangi sąsiuviniuose įrašai nėra tvarkingi ir nuoseklūs, gali pasakyti, kad gautos pajamos yra pažymėtos sąsiuviniuose kiekvienos dienos įrašų pabaigoje. Tie skaičiai, kurie pritaikius formulę yra tą dieną gautos pajamos (t. 7, b. l. 93-94).

Papildomos apklausos metu J. D. nurodė, kad jai apklausos metu parodyti rankraštiniai užrašai, kuriuose atsispindi dalis neapskaitytų pajamų. Toje užrašų dalyje, kur įrašai buvo atliekami po skirtuko yra rašyti jos ranka. Pakomentavo darytus užrašus susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotomis prekėmis. Jeigu už prekę būdavo atsiskaitoma bankine kortele tai taip pat pasižymėdavo minėtuose užrašuose. Pardavimai buvo fiksuojami kiekvieną dieną. Įrašai buvo daromi analogišku principu kaip ir fiksuojant pardavimus tose pačiuose užrašuose J. D. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo rašoma kainos pardavimo suma, ir gautas pelnas nuo sumos. Šiuo atveju prie tam tikrų prekių buvo daromas prierašas rusų kalba „korta“, nes už šias prekes buvo atsiskaitoma bankine kortele (t. 7, b. l. 95-98).

Papildomos apklausos metu J. D. nurodė, kad patvirtina praeitų apklausų metu duotus parodymus. Šios apklausos metu jai buvo parodytas mėlynos spalvos darbo kalendorius su užrašu ant viršelio „2014“ ir ji patvirtino, kad nuo 1 iki 70 lapo yra parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti pardavimai nuo 2015-07-13 iki 2016-01-08, o nuo 71 iki 128 lapo, ji tiksliai pasakyti negalėjo, kokios parduotuvės ir kokio laikotarpio pardavimai čia yra užfiksuoti. Jai taip pat apklausos metu buvo parodytas rusvos spalvos sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais ir J. D. patvirtino, kad nuo 1 iki 40 lapų yra užfiksuoti pardavimai „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje nuo 2015-03-19 iki 2015-07-12, o nuo 41 lapo iki 69 lapo yra užfiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai nuo 2015-03-19 iki 2015-07-11 (t. 7, b. l. 99-100).

Papildomos apklausos metu J. D. nurodė, kad susipažino su atlikta specialisto išvada, dėl specialisto išvadoje įvardintos ir apskaičiuotos žalos valstybės biudžetui ji nesutiko, nes ji nustatyta neatsižvelgiant į grąžintas lėšas pirkėjams už grąžinamas prekes, tačiau neneigia, kad padarė žalos. Dėl darbuotojai T. J. išmokėto darbo užmokesčio prisipažįsta ir patvirtina, kad su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis ir jai buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis, kuris sudarė 450 Eur. Taip pat sutinka ir su šiuo epizodu atsiradusia susijusia žala valstybės biudžetui (t. 7, b. l. 106-109).

Papildomos apklausos metu J. D. nurodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), vidutiniškai būna apie 300 - 350 prekių vienetų, visas prekes žino ir kai jai atnešdavo jos parduotą prekę be pardavimo kvito grąžinimui J. D. ją prisimindavo ir prisimindavo jos kainą, problemų dėl to nekildavo. Pardavėjoms, kurios dirbo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. sausio mėn., taip pat būdavo atnešamos prekės grąžinimui. Pardavėjos taip pat žinojo visas parduotuvėje esančias prekes. Pardavėjos taip pat nepildydavo grąžinimo aktų. Prekės pardavėjoms būdavo atnešamos grąžinti taip pat dažnai kaip ir J. D.. Grąžinimai būdavo atliekami iš nepaskaitytų lėšų parduotuvėje, bet galimai buvo ir keli grąžinimai atlikti per parduotuvėje buvusį elektroninį kasos aparatą. (t. 7, b. l. 110-112)

Papildomos 2017-09-08 apklausos metu J. D. prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nurodė, kad jos prieš tai atlikti skaičiavimai, kuriuos pateikė 2017-05-19 apklausos metu, buvo netikslūs ir jais vadovautis negalima. Sutinka su FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus specialisto išvada ir joje paskaičiuota jos realiai gauta jos vykdomos veiklos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų suma ir padaryta žala valstybės biudžetui. Yra iš dalies atlyginus padarytą žalą, t. y. į surenkamąją valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą 2017-08-31 yra įnešusi 1200 Eur iš jai paskaičiuotų 2771,45 Eur nesumokėtų mokesčių. Artimiausiu metu patikslins deklaracijas, kurios yra įvardintos specialisto išvadoje ir atlygins padaryta žalą. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (t. 7, b. l. 113-114).

Papildomos 2017-09-15 apklausos metu J. D. nurodė, kad 2017-09-14 ji elektroniniu būdu patikslino gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2015 m. ir pateikė PVM deklaracijas už laikotarpį, nurodytą specialisto išvadoje dėl jos vykdomos individualios veiklos ūkinio finansinio tyrimo, bei patikslino metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuotų ir sumokėtų pajamų mokesčio deklaraciją už 2016 m. Dalį žalos yra atlyginus ir įsipareigoja sumokėti likusius mokesčius, kai tik turės tam galimybę (t. 7, b. l. 115-135).

Liudytoja M. G. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2011 m. rudens. V. Ž. duodavo nurodymus susijusius su parduotuvės veikla, liepė dalies pardavimų nefiksuoti kasos aparatu. Ant lapelio rašydavo kiek per dieną į kasą neįmušdavo už suprekiautas prekes gautų pinigų. Darbo gale ateidavo direktorius arba V. Ž. ir pasiimdavo pinigus su užrašais. Kiek per dieną neįmušdavo į kasą nurodyti negalėjo, būdavo įvairiai. Ji buvo įdarbinta tik 0,25 etato, darbo užmokestį jai mokėjo grynais V. Ž.. Prekes atveždavo direktorius. Kiek žino, prekės įsigyjamos iš Lenkijos ir Turkijos (t. 6, b. l. 72-73). Papildomai apklausta liudytoja M. G. nurodė, kad 2016-05-18 apklausos metu duotus parodymus patvirtina. Šios apklausos metu jai buvo parodyti 7 languoti lapeliai. Šiuose lapeliuose esantys rankraštiniai įrašai yra atlikti liudytojos. Visuose šiuose lapeliuose yra užfiksuoti pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Apklausos metu, liudytoja papasakojo lapelių sandarą, kokiu principu jie užpildyti, ką reiškia įrašai (t. 6, b. l. 74-85).

Liudytoja D. M. nurodė, kad susipažinus su V. Ž. pradėjo bendradarbiauti su ja ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir už tai turėjo mokėti nuomos mokestį V. Ž.. Liudytoja prekiavo avalyne. Pradavimai buvo fiksuojami elektroniniu kasos aparatu, tačiau buvo duotas žodinis nurodymas iš V. Ž. ir J. D. dalies pardavimų nefiksuoti elektroniniu kasos aparatu. Nurodė, kad teko dengti savo ir S. K. Sodros įmokas (t. 6, b. l. 87-88).

Papildomos apklausos metu liudytoja D. M. nurodė, kad patvirtina 2016-05-18 apklausos metu duotus parodymus. Paaiškino, kokiu principu prekiavo avalyne, kaip atsiskaitydavo su tiekėjais. Nurodė, kad nežino kaip būdavo apskaitomos prekės bendrovės apskaitoje ir pasakė, kad nėra gavusi jokių dokumentų dėl nuomos mokesčio apskaitos. Žino, kad kitos pardavėjos, kurios prekiavo moteriškais rūbais UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, minėtame prekybos centre, nefiksavo visų pardavimų kasos aparate. Pardavėjos neapskaitytus pinigus laikydavo stalo, ant kurio stovi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatas, stalčiuje. Neapskaitytus pinigus pasiimdavo V. Ž.. Taip pat pinigus kartais pasiimdavo ir J. U.. J. U., kiek jai yra žinoma, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau realiai bendrovės veiklai vadovavo V. Ž. ir J. D.. Nurodė, kad kitos pardavėjos gauna papildomą atlyginimą grynais (t. 6, b. l. 89-90).

Liudytoja O. V. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2015 metų spalio mėnesį. Įdarbino ją 0,5 etato, kartais tekdavo dirbti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Pardavimai per kasos aparatą vykdavo labai retai, nes tiek J. D., tiek V. Ž. buvo nurodžiusios kuo mažiau atlikinėti pardavimų per kasos aparatą. Visus pardavimus, tiek apskaitytus, tiek neapskaitytus, rašydavo į lapukus. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje iš neapskaitytų pajamų ji pasiimdavo atlyginimą, kuris sudarydavo ne mažiau 18 Eur ir ne daugiau kaip 25. Kitos pardavėjos atlyginimą pasiimdavo tuo pačiu principu (t. 6, b. l. 92-93).

Liudytoja M. Š. nurodė, kad su V. Ž. pažįstamos seniai ir ši tik padeda be atlygio tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (t. 6, b. l. 95-96).

Liudytoja I. P. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2015 spalio mėnesį. Prekiavo tik batais. Atlyginimą už darbą ji pasiimdavo kiekvienos darbo dienos pabaigoje iš dienos pardavimų sumos. Nors parduotuvėje buvo kasos aparatas, ji parduodavo batus išrašydama rankomis pinigų priėmimo kvitus, su kasa nedirbo. Jeigu klientas norėdavo už batus atsiskaityti mokėjimo kortele, sakydavo jam, kad to padaryti negalima ir pasakydavo klientui eiti nusiimti pinigus iš bankomato. Taip daryti liepė V. Ž.. Dienos pabaigoje visus gautus pinigus ir pinigų priėmimo kvitų kopijas ji padėdavo į parduotuvės prekystalio stalčių (t. 6, b. l. 98-99).

Liudytoja A. R. nurodė, kad ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. sausio mėnesio. Ji parduotuvėje prekiavo moteriškais rūbais. Jos atlyginimas siekė 79 Eur į mėnesį. Kiekvieną darbo dieną iš neapskaitytų pinigų pasiimdavo savo dienos algą, kuri siekė 18 Eur į dieną. Ji Jelenos liepimu nefiksuodavo visų pardavimų elektroniniu kasos aparatu, tačiau priimdavo visus atsiskaitymus mokėjimo kortele. Darbo dienos metu visus parduotus daiktus ji rašydavo į atskirą lapelį. Darbo dienos pabaigoje visus neapskaitytus pinigus kartu su pardavimo lapeliu sudėdavo į parduotuvės prekystalyje buvusią piniginę. Šiuos neapskaitytus pinigus dažniausiai pasiimdavo V. Ž. arba J. U.. Kas vadovavo parduotuvei tiksliai negali pasakyti, daugiausiai bendraudavo su Jelena. Nurodė ir tai, kad Margarita taip pat savo darbo dienos pabaigoje pasiimdavo atlyginimą iš tą dieną neapskaitytų pajamų (t. 6, b. l. 101-102).

Liudytoja T. J. nurodė, kad 2016 m. kovo mėnesį iš pažįstamų sužinojo, kad parduotuvei reikalinga pardavėja. Įsidarbino. Papasakojo, kaip mokamas jos atlyginimas, kaip apskaičiuojamas ir iš kokių lėšų yra mokamas. Parduotų prekių kiekį ir kainą ji užrašydavo lepeliuose ir taip pat nurodydavo sau pasiimtą atlyginimo sumą. Nurodė, kad dalies gaunamų pinigų už parduotas prekes ji neapskaitydavo kasos aparatu. Visus pinigus, tiek apskaitytus, tiek neapskaitytus ji įrašydavo į lapelius. Nurodė, kad prekes į parduotuvę atveždavo Jelena, dokumentų dėl prekių atvežimo ji nėra mačiusi. Už 2016 metų balandžio mėnesį ji gavo apie 320 Eur atlyginimo, tikslios sumos neprisiminė, tačiau gavo ne mažiau 300 Eur. Už 2016 m. gegužės mėn. ji gavo ne mažiau 150 Eur atlyginimo. Darbo sutarties su Jelena sudariusi nebuvo (t. 6, b. l. 54-56). Papildomai apklausta liudytoja T. J. nurodė, kad parodyti 5 lapeliai su rankraštiniais įrašais, kuriuose yra jos ranka daryti įrašai. Visi kiti lapeliai, kurie jai buvo parodyti šios apklausos metu yra surašyti analogiška tvarka. Lapeliai yra surašyti už 2016 m. gegužės mėn. 10, 11, 12, 13, 14 dienas. Šiuos lapelius jai buvo liepta pildyti kiekvieną dieną kai ji dirbdavo minėtoje parduotuvėje. Tuos lapelius, ji atiduodavo J. D., kuri, jos žiniomis, rašydavosi į savo užrašus, kuriuose fiksuodavo pardavimus (t. 6, b. l. 57-65). Papildomai apklausta liudytoja T. J. nurodė, kad kol ji dirbo pas J. D., kuri vykdė individualią veiklą, adresu H. Manto g. 90, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių grąžinimų beveik nebuvo, t. y. klientai įsigiję iš šios parduotuvės prekes jų beveik negrąžindavo, tokių atvejų pasitaikė vos keli. Jai taip pat buvo duotas nurodymas, kad jeigu žmogus ateina su parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ parduota preke, kurią nori grąžinti, tai jai reikėdavo siūlyti įsigyti kurią nors kitą prekę, tačiau pinigų grąžinti Jelena nebuvo liepusi. Grąžintinas prekes ji galėdavo atpažinti iš bendrų bruožų, nes turi gerą atmintį. Šioje parduotuvėje pas J. D. pradirbo apie tris mėnesius ir per tą laiką grąžinimų ne daugiau dviejų, trijų ir tokiais atvejais, jeigu žmogus nenorėdavo pasiimti kitos prekės, kurios vertė būtų panaši, ji prašydavo ateiti kitą dieną, kai dirbs J. D., kad ji pati nuspręstų, ką daryti(t. 6, b. l. 66-69).

Liudytoja V. U. nurodė kaip susipažino su V. Ž. ir kaip pradėjo dirbti pas J. D.. Nurodė, savo darbo laiką ir grafiką. Ji raštu fiksuodavo J. D. nustatytos formos lapelyje parduotas prekes jos parduotuvėje. Tame pačiame lapelyje žymėdavo ir tos dienos atlyginimą, kurį pasiimdavo iš tą dieną gautų pajamų sumos. Už pusę darbo dienos jai buvo mokama 9 Eur, o už pilną dieną jai būdavo mokama 18 Eur. Toks atlyginimas buvo aptartas su J. D. prieš įsidarbinant. Užpildytą lapelį su užfiksuotais pardavimais ir gautais iš klientų pinigais ji palikdavo parduotuvėje. Kas toliau būdavo daroma su tuo lapeliu ir pinigais, ji nežino. Retais atvejais jai tekdavo dirbti ir prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje taip pat buvo analogiška tvarka, dalis pardavimų nebuvo fiksuojama kasos aparatu. Jai nefiksuoti dalies pardavimų kasos aparatu bei pildyti nustatytos formos lapelį liepė J. D.. V. Ž. parduotuvėse rodydavosi labai retai, kai atveždavo naujas prekes arba pasiimdavo kokią prekę iš tuo metu parduotuvėje buvusio asortimento. Dažniausiai prekes į parduotuvę atveždavo Viktorijos tėvas (t. 6, b. l. 113-116). Papildomai apklausta liudytoja V. U. nurodė, kad kai ji dirbdavo pas J. D. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, prekių grąžinimų būdavo retai. Kai jai pasitaikydavo toks atvejis, ji žmogui nurodydavo eiti pas Jeleną, nes ji spręsdavo, ką daryti ir būdavo, kad Vaida paprasčiausiai neturėdavo kasoje pinigų iš ko padaryti grąžinimą (t. 6, b. l. 117).

Iš kratos protokolo matyti, kad J. D. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-05-18 buvo atlikta krata. Kratos metu buvo rasti rankraštiniai užrašai-sąsiuviniai bei atskiri lapai su rankraštiniais užrašais (t. 2, b. l. 25-28). Paimti daiktai 2016-07-19, 2016-09-14, 2016-10-10 buvo apžiūrėti surašant apžiūros protokolus. Minėtuose užrašuose buvo užfiksuoti įvairūs duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gyventojos J. D., vykdančios individualią veiklą, pardavimus prekybos vietose už laikotarpį nuo 2015-03-19 iki 2016-01-08 (t. 2, b. l. 29-83).

Iš kratos protokolo matyti, kad V. Ž. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-05-18 buvo atlikta krata. Kratos metu gyvenamojoje vietoje buvo rasti rankraštiniai lapeliai, dokumentų perdavimo aktas ir kiti užrašai. Kratos metu namie įvairiuose vietose buvo aptiktos piniginės lėšos, kurios kratos metu nepaimtos. Tuo pačiu adresu buvo atlikta krata ir V. Ž. priklausančiame automobilyje, kurios metu paimti užrašai (t. 2, b. l. 90-92, 111-113). Iš 2016-10-12, 2016-09-30 daiktų apžiūros protokolų matyti, kad prie jų (protokolų) pridėti tyrimui reikšmingi duomenys apie galimai gautas neapskaitytas pinigines lėšas bendrovės buhalterijoje (t. 2, b. l. 93-104, 114-126).

Iš kratos protokolo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-05-18 buvo atlikta krata. Kratos metu buvo paimti įvairūs rankraštiniai užrašai, kasos aparato kasos operacijų žurnalas (t. 2, b. l. 151-157). Paimti daiktai 2016-10-07 buvo apžiūrėti surašant apžiūros protokolą prie jo pridedant tyrimui reikšmingus duomenis (t. 2, b. l. 158-169).

Iš kratos protokolo matyti, kad M. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-05-18 buvo atlikta krata. Kratos metu M. Š. savanoriškai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, J. D. vykdomos individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus bei nešiojamą kompiuterį. (t. 3, b. l. 21-25). Paimtas kompiuteris 2016-05-24 buvo apžiūrėtas surašant apžiūros protokolą. Visi reikšmingi duomenys, kurie buvo aptikti kompiuteryje buvo pridėti prie ikiteisminio tyrimo. Paimti dokumentai buvo naudojami atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. D., kuri vykdo individualią veiklą ūkinės finansinės veiklos tyrimui (t. 3, b. l. 26-95).

Iš kratos protokolo matyti, kad J. D., kuri vykdo individualią veiklą, veiklos vykdymo vietoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), 2016-05-18 buvo atlikta krata. Kratos metu buvo paimti įvairūs dokumentai, rankraštiniai užrašai. Paimti daiktai 2016-10-05 buvo apžiūrėti surašant apžiūros protokolą ir prie protokolo pridedant ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis apie gautas galimai neapskaitytas pajamas. (t. 2, b. l. 176-200, t. 3, b. l. 1-14)

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutarties matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-03-03 iki 2016-06-01 buvo klausomasi V. Ž. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio fiksuojant ir kaupiant pokalbius. Tyrimui reikšmingi pokalbiai 2017-03-27 buvo užfiksuoti surašant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą. Pokalbiuose užfiksuoti duomenys gauti iš pardavėjų apie gautas pajamas bei vykdomos nusikalstamos veikos mechanizmą. Visi ikiteisminiam tyrimui reikšmingi pokalbiai buvo įrašyti į kompaktinius diskus supildžius užduotį sistemos administratoriui. Kompaktiniai diskai pridėti ir laikomi prie bylos medžiagos (t. 1, b. l. 89-91, 141-148, 154).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutarties matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-03-03 iki 2016-06-01 buvo klausomasi J. D. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio fiksuojant ir kaupiant pokalbius (t. 1, b. l. 101-103). Tyrimui reikšmingi pokalbiai 2017-03-13 ir 2017-04-12 buvo užfiksuoti surašant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus. Pokalbiuose užfiksuoti duomenys gauti iš pardavėjų apie gautas pajamas bei vykdomos nusikalstamos veikos mechanizmą. (t. 1, b. l. 123-140) Visi ikiteisminiam tyrimui reikšmingi pokalbiai buvo įrašyti į kompaktinius diskus užpildžius užduotį sistemos administratoriui. Kompaktiniai diskai pridėti ir laikomi prie bylos medžiagos (t. 1, b. l. 154).

Iš 2017-01-31 rašto matyti, jog buvo kreipiamasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų pateikimo, kurie 2017 03-15 buvo pateikti elektroniniu paštu (t. 3, b. l. 198, t. 4, b. l. 1-7).

Iš 2017-03-07 rašto matyti, jog buvo kreipiamasi į Klaipėdos apskrities VMI dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ užregistruotų kasos aparatų. Klaipėdos apskrities VMI 2017-03-10 raštu pateikė atsakymą (t. 4, b. l. 9-10).

Iš 2017-02-09 rašto matyti, jog buvo kreipiamasi į Klaipėdos apskrities VMI dėl informacijos apie J. D. vykdomoje individualioje veikloje užregistruotus elektroninius kasos aparatus. 2017-02-20 Klaipėdos apskrities VMI pateikė atsakymą (t. 4, b. l. 29-30).

Iš 2017-03-07 rašto matyti, kad buvo kreipiamasi į Klaipėdos VSDFV skyrių dėl SAM deklaracijų gavimo dėl M. G.. Duomenys buvo reikalingi atliekant benrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą. 2017-03-14 Klaipėdos VSDFV skyrius pateikė atsakymą su reikalingais dokumentais (t. 4, b. l. 11-15).

Iš 2017-01-31 rašto matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas reikalavimas dėl trūkstamų dokumentų pateikimo dėl vykdomo ūkinės finansinės veiklos tyrimo. 2017-02-03 V. Ž. pateikė atsakymą kartu su reikalautais dokumentais. 2017-02-13 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu V. Ž. papildomai pateikė reikalaujamus pagal 2017-01-31 reikalavimą, dokumentus (t. 4, b. l. 16-28).

2017-03-29 Specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2016-05-31 nustatyta, kad:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 medžiagą (1 sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais ir 7 rankraštinius lapelius su žymomis „(duomenys neskelbtini)“, 2017-03-14 tarnybinį pranešimą, liudytojų apklausos protokolus), laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-16 už prekių pardavimą 114 atvejais gavo iš viso 24203,00 Eur (22567,00 Eur (pagal rankraštinius sąsiuvinyje įrašus ir lapelius) + 1636,00 Eur (pagal 2017-03-14 tarnybinį pranešimą)) piniginių lėšų (pajamų).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-16 buhalterinės apskaitos dokumentais Klaipėdos AVMI įregistruoto elektroninio kasos aparato (DATECS DP-55 Plius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kvitais „Fiskalinė dienos ataskaita Z“ 114 atvejais pagrindė iš viso 8671,00 Eur įplaukų (pajamų) gavimą už prekų pardavimą, kurių duomenis užregistravo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnaluose, iš jų laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2015-12-31 99 atvejais – 7794,00 Eur, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-16 15 atvejų – 877,00 Eur.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 medžiagą (pagal pilietės D. M. parodymų duomenis) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-04-30 už suteiktas paslaugas 12 atvejų gavo iš viso 3180,00 Eur piniginių lėšų (pajamų).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 parodymų duomenis), kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-16 126 (114+12) atvejais gavo 27383,00 Eur (22567,00 Eur + 1636,00 Eur +3180,00 Eur) piniginių lėšų (pajamų) už prekių pardavimą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, bei už suteiktas paslaugas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 126 atvejais iš viso 18712,00 Eur (27383,00 Eur – 8671,00 Eur) piniginių lėšų (pajamų) gavimo ūkinių operacijų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”;

Žemesnės instancijos teismas

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“; 10 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda <...> apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita)“;

2) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose 126 atvejais neužregistravo iš viso 18712,00 Eur piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų.

2. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 medžiagą (liudytojų parodymų duomenis) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 išmokėjo darbuotojai M. G. 121,00 Eur darbo užmokestį, tai nepagrindė apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais) ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų:

- 141,45 Eur atlyginimo priskaitymo;

- iš viso 20,45 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų:

- 7,72 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio;

- 4,24 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų;

- 8,49 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 43,82 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

- 0,28 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %);

- 121,00 Eur atlyginimo išmokėjimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 darbuotojai M. G. nuo 141,45 Eur apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 64,55 Eur mokesčių ir įmokų, tuo padarydama nuostolį:

- Valstybės biudžetui 2016 m. iš viso 7,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. iš viso 56,55 Eur (4,24 Eur + 8,49 Eur + 43,82 Eur);

- Garantiniam fondui 2016 m. iš viso 0,28 Eur įmokų.

3. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 2 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą”, 21 dalį „Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“.

Žemesnės instancijos teismas

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 parodymų duomenis), kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-16 126 (114+12) atvejais gavo 27383,00 Eur (22567,00 Eur + 1636,00 Eur +3180,00 Eur) piniginių lėšų (pajamų) už prekių pardavimą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, bei už suteiktas paslaugas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 126 atvejais iš viso 18712,00 Eur (27383,00 Eur – 8671,00 Eur) piniginių lėšų (pajamų) gavimo ūkinių operacijų, todėl negalima nustatyti, kur panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18712,00 Eur piniginės lėšos;

- laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 išmokėjo darbuotojai M. G. 121,00 Eur darbo užmokestį, tai nepagrindė apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais) ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų: 141,45 Eur atlyginimo priskaitymo; iš viso 20,45 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo; 43,82 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 0,28 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo; 121,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“; 10 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda <...> apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita)“.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-03-19 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą nenustatyti pažeidimai dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompiuterinės duomenų bazės „Informacija apie mokesčių mokėtojus / PVM mokėtojus“ 2017-01-30 duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtoja.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 parodymų duomenis), kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-31 gavo 18712,00 Eur pajamų už prekių pardavimą parduotuvėje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu Taikos pr. 141, bei už suteiktas paslaugas, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai vykdydama veiklą ir gaudama laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2016-05-31 iš viso 91706,01 Eur pajamų (kurios 2015 m. gegužės mėn. viršijo 45000 Eur) nuo 2015-05-01 neįsiregistravo PVM mokėtoju pateikiant prašymą mokesčių administratoriui. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2016-05-31 gaudama iš viso 91706,01 Eur pajamų iš veiklos neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 8106,00 Eur PVM, iš jų: už 2015 m. iš viso 4747,39 Eur, tai yra: gegužės mėn.- 152,38 Eur PVM; birželio mėn.- 1046,18 Eur PVM; liepos mėn.- 921,92 Eur PVM; rugpjūčio mėn.- 343,81 Eur PVM; rugsėjo mėn.- 421,56 Eur PVM; spalio mėn.- 509,73 Eur PVM; lapkričio mėn. – 498,27 Eur PVM; gruodžio mėn. – 853,54 Eur PVM; 2016 m. iš viso 3358,61 Eur, tai yra: sausio mėn. – 873,50 Eur PVM; vasario mėn. – 540,79 Eur PVM; kovo mėn. – 781,69 Eur PVM; balandžio mėn. – 520,83 Eur PVM; gegužės mėn. – 641,80 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751:

- 71 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“;

Žemesnės instancijos teismas

- 71 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad “Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju <…> šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45000 Eur. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta.”, tai yra vykdydama veiklą ir gaudama laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2016-05-31 iš viso 91706,01 Eur pajamų (kurios 2015 m. gegužės mėn. viršijo 45000 Eur) nuo 2015-05-01 neįsiregistravo PVM mokėtoju pateikiant prašymą mokesčių administratoriui;

- 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas <…>;

- 92 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”;

Žemesnės instancijos teismas

- 92 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad “už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos”, tai yra laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2016-05-31 nuo 91706,01 Eur pajamų, gautų iš veiklos, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 8106,00 Eur PVM, iš jų: už 2015 m. iš viso 4747,39 Eur, tai yra: gegužės mėn.- 152,38 Eur PVM; birželio mėn.- 1046,18 Eur PVM; liepos mėn.- 921,92 Eur PVM; rugpjūčio mėn.- 343,81 Eur PVM; rugsėjo mėn.- 421,56 Eur PVM; spalio mėn.- 509,73 Eur PVM; lapkričio mėn. – 498,27 Eur PVM; gruodžio mėn. – 853,54 Eur PVM; 2016 m. iš viso 3358,61 Eur, tai yra: sausio mėn. – 873,50 Eur PVM; vasario mėn. – 540,79 Eur PVM; kovo mėn. – 781,69 Eur PVM; balandžio mėn. – 520,83 Eur PVM; gegužės mėn. – 641,80 Eur.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 medžiagoje duomenis) nustatyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 išmokėjo darbuotojai M. G. 121,00 Eur darbo užmokestį, kurio nepagrindė apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais) ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų:

Žemesnės instancijos teismas

- 141,45 Eur atlyginimo priskaitymo;

- iš viso 20,45 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų:

- 7,72 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio;

- 4,24 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų;

- 8,49 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 43,82 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

- 0,28 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %);

- 121,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, tai 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573), kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šioje deklaracijoje iš viso 141,45 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (16 eilutėje) 7,72 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (17 eilutėje).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:

- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;

- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, tai yra laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 darbuotojai M. G. išmokėdama iš viso 121,00 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (141,45 Eur priskaičiuota suma), pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 7,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, Mokesčių administratoriui pateiktoje 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) nedeklaravo iš viso 141,45 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (16 eilutėje), 7,72 Eu išskaičiuoto pajamų mokesčio (17 eilutėje).

Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos, vykdančios direktoriaus funkcijas G. K. 2017-03-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) gautą medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė Pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. 05 mėn. ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 05), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 141,45 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 56,55 įmokų (eilutėje P20.5).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų”, tai yra laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 apskaitoje neatvaizduoto 141,45 Eur darbo užmokesčio (išmokėtas 121,00 Eur) nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 56,55 Eur įmokų, ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 05), kuriame deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 1 Pranešime apie apdraustuosius už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 (forma SAM versija 05) nedeklaravo iš viso 141,45 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 56,55 Eu įmokų (eilutėje P20.5).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 parodymų duomenis), kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2015-12-31 gavo 10140,61 Eur (14888,00 Eur - 4747,39 PVM) pajamų už prekių pardavimą ir paslaugas, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai 2015 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra šioje deklaracijoje:

- 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 10140,61 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 10140,61 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 507,03 Eur pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą (10140,61 x 5%), todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

- 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“;

- 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“.

Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus turi pateikti iki 2017-06-01.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 parodymų duomenis), kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2015-12-31 gavo 10140,61 Eur (14888,00 Eur - 4747,39 PVM) pajamų už prekių pardavimą ir paslaugas, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai 2015 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje, kurią pateikė Valstybės įmonei Registrų centrui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra 2015 metų Pelno (nuostolių) ataskaitos I. eilutėje „Pardavimo pajamos“ neįrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2015-03-01 iki 2015-12-31 pardavimo 10140,61 Eur pajamų; XI. eilutėje „Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ neįrašė 10140,61 Eur pelno; XII. eilutėje „Pelno mokestis“ nepriskaičiavo 507,03 Eur (10140,61x5 proc.) pelno mokesčio, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-05-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 8677,58 Eur, tuo padarydama nuostolį:

- Valstybės biudžetui iš viso 8620,75 Eur, iš jų: 8106,00 Eur PVM ((2015 m. 05 - 12 mėn. – 4747,39 Eur, 2016 m. 01 - 05 mėn. – 3358,61 Eur), gyventojų pajamų mokesčio 2016 m. - 7,72 Eur, pelno mokesčio 2015 m. - 507,03 Eur;

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. iš viso 56,55 Eur (4,24 Eur +8,49 Eur + 43,82 Eur);

- Garantiniam fondui 2016 m. iš viso 0,28 Eur įmokų. (t. 5, b. l. 98-200)

2017-08-22 V. Ž. buvo išsiųstas reikalavimas dėl dokumentų, pagrindžiančių neapskaitytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje piniginių lėšų panaudojimą, pateikimo. 2017-09-05 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu V. Ž. pateikė reikalaujamus dokumentus. Pateikti dokumentai, dalyvaujant specialistui buvo apžiūrėti. Apžiūros metu specialistas nurodė, kad pateikti dokumentai neturi įtakos atliktai specialisto išvadai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 4, b. l. 44-46, 49-53).

Iš 2017-02-08 reikalavimo matyti, kad J. D. buvo išsiųstas reikalavimas pateikti trūkstamus dokumentus, reikalingus atliekamam ūkinės finansinės veiklos tyrimui. 2017-02-27 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu J. D. pateikė trūkstamus dokumentus (t. 4, b. l. 31-43).

2017-02-28 Specialisto išvadoje dėl J. D., vykdančios individualią veiklą, ūkinės finansinės veiklos tyrimo laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-05-31 nustatyta, kad:

1. J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-17, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 medžiagą (2 sąsiuvinius su rankraštiniais įrašais ir 5 rankraštinius lapelius su žymomis „(duomenys neskelbtini)“, liudytojų apklausos protokolus), už prekių pardavimą 285 atvejais gavo iš viso 76748,50 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų), iš jų:

- laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2015-03-29 10 atvejų gavo iš viso 2709,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30 28 atvejais gavo iš viso 5305,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31 30 atvejų gavo iš viso 7664,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 29 atvejais gavo iš viso 8061,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31 30 atvejų gavo iš viso 8192,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-08-31 31 atvejų gavo iš viso 6404,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30 27 atvejais gavo iš viso 10524,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 30 atvejų gavo iš viso 8799,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 30 atvejų gavo iš viso 9066,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 27 atvejais gavo iš viso 7638,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2016-01-02 iki 2016-01-09 7 atvejais gavo iš viso 1216,00 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų);

- laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki 2016-05-17 6 atvejais gavo iš viso 1170,50 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus J. D., vykdančios individualią veiklą, buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-17 buhalterinės apskaitos dokumentais Klaipėdos apskrities VMI įregistruoto elektroninio kasos aparato (DATECS DP-55 Plius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kvitais „Fiskalinė dienos ataskaita Z“ 285 atvejais pagrindė iš viso 13621,00 Eur įplaukų (pardavimo pajamų) gavimą už prekų pardavimą, kurių duomenis užregistravo individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnaluose, iš jų laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2015-12-31 272 atvejais – 13621,00 Eur, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-17 13 atvejų – 0 Eur.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 parodymų duomenis), kad jeigu J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-17 285 atvejais gavo 76748,50 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų) už prekių pardavimą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tai J. D. vykdanti individualią veiklą buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 285 atvejais iš viso 63127,50 Eur (76748,50 Eur – 13621,00 Eur) piniginių lėšų (pardavimo pajamų) gavimo ūkinių operacijų, todėl J. D., vykdanti individualią veiklą, nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 3 punkto, kad „Gyventojas, veiklos pajamoms apskaityti naudojantis kasos aparatą, veiklos pajamas <...> privalo nurodyti kasos aparato kasos operacijų žurnale,“. 8 punkto, kad „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla <...>, privalo išrašyti, išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau vadinama – pirkėjas) vieną iš toliau nurodytų apskaitos dokumentų: <...> 8.4. kasos aparato kvitą; 14 punkto, kad „Jei gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, tai jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparatą kvitą“.

2. Pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 medžiagą (liudytojos T. J. parodymų duomenis, 2016-05-21 T. J. darbo sutartį Nr. 4), nustatyta, kad T. J. laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-05-21 nebuvo įdarbinta pas J. D., vykdančią individualią veiklą; darbuotoją T. J.įdarbino 2016-05-22.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus J. D., vykdančios individualią veiklą, apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio žiniaraščius), atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 medžiagą (liudytojos parodymų duomenis) nustatyta, kad jeigu J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-05-18 išmokėjo darbuotojai T. J. 450,00 Eur darbo užmokesčio, tai apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 520,47 Eur (iš jų: 2016 m. balandžio mėn. 355,64 Eur, 2016 m. gegužės mėn. 01 - 18 dienomis 164,83 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo ir iš viso 450,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo.

J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-05-18 darbuotojai T. J. nuo 520,47 Eur apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 232,75 Eur mokesčių ir įmokų, tuo padarydama nuostolį:

- Valstybės biudžetui 2016 m. iš viso 23,63 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. iš viso 208,08 Eur (15,61 Eur +31,23 Eur + 161,24 Eur);

- Garantiniam fondui 2016 m. iš viso 1,04 Eur įmokų.

3. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 2 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą”, 21 dalį „Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 parodymų duomenis), kad jeigu J. D., vykdanti individualią veiklą,

- laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-17 285 atvejais gavo 76748,50 Eur piniginių lėšų (pardavimo pajamų) už prekių pardavimą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tai J. D. vykdanti individualią veiklą buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 285 atvejais iš viso 63127,50 Eur (76748,50 Eur – 13621,00 Eur) piniginių lėšų (pardavimo pajamų) gavimo ūkinių operacijų;

- laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-05-18 išmokėjo darbuotojai T. J. 450,00 Eur darbo užmokestį, tai nepagrindė apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais) ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų: 520,47 Eur atlyginimo priskaitymo; iš viso 70,47 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, 161,24 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 1,04 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %); 450,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, tuo J. D. vykdanti individualią veiklą nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 3 punkto, kad „Gyventojas, veiklos pajamoms apskaityti naudojantis kasos aparatą, veiklos pajamas <...> privalo nurodyti kasos aparato kasos operacijų žurnale,“. 8 punkto, kad „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla <...>, privalo išrašyti, išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau vadinama – pirkėjas) vieną iš toliau nurodytų apskaitos dokumentų: <...> 8.4. kasos aparato kvitą; 14 punkto, kad „Jei gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, tai jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparatą kvitą“.

Pagal J. D., vykdančios individualią veiklą, organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-31 negalima iš dalies nustatyti J. D., vykdančios individualią veiklą, ūkinės finansinės veiklos.

Laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-03-18 pagal J. D., vykdančios individualią veiklą, organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą nenustatyti pažeidimai dėl kurių nebūtų galima nustatyti J. D., vykdančios individualią veiklą, veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 medžiagą – išrašą iš kompiuterinės duomenų bazės „SODRA – Asmuo ir jo draudėjai (visos darbovietės)“ nustatyta, kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-10-16 vykdo individualią veiklą.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompiuterinės duomenų bazės „Informacija apie mokesčių mokėtojus / PVM mokėtojus“ 2017-01-30 duomenis nustatyta, kad J. D. neįsiregistravo PVM mokėtoja.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 parodymų duomenis), kad jeigu J. D. vykdanti individualią veiklą laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-31 gavo 63127,50 Eur individualios veiklos pajamų už prekių pardavimą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurių J. D., vykdanti individualią veiklą, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai vykdydama prekybą ir gaudama laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-05-31 iš viso 85993,17 Eur pajamų (kurios 2015 m. rugsėjo mėn. viršijo 45000 Eur) nuo 2015-09-01 neįsiregistravo PVM mokėtoju pateikiant prašymą mokesčių administratoriui. Tokiu būdu J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-05-31 gaudama iš viso 85993,17 Eur pajamų už prekybą neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 7114,53 Eur PVM, iš jų už 2015 m.: rugsėjo mėn.- 1296,39 Eur PVM; spalio mėn.- 1527,10 Eur PVM; lapkričio mėn. – 1573,44 Eur PVM; gruodžio mėn. – 1387,74 Eur PVM; 2016 m.: sausio mėn. – 292,44 Eur PVM; vasario mėn. – 193,69 Eur PVM; kovo mėn. – 307,88 Eur PVM; balandžio mėn. – 70,12 Eur PVM; gegužės - 465,73 Eur.

J. D., vykdanti individualią veiklą, nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751:

- 71 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“;

- 71 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju <…> šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45000 Eur. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta.”, tai yra vykdydama prekybą ir gaudama laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-05-31 iš viso 85993,17 Eur pajamų (kurios 2015 m. rugsėjo mėn. viršijo 45000 Eur) nuo 2015-09-01 neįsiregistravo PVM mokėtoju pateikiant prašymą mokesčių administratoriui;

- 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas <…>;

- 92 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”;

- 92 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos”, tai yra laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-05-31 nuo 85993,17 Eur pajamų, gautas už prekybą, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 7114,53 Eur PVM, iš jų už 2015 m.: rugsėjo mėn.- 1296,39 Eur PVM; spalio mėn.- 1527,10 Eur PVM; lapkričio mėn. – 1573,44 Eur PVM; gruodžio mėn. – 1387,74 Eur PVM; 2016 m.: sausio mėn. – 292,44 Eur PVM; vasario mėn. – 193,69 Eur PVM; kovo mėn. – 307,88 Eur PVM; balandžio mėn. – 70,12 Eur PVM; gegužės mėn. - 465,73 Eur PVM.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 parodymų duomenis), kad jeigu J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2015-12-31 gavo 60741,00 Eur individualios veiklos pajamų už prekių pardavimą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurių J. D., vykdanti individualią veiklą, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai 2015 m. Metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308), kurią pateikė mokesčių administratoriui, priede „Individualios veiklos pajamos“ (GPM308V) V6 eilutėje „Pajamų suma“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šioje deklaracijoje priede „Individualios veiklos pajamos“ (GPM308V) V6 eilutėje „Pajamų suma“ iš viso 54956,33 Eur (60741,00 Eur – 5784,67 Eur PVM) individualios veiklos pajamų bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 2747,82 Eur (60741,00 Eur – 5784,67 Eur PVM už 2015 m.) x 5 %) gyventojų pajamų mokesčio.

J. D., vykdanti individualią veiklą, nesilaikė:

Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX – 1007:

- 3 straipsnio nuostatų, kur nurodyta, kad „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas“;

- 27 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip”, tai yra mokesčių administratoriui pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2015 m. nedeklaravo 54956,33 Eur (60741,00 Eur – 5784,67 Eur PVM) individualios veiklos pajamų, gautų 2015 m. vykdant individualią veiklą, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 2747,82 Eur (60741,00 Eur – 5784,67 Eur PVM už 2015 m.) x 5 %) gyventojų pajamų mokesčio.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 medžiagoje duomenis) nustatyta, kad jeigu J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-05-18 išmokėjo darbuotojai T. J. 450,00 Eur darbo užmokestį, kurio nepagrindė apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais) ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų:

- 520,47 Eur atlyginimo priskaitymo;

- iš viso 70,47 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų:

- 23,63 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio;

- 15,61 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų;

- 31,23 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 161,24 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

- 1,04 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %);

- 450,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, tai 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573), kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šioje deklaracijoje iš viso 520,47 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (16 eilutėje) 23,63 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (17 eilutėje).

J. D., vykdanti individualią veiklą, nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:

- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;

- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, tai yra laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-05-18 darbuotojai T. J. išmokėdama iš viso 450,00 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (520,47 Eur priskaičiuota suma), pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 23,63 Eur gyventojų pajamų mokesčio, Mokesčių administratoriui pateiktoje 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) nedeklaravo iš viso 520,47 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (16 eilutėje), 23,63 Eu išskaičiuoto pajamų mokesčio (17 eilutėje).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00003-16 parodymų duomenis), kad jeigu J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31 gavo 2386,50 Eur individualios veiklos pajamų už prekių pardavimą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurių J. D., vykdanti individualią veiklą, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai 2016 m. Metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308) turi deklaruoti už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31 gautas 1056,64 Eur (2386,50 Eur – 1329,86 Eur PVM) pajamas bei nuo gautų 1056,64 Eur pajamų turi sumokėti į valstybės biudžetą 52,83 Eur (1056,64 Eur x 5 %) gyventojų pajamų mokesčio. 2016 m. Metinę pajamų deklaraciję (forma GPM308) pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX – 1007 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi pateikti iki 2017-05-02.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad J. D., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-05-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 10147,93 Eur, tuo padarydama nuostolį:

- Valstybės biudžetui iš viso 9938,81 Eur, iš jų: 7114,53 Eur PVM ((2015 m. 09 - 12 mėn. – 5784,67 Eur, 2016 m. 01 - 05 mėn. – 1329,86 Eur), gyventojų pajamų mokesčio 2824,28 Eur ((2015 m. – 2747,82 Eur, 2016 m. - 76,46 Eur (52,83 Eur + 23,63 Eur));

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. iš viso 208,08 Eur (15,61 Eur +31,23 Eur + 161,24 Eur);

- Garantiniam fondui 2016 m. iš viso 1,04 Eur įmokų (t. 4, b. l. 78-199, t. 5, b. l. 1-89).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad tiek pačių kaltinamųjų V. Ž. ir J. D. parodymai, tiek aptarti liudytojų parodymai, specialisto išvados, kratų protokolai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas ir kita bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog kaltinamoji V. Ž., laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-31, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir vyr. buhaltere, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas bei į nustatyta tvarka patvirtintą pranešimą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, be to, ji minėtu laikotarpiu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to, laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-05-31, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji J. D., laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-02, vykdydama individualią veiklą, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas bei turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, be to, ji minėtu laikotarpiu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą individualios veiklos buhalterinę apskaitą ir dėl to, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2016-05-31, negalima iš dalies nustatyti J. D., vykdančios individualią veiklą, ūkinės finansinės veiklos. Kaltinamųjų nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios V. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad, nors tyrimo pradžioje savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau apklausus papildomai prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas bei atlygino valstybei padarytą žalą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios J. D. atsakomybę lengvina tai, kad, nors tyrimo pradžioje savo kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies, tačiau papildomos apklausos metu prisipažino ir gailisi padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas bei iš dalies atlygino valstybei padarytą žalą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai V. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, byloje nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji dirba, augina du nepilnamečius vaikus, (t. 6, b. l. 129, 183), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 6, b. l. 127-128). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai V. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalyse, galutinė paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas kaltinamajai J. D. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, byloje nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji vykdo individualią veiklą (t. 7, b. l. 55), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 7, b. l. 63). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai J. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalyse, galutinė paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- J. D. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti ir kratos protokolu paimti 8 languoti lapeliai su rankraštiniais įrašais rusų kalba, 2016 m. gegužės mėn. 11, 12, 10, 14, 13, 10, 9, 13 dienų; sąsiuvinis su rankraštiniais užrašais; sąsiuvinis - darbo kalendorius, su rankraštiniais užrašais, taip pat J. D. veiklos vykdymo vietoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, atliktos kratos metu rasti ir kratos protokolu paimti: languotas lapelis su rankraštiniais įrašais, užrašų knygutė su rankraštiniais įrašais, languotas lapas su rankraštiniais įrašais, O. V. asmens tapatybės kortelės kopija, garantinis raštas, darbo sutarčių registracijos žurnalas, garantinis raštas, languotas lapas su rankraštiniais užrašais, mėlynos spalvos užrašų knyga, atšviestas lapas su rankraštiniais įrašais, atšviestas lapas su rankraštiniais įrašais, atšviestas lapas su rankraštiniais įrašais, kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalas, juodos spalvos užrašų knyga, sąskaita faktūra dviem egzemplioriais, sąskaita faktūra Serija MADI Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita faktūra, saugomi pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje (t. 7, b. l. 186), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini J. D.;

V. Ž. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti ir kratos protokolu paimti: 2015-06-04 dokumentų perdavimo aktas; lapas su užrašu „(duomenys neskelbtini“ seife buvę rankraštiniai 6 lapeliai, taip pat V. Ž. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rasti ir kratos protokolu paimti: raudona knygutė darbo kalendorius, taip pat reikalaujamų daiktų protokolu iš V. Ž. paimti: 3 sąskaitos sudarytos užsienio kalba, saugomi pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje (t. 7, b. l. 186),vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini V. Ž.;UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, atliktos kratos metu rasti ir kratos protokolu paimti: užrašų knygutė, sąsiuvinis su užrašu „wild nature of america“, „Linda“; sąsiuvinis su moters atvaizdu ir įrašu „Business and Finance“, languotas lapelis su rankraštiniais įrašais, kasos aparato kasos operacijų žurnalas, techninio paso kopija, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užrašų knygutė, saugomi pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje (t. 7, b. l. 186), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“;R. J. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti ir kratos protokolu paimti: žalios spalvos segtuvas su įvairiais dokumentais, D. M. individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas, metinė pelno mokesčio deklaracija už 2014 m., įvairūs dokumentai, sudėti voką, D. M. ūkinių operacijų registracijos žurnalas, D. M. griežtos apskaitos blankų pajamų - išlaidų apskaitos knyga, segtuvas R. Paradniko individuali veikla, segtuvas R. Paradniko individuali veikla segtuvas su įvairiais dokumentais, R. Paradniko gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas, D. M. kasos knyga, įvairūs dokumentai sudėti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), įvairūs dokumentai, sudėti įmautėje, saugomi pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje (t. 7, b. l. 186), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini R. J.;M. Š. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti ir kratos protokolu paimti: segtuvas su darbo laiko apskaitos dokumentais, segtuvas su įsakymais, segtuvas 2016 m. kasa, segtuvas su „Sodros“ dokumentais, kasos aparato kasos operacijų žurnalas, Segtuvas su „Sodros“ ataskaitomis, segtuvas su įvairiais dokumentais, įmautė su įvairiais dokumentais, segtuvas su banko sąskaitos išrašais, Segtuvas su įvairiais dokumentais, segtuvas 2014 m. kasa, segtuvas 2014 m. kasa, segtuvas su GPM deklaracijomis, segtuvas „ilgalaikis turtas“, segtuvas „Bankas“, segtuvas „darbo sutartys“, kasos aparato atskiri dokumentai, segtuvas „Atlyginimų žiniaraščiai“, segtuvas „darbo sutartys“, segtuvas „Finansinės ataskaitos“, segtuvas „kitos skolos“, segtuvas „prekių pirkimas“, segtuvas su įvairiais dokumentais, segtuvas „2015 m. kasa“, segtuvas su sąskaitomis faktūromis, kasos aparato kasos operacijų žurnalas, segtuvas su įvairiais dokumentais, saugomi pagal kvitą B (duomenys neskelbtini) FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje (t. 7, b. l. 186), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini M. Š.;

-skaitmeninės laikmenos (5 vnt.), pateiktos su baudžiamaja byla, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosioms paskirtos kardomosios priemonės – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,-

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti:

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (l 129,80 eurų) dydžio baudą;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 45 MGL (1 694,70 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., V. Ž. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jai subendrintą bausmę – 66 MGL (2 485,56 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., V. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 44 MGL (1657,04 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad teismo paskirtą baudą ji privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

J. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti:

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., J. D. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jai subendrintą bausmę - 180 MGL (6 778,80 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., J. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 120 MGL (4 519,20 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad teismo paskirtą baudą ji privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje (t. 7, b.l.l. 186), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnams grąžinti suinteresuotiems asmenims.

Penkias kompaktines plokšteles, kurios saugomos prie bylos VIII tomo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamosioms, kad nesutikdamos su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąsias kaltomis, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamosios šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė