Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-07-14 · Administracinė byla Nr. I1-6201-428/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
I1-6201-428/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01081-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6201-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01081-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Marijampolės PN administraciją išreikšdamas norą dalyvauti įvairiose intervencinėse programose. Kiekvieną mėnesį teiravosi dėl dalyvavimo užimtumo programose, tačiau nei karto nurodytu laikotarpiu nebuvo įtrauktas į programas lankančių asmenų sąrašą. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atsakovės atstovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas pareiškėjo dalyvavimas norimose užimtumo programose. Buvo pažeistos jo teisės, dėl nevykdomų pozityvaus užimtumo priemonių, intervencinių programų. Dėl to pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Marijampolės PN užtikrinamas nuteistųjų užimtumas, nebent patys nuteistieji atsisako lankyti jiems siūlomas užimtumo programas. Nuteistieji Marijampolės PN gali naudotis riboto interneto prieiga, bibliotekos ir skaityklos paslaugomis, užsiimti sportine veikla sporto aikštyne, dalyvauti individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose, bendrauti su psichologais.

Teigė, kad pagal Marijampolės PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalyvavo intervencinėje programoje „Priklausomybė – liga, pripažinimas, sveikimo būdai“. Nuteistasis sistemingai lankė užsiėmimus. Programą baigė, buvo paskatintas suteikiant papildomą pasimatymą. Šiuo metu pareiškėjas lanko „Anoniminių alkoholikų AA“ pozityvaus užimtumo programą ir birželio 6 d. jau buvo penktas įvykęs užsiėmimas, kuriame dalyvavo pareiškėjas.

Taip pat, pagal Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) lankė individualias socialinio darbuotojo padėjėjo (priklausomybių konsultanto) konsultacijas, skirtas priklausomybių intervencijai, ir nuo (duomenys neskelbtini) lanko socialinių įgūdžių lavinimo programą „Santykiai“.

Pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, todėl, atsakovės atstovo administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardyta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimą, kadangi pareiškėjui nebuvo vykdomos pozityvaus užimtumo priemonės, intervencinės programos (b. l. 1).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Marijampolės PN administraciją išreikšdamas norą dalyvauti įvairiose intervencinėse programose. Kiekvieną mėnesį teiraudavosi dėl dalyvavimo užimtumo programose, tačiau per visą nurodytą laikotarpį nebuvo įtrauktas į programas lankančių asmenų sąrašą.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. BVK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 straipsnio 4 dalis). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (BVK 137¹ straipsnio 1 ir 2 dalys). Individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą (BVK 137¹ straipsnio 4 dalis). Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasirašytinai (BVK 137¹ straipsnio 5 dalis). Individualaus socialinės reabilitacijos plano formą ir jo rengimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (BVK 137¹ straipsnio 7 dalis).

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtino Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodiką, kurios 5 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigą atvykusiam nuteistajam, o 9 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos prižiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir/ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Šios metodikos 10 punkte nurodyta, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu. Per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos plano tęsinys Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas 2021 m. gegužės 4 d., pareiškėjas su plano tęsiniu 2021 m. gegužės 5 d. supažindintas pasirašytinai (b. l. 24­32). Plane yra numatytos pareiškėjui taikytinos socialinės reabilitacijos prevencinės/intervencinės priemonės, jų įvykdymo terminai. Plane yra 1-ojo Resocializacijos skyriaus specialistės įrašai apie pravestus pokalbius su pareiškėju, rekomenduota dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukti į prosocialias veiklas, dalyvauti individualiuose pokalbiuose su specialistu, siekiant stiprinti pareiškėjo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdyti individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones (b. l. 25, 26). Minėtais duomenimis nustatyta, kad socialinės reabilitacijos plano priemonės buvo vykdomos, su pareiškėju ne kartą buvo vedami individualūs motyvaciniai pokalbiai.

Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33) patvirtina, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalyvavo intervencinėje programoje „Priklausomybė – liga, pripažinimas, sveikimo būdai“. Pareiškėjas sistemingai lankė užsiėmimus, programą baigė, buvo paskatintas, suteikiant papildomą pasimatymą.

Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34) patvirtina, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) lankė individualias socialinio darbuotojo padėjėjo (priklausomybių konsultanto) konsultacijas, skirtas priklausomybių intervencijai. Nuo (duomenys neskelbtini) lanko socialinių įgūdžių lavinimo programą „Santykiai“.

Marijampolės PN savo atsiliepime taip pat nurodė, kad nuteistieji gali naudotis riboto interneto prieiga, bibliotekos ir skaityklos paslaugomis, užsiimti sportine veikla sporto aikštyne, dalyvauti individualiuose bei grupiniuose užsiėmimuose, bendrauti su psichologais. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 4107-6, Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 4107-72, Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikas, patvirtintas Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 4/07-72, Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 4/07-181).

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Marijampolės PN administraciją išreikšdamas norą dalyvauti įvairiose intervencinėse/užimtumo programose. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė rašytinius įrodymus (b. l. 2–3), kuriais įrodinėja, kad jam nebuvo užtikrintas dalyvavimas intervencinėse/užimtumo programose. Tačiau iš pareiškėjo pateiktų raštų turinio nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės pagrįstos. Į bylą pateikti atsakovės atstovo duomenys (b. l. 24–31, 33, 34) patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo intervencinėse/užimtumo programose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo prašoma priteisti žala patirta.

Teismas pažymi, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su prašymu dėl to turėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų buvęs patenkintas. Pareiškėjas nedetalizavo, kokio pobūdžio užimtumo jis pageidavo, skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius, kad kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, išreikšdamas norą dalyvauti įvairiose intervencinėse programose, tačiau per visą laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į programas lankančių asmenų sąrašus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovės atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti intervencinėse programose. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Marijampolės PN administracija pareiškėjui būtų neleidusi dalyvauti užimtumo renginiuose ar programose, būtų apribojusi galimybę pasinaudoti riboto interneto prieiga, bibliotekos ir skaityklos paslaugomis, sporto kiemeliu. Pareiškėjas skunde tik nurodo, kad jam nebuvo vykdomos pozityvaus užimtumo priemonės, intervencinės programos, tačiau, kokios konkrečiai ir kuriose jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti, nedetalizavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobūdžio, neįrodantys jo teisių pažeidimo.

Teismų praktikoje paisoma nuostatos, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Remdamasis ankščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu, spręsdama pareiškėjo dalyvavimo užimtumo programose klausimus, Marijampolės PN administracija teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs kaip nors diskriminuoti pareiškėją, pažeminti orumą, į bylą nepateikta. Pareiškėjo pretenzijos dėl galimybės jam dalyvauti intervencinėse programose nesudarymo yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo subjektyvus vertinimas dėl nepakankamo užimtumo negali pagrįsti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo (ne)vykdant BVK 136, 137 ir 137¹ straipsniuose numatytų socialinės reabilitacijos programų. CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nustačius, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą žalą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė