Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1173-538/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-07-17Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-17
Bylos Nr.
2A-1173-538/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01927-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
UAB „Litana ir Ko“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1173-538/2014Teisėja I. Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-01927-2013-6)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui UAB „Litana ir Ko“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

ieškovas patikslintu ieškiniu Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškė reikalavimus: pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, į ankstesnį darbą negrąžinti, priteisti jo naudai vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 2462,25 Lt ir vidutinį darbo užmokestį po 98,10 Lt/d. už visą priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo 3085,79 Lt dydžio darbo užmokesčio įsiskolinimo; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą darbo užmokesčio, dienpinigių mokėjimą nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo – po 98,00 Lt į dieną; priteisti iš atsakovo 3 000 Lt neturtinės žalos; 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis atsakovo įmonėje 2013-07-10 buvo priimtas darbo vadovo pareigoms, darbo sutartyje buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis darbdavio iniciatyva. Darbdavio 2013-07-11 įsakymu jis buvo išsiųstas dirbti į statybos objektą Norvegijoje, komandiruotėje dirbo nuo 2013-07-11 iki 2013-08-22 (43 kalendorines dienas), nuo 2013-08-27 iki 2013-09-28 (33 kalendorines dienas). Atsakovas 2013-09-30 informavo, kad jis iš darbo bus atleistas 2013-10-03 pagal DK 107str. 1d. Atleidimo dieną jam atsakovas įteikė bandomojo laikotarpio įvertinimą, kuriame nurodė, kad išbandomojo laikotarpio rezultatai nepatenkinami. Su tokiu vertinimu jis nesutinka, kadangi mano, jog vertinimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo išbandymo rezultatus pripažino, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo DK 107 str. 1 d. pagrindu, nepažeidė įstatymo nustatytos atleidimo tvarkos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turėjo pagrindą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 107str. 1d. ir atleidžiant nebuvo pažeista atleidimo tvarka konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Atmetęs šį reikalavimą teismas pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už visą pravaikštos laikotarpį priteisimo bei neturtinės žalos priteisimo. Taip pat teismas atmetė reikalavimą priteisti darbo užmokestį už viršvalandžius, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog juos dirbo. Teismas nesirėmė ieškovo pateiktais „Archyvist“ programos išrašais, kuriuose pažymėtas darbo laikas, kadangi jis pildytas paties ieškovo. Teismas netenkinęs šio reikalavimo konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą.

Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam nebuvo priteistas įsiskolinimas už viršvalandinį darbą ir vidutinis darbo užmokestis už pavėluotus sumokėti dienpinigius. Atsižvelgdamas į tai šią teismo sprendimo dalį prašo panaikinti ir priteisti 3 085,79 Lt dydžio darbo užmokestį už viršvalandinį darbą. Taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo po 98,10 Lt už dieną. Nurodo, kad atsakovas tinkamai neįformino darbo sutarties, neišaiškino darbuotojui darbo laiko, darbo užmokesčio ir viršvalandinių apmokėjimo klausimų. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl viršvalandinio darbo. Pasak ieškovo programa „Archyvist“ yra darbo apskaitos sistema, pagal kurią realiai nustatomas išdirbtas laikas, tuo tarpu darbo tabeliai pildomi įmonės buveinėje Gragžduose yra deklaratyvūs sudaromi tik dėl akių. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino V. M. parodymų, jog statybų objekte jie dirbo po 10–14 val. Taip pat teismas nepagrįstai neįvertino personalo vadybininkės L. Š. laiškų rašytų objekto vadovui V. M. apie įmonėje susiklosčiusią praktiką slėpti viršvalandinius darbus. Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovas uždelsė su juo atsiskaityti ir nesumokėjo 1 600 Lt jam priklausančių dienpinigių. Atsakovas šią skolą jam padengė tik 2013-11-19 gavęs ieškinį. Ieškovas nurodo, kad vidutinis jo darbo užmokestis su viršvalandžiais yra 6 474,44 Lt dėl to atsakovas uždelsęs atsiskaityti už viršvalandžius taip pat privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo su ieškovu.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai nevertino „Archyvist“ programos duomenų, kadangi ji nepasirašyta įmonės administracijos. Taip pat nurodė, kad netenkinus ieškovo reikalavimų dėl viršvalandžių nebuvo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo išmokų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl viršvalandinio darbo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino darbo apskaitos duomenų sudarytų pagal programą „Archyvist“ vien dėl to, kad ant jų nebuvo administracijos parašų. Svarbu pažymėti, jog nepaisant to, kad ši apskaita ir nepasirašyta administracijos, tačiau ši apskaitos sistemą buvo darbdavio naudojama įmonėje žymint realiai darbuotojų dirbamą laiką. Darbo apskaita, kurią pateikė ieškovas nebuvo žymima jo iniciatyva. Byloje nėra duomenų, kad pagal minėtą programą darbo apskaitos vedimą būtų sugalvojęs ieškovas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nesutikdamas su šioje darbo apskaitoje nurodytais duomenimis turėjo teisę juos ginčyti. Šiuo nagrinėjamu atveju neaišku, kokiais duomenimis remiantis buvo pildomas byloje esantis ir atsakovo pateiktas darbo apskaitos žiniaraštis, kurį pasirašė įmonės direktorius ir personalo vadybininkė L. Š.. Vertinant elektroninius laiškus rašytus personalo vadybininkės L. Š. įmonėje dirbusiam ir komandiruotėje buvusiam V. M. konstatuotina, kad darbo apskaita buvo pildoma taip, kad ji neviršytų 40 val. per savaitę, nepriklausomai nuo to, kiek laiko darbuotojai dirbo. Nors šie elektroniniai laiškai rašyti dar tuo metu, kai ieškovas pas atsakovę nedirbo, tačiau tai rodo apie įmonėje nusistovėjusią darbo apskaitos vedimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas visus ieškovo įrodymus, kuriais jis įrodinėjo viršvalandinį darbą, turėjo nurodyti, kokie įrodymai patvirtintų, jog ieškovas šiuos darbus dirbo. Vien tik atmetus ieškovo įrodymus kaip nepatvirtinančius, jog jis dirbo viršvalandinius darbus ir nenurodžius, kokie įrodymai tai patvirtintų sukuriama paradoksali situacija, jog ieškovas iš esmės šio fakto negali įrodyti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ši situacija nesuderinama su įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir civilinio proceso tikslais. Įvertinus visų aplinkybių visetą teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog ieškovas dirbo viršvalandžius, už kuriuos jam nebuvo sumokėta. Įvertinus darbo apskaitos laiką pagal programą „Archyvist“ ir pagal darbo sutartį turėjusį dirbti laiką – 40 valandų per savaitę matyti, jog ieškovas liepą dirbo 46 valandomis daugiau, rugpjūtį 62 valandomis daugiau, o rugsėjį 65 valandomis daugiau. DK 193 straipsnyje numatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Kaip matyti iš atsakovo pažymos apie darbo užmokestį jo dienos užmokestis buvo 51,34 Lt neatskaičius mokesčių. Dėl to darytina išvada, kad ieškovo valandinis atlyginimas neatskaičius mokesčių – 6,41 Lt. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo priteistina ieškovui 1 664,26 Lt ((6.41 Lt * 1,5) * 173 val.) už viršvalandinį darbą neatskaičius mokesčių.

Taip pat ieškovas pagrįstai nurodo, jog atsakovas neatsiskaitė su juo visiškai atleidimo dieną. Atsakovas ieškovui priklausančius dienpinigius turėjo sumokėti atleidimo dieną 2013-10-03 (DK 141 straipsnio 1 dalis), o atsakovė ieškovui juos sumokėjo tik 2013-11-19. Dėl to už šį laikotarpį iš 2013-10-03 – 2013-11-19 iš atsakovo priteistinas ieškovui vidutinis darbo užmokestis (DK 141 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, kad ieškovas paskaičiavo vidutinį darbo užmokestį už dieną, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis paskaičiuotas neaiškiais kriterijais. Dėl to neteisingai. Pažymėtina, jog byloje esanti darbdavio vidutinio darbo užmokesčio pažyma nepaneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija priteisia vidutinio dydžio užmokestį už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2013-11-19 pagal darbdavio išduotą pažymą – 2 412,98 Lt (51,34 Lt *47 d.) neatskaičius mokesčių.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas priteisiant iš atsakovo ieškovui 1 664,26 Lt už viršvalandinį darbą ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2013-11-19 (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Įvertinus tai, jog ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, o dalis jų yra susiję su periodinių išmokų išmokėjimu kintamaisiais dydžiais, teisėjų kolegija vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad šalys lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų turėtų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Litana ir Ko“ ieškovui S. V. 1 664,26 Lt už viršvalandinį darbą (neatskaičius mokesčių) ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2013-11-19, t. y. 2 412,98 Lt (neatskaičius mokesčių).

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteista atsakovui 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė