Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant ieškovei B. I., jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. I. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad santuoka tarp jos ir A. R. buvo įregistruota 1970 metais. Ginčo butą ieškovei, kaip darbuotojai, 1972 metais suteikė Statybos trestas, apie metus ar pusantrų šiame bute ieškovė gyveno su sūnumi ir sutuoktiniu, po to sutuoktinis pradėjo vartoti alkoholį ir jis išėjo gyventi kitur, nuo to laiko jie gyveno atskirai, ieškovė su sutuoktiniu visiškai nebendravo, ginčo bute visą laiką gyveno ieškovė ir sūnus, ieškovė prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius. Paaiškino, kad ieškovė pati privatizavo ginčo butą, už jį mokėjo savo lėšomis, investiciniais čekiais ir grynais pinigais. Pateiktas ieškovės taupomosios knygelės išrašas patvirtina, kad ieškovės lėšomis buvo mokėta už ginčo butą. Ieškovei nutarus parduoti butą ir nuėjus pas notarą, ieškovė sužinojo, kad buvęs sutuoktinis mirė 2008-12-09. Pažymėjo, kad ginčo butas įgytas santuokos metu, tačiau ieškovės sutuoktinis ginčo bute gyveno tik apie metus laiko, po to ieškovė su sutuoktiniu visiškai nebendravo, sutuoktinis gyveno atskirai, jis ginčo butu visiškai nesirūpino, jo neprižiūrėjo.

Ieškovės atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

Liudytojas J. I. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra ieškovės brolis, ginčo butas įgytas ieškovei gyvenant santuokoje, butą ieškovei suteikė ieškovės darbovietė – statybos trestas. Po buto įsigijimo ieškovės sutuoktinis su ieškove kartu gyveno apie metus laiko, po to jis išėjo iš namų ir nuo to laiko ieškovė su sutuoktiniu kartu nebegyveno, su juo visiškai nebendravo, bute liko gyventi ieškovė su sūnumi. Sesuo visą laiką butu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, sesers buvęs sutuoktinis tikrai bute negyveno, juo nesirūpino.

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovės kaimynė. Kuomet liudytojos šeima atsikraustė gyventi į namą, kuriame gyvena ieškovė, ieškovė su savo sutuoktiniu ir mažu sūnumi kartu jau gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Kiek laiko ieškovė su sutuoktiniu gyveno bute, liudytoja tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau netrukus ieškovės sutuoktinis išsikėlė gyventi kitur, jie visiškai nebendravo, ieškovės sutuoktinio tame bute niekada nematė, ieškovė viena su sūnumi gyveno minėtame bute, ieškovė viena rūpinosi butu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įrašas Nr. 93 patvirtina, kad 1970-04-30 buvo įregistruota santuoka tarp ieškovės ir A. R., ieškovei po santuokos sudarymo suteikta pavardė „R.“. Ištuokos liudijimas (įrašo Nr. 53) patvirtina, kad santuoka tarp ieškovės ir A. R. nutraukta 1993-03-02, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinta iki santuokos sudarymo buvusi pavardė – „I.“. Pateiktos orderio, buto perdavimo-priėmimo akto kopijos patvirtina, kad 1972-02-01 ieškovei buvo perduotas butas adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Pateikta 1992-09-09 buto įkainojimo akto kopija patvirtina, kad privatizuojant ginčo butą už jį reikėjo sumokėti 6659 įmoką investiciniais čekiais ir 925 pradinį įnašą grynais pinigais. Iš ieškovės pateiktos darbo knygelės, taupomosios knygelės kopijų, teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė buto valdymo ir privatizavimo metu dirbo, turėjo sukaupusi savo asmeninių lėšų ir už privatizuojamą butą sumokėjo būtent savo asmeninėmis lėšomis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovės vardu pagal 1992-12-28 pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 1-366. Mirties įrašas Nr. 592 patvirtina, kad ieškovės buvęs sutuoktinis mirė 2008-12-05. Mirties įrašas Nr. 99 patvirtina, kad ieškovės sūnus A. R. mirė 2017-04-14.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis.

Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčo butas nors buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir investicinius čekius, tačiau jis buvo privatizuotas ir įregistruotas ieškovės vardu santuokos metu. Nutraukiant santuoką ginčo butas padalintas nebuvo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką, teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (LAT 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Taigi, ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ginčo butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose buvo sprendžiamas ginčas dėl santuokoje įgyto, bet nutraukus santuoką nepadalinto turto nuosavybės teisės, taip pat buvo išaiškinęs, jog iki naujojo Civilinio kodekso priėmimo Santuokos ir šeimos kodekse ar galiojusiame Civiliniame kodekse įgyjamoji senatis nebuvo numatyta. Teisėje tai pripažintas ir legalus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, žinomas ir Lietuvos teisei. Galiojusiuose iki 1940 m. Lietuvos Respublikos įstatymuose jis buvo numatytas. Lietuvos teisės mokslas ją pripažįsta kaip nuosavybės atsiradimo pagrindą (Civilinė teisė. Vadovėlis. Vitkevičius P., Vėlyvis S. ir kt. Kaunas, 1997 m. Vijusta. 293-297 p). Vadinasi, įgyjamoji senatis gali būti laikoma kaip teisėtas, įstatymams neprieštaraujantis pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti, nors šalių santykių metu galiojusių įstatymų ir nenumatytas (Civilinio kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Įgyjamosios senaties pagrindiniai požymiai yra: 1) daikto sąžiningas įgijimas, 2) jo nepertraukiamas valdymas, kuris tęsiasi ilgą laiką, dažnai tapatinamą su senaties terminu pažeistai nuosavybės teisei ginti, 3) tikrojo savininko teisinė galimybė pasinaudoti savo daiktu, bet laisvanoriškas šios teisės nerealizavimas per tą laiką, 4) įgyjamosios senaties fakto patvirtinimas teismine tvarka. Buvęs sutuoktinis, kuris neturi įformintos savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės, realiai ja ilgą laiką nesinaudodamas ir nesiekdamas naudotis, valdyti ar disponuoti, sudaro sąlygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiškai ir sąžiningai perimti visą buvusį bendrą turtą. Tokiu atveju keli reikšmingi juridiniai faktai gali tapti bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo ir nuosavybės teisės vienam iš sutuoktinių atsiradimo pagrindu. Tai buvusio sutuoktinio veiksmai, rodantys jo atsisakymą savo nuosavybės dalies, - nevaldymas jos savo vardu ir nesiekimas jos įsiforminti, nesinaudojimas ja, negavimas iš jos pajamų, nenoras ją valdyti kaip savo ir ja disponuoti, - bei sąžiningas kito sutuoktinio valdymas savos ir kito sutuoktinio dalies ilgą laiką, visu turtu naudojantis kaip savininkui - atvirai, nepertraukiamai, vienam darant būtinas jam išlaikyti išlaidas. Šie faktai gali tapti pagrindu pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybės teisę visai buvusiai bendrajai jungtinei nuosavybei įgyjamąja senatimi (LAT 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1288/2001).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, santuoka tarp ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio įregistruota 1970-04-30, butas ieškovės šeimai naudotis buvo perduotas 1972 metais, o privatizuotas 1992-12-28, santuoka tarp ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio nutraukta 1993-03-02. Iš pačios ieškovės paaiškinimų, liudytų J. I. ir A. J. parodymų nustatyta, kad ieškovė su buvusiu sutuoktiniu nuo 1972 metų, t.y. nuo to laiko, kai ieškovės šeimai buvo perduotas ginčo butas, kartu gyveno apie metus ar pusantrų metų laiko, po to, nors santuoka dar nebuvo nutraukta, ieškovės buvęs sutuoktinis išsikėlė gyventi atskirai, nuo to laiko sutuoktiniai visiškai nebendravo, ieškovė pati prižiūrėjo, rūpinosi ginčo butu, mokėjo mokesčius ir pati viena 1992 metais privatizavo ginčo butą. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės buvęs sutuoktinis ilgą laiką, t.y. beveik visą laiką nuo buto perdavimo šeimai (butas šeimai buvo perduotas 1972 metais), negyveno ginčo bute, jo nevaldė, juo nesirūpino, jo neprižiūrėjo, nesiekė jo įgyti savo nuosavybėn, privatizuoti, nesiekė jo valdyti kaip savo ir juo disponuoti, o ieškovė ilgą laiką, t.y. nuo pat buto perdavimo šeimai, ginčo bute gyveno, sąžiningai jį valdė kaip savininkė, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, siekė jį privatizuoti ir įregistruoti savo vardu, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už buto įgijimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą įgyjamosios senaties būdu, todėl ginčo butas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-09-18 sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2017-12-13 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 221,00 Eur.

Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovas yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, į tai, kad ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovo veiksmų, iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinas žyminis mokestis ir išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, kurio unikalus Nr. 3296-7000-5017:0056, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei B. I., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.