- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- e2-2395-566/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36926-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiuolaikinio meno centro, V. G.
- Ieškovas
- Lietuvos dailininkų sąjungos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiuolaikinio meno centro, atstovams D. P. ir advokatei R. L. ir
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos dailininkų sąjungos (toliau LDS) ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiuolaikinio meno centro, V. G. ir A. G. dėl civilinių teisių gynimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydama, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas) patalpos nuosavybės teise priklauso trims savininkams: ieškovei ir atsakovams - V. G., A. G. bei Lietuvos Respublikai, kurios teises turto patikėjimo teise įgyvendina Šiuolaikinio meno centras (toliau – ŠMC). Nurodo, kad atsakovas V. G. 2015 m. liepos mėnesį kreipėsi į ieškovę ir pateikė UAB „Matikada“ matininkės V. V. parengtą Pastate esančios neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastogė) dalių paskaičiavimo projektą, pagal kurį Pastogė buvo padalinta visiems Pastate patalpas turintiems asmenims (ieškovei tenkanti Pastogės dalis – 313/1000 arba 36,81 kv.m). Nuvykus į VĮ Registrų centrą, ieškovei buvo pateiktas jau kitas – UAB „Matikada“ matininkės L. S. 2015-07-30 pasirašytas neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektas (toliau – Projektas), kuriame Pastogė buvo padalinta ne tarp visų Pastate esančių patalpų savininkų, o tik tarp atsakovų V. G., A. G. bei Lietuvos Respublikos, kurios vardu veikia ŠMC. Vėliau, ieškovė sužinojo, kad atsakovų V. G. ir A. G. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į 312/1000 dalių Pastogės patalpų. Todėl ieškovė 2015-08-31 pateikė VĮ Registrų centro Centriniam registratoriui skundą, kurį išnagrinėjusi, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015-09-29 sprendimu Nr. cspr1-199 atsisakė tenkinti ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2015-07-31 priimtą sprendimą (registro įrašą). Sužinojusi, kad atsakovei Lietuvos Respublikai įregistruotos nuosavybės teisės ( ŠMC - patikėjimo teisė) į 688/1000 dalis Pastogės, bei apie faktą, kad 2015-08-04 tarp atsakovų buvo sudarytas ir įregistruotas susitarimas dėl Pastogės naudojimosi tvarkos (toliau – Susitarimas), ieškovė pateikė VĮ Registrų centro Centriniam registratoriui skundą ginčydama nurodytų faktų (nuosavybės teisės, patikėjimo teisės ir naudojimosi tvarkos nustatymo) įregistravimą, tačiau, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015-10-14 priėmė sprendimą Nr. cspr1-213, kuriuo ieškovės prašymo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2015-08-13 priimtą sprendimą (registro įrašą). Ieškovo nuomone, Projektas bei Susitarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normos, pasirašyti iš esmės suklydus, yra niekiniai ir negaliojantys, o VĮ Registrų centro Teritorinio registratoriaus 2015-07-31 ir 2015-08-13 įrašai (kurių pagrindu įregistruotos atsakovų nuosavybės ir patikėjimo teisės į Pastogę bei naudojimosi ja tvarka), bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-09-29 ir 2015-10-14 sprendimai (toliau – Sprendimai) priimti tinkamai neištyrus ir neįvertinus faktinių ir teisinių aplinkybių. Anot ieškovės, remiantis Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 4.75 str. nuostata, numatančia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, buvo pažeistos jos, kaip bendraturtės teisės, nes ginčo Pastogės ir jos dalių registracija atlikta iš šio proceso eliminuojant ieškovę. Nurodo, kad Pastogės patalpos turėtų būti dalinamos tarp visų Pastato savininkų, nes įstatymas jokių išimčių nenumato. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo: 1) 2015-07-30 UAB „Matikada“ matininkės L. S. parengtą neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių paskaičiavimo projektą (toliau – Projektas) pripažinti negaliojančiu; 2) 2015-08-04 susitarimą tarp V. G. ir A. G. ir Šiuolaikinio meno centro dėl neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos nustatymo (toliau – Susitarimas) pripažinti negaliojančiu; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-09-29 sprendimą Nr. cspr1-199, 2015-07-31 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įrašą bei teisinę V. G., A. G. nuosavybės teisių registraciją į neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-10-14 sprendimą Nr. cspr1-213, 2015-08-14 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įrašą bei teisinę Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių ir Šiuolaikinio meno centro (toliau – ŠMC) patikėjimo teisių registraciją į neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įregistruotą juridinį faktą apie naudojimosi tvarkos nustatymą neįrengta pastoge (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (1 t., e.b.l. 1-8).
Trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant, byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio prašymų negauta, byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ginčijamų Sprendimų priėmimą lėmė neteisėti Projektas ir Susitarimas, kurių neteisėtumas grindžiamas jų prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 str. 1 d., CK 4.82 str. 7 d.). Laiko, kad atsakovai V. G. ir A. G. dar iki Projekto pasirašymo buvo realizavę savo teisę į dalį Pastogės patalpų. Nurodo, jog istoriškai V. G. ir A. G. priklausančios negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo vientisas nekilnojamojo turto objektas, o naujai suformuotai patalpai buvo priskirta ir dalis mansardos (pastogės) bei rūsio ir tokiu būdu realizuota teisė į bendrąja daline nuosavybės teise esančias patalpas, todėl nustatant (proporcingai turimam plotui) kiekvienam bendrasavininkui priklausančias Pastoges dalis, iš (duomenys neskelbtini)turimo nuosavybėje ploto turėjo būti atimtas jiems priklausančios Pastogės plotas, ir tik likusiam plotui proporcingai turėjo būti skaičiuojamos Pastogės dalis, tokiu būdu V. G. ir A. G. skirtinas Pastogės plotas būtų mažesnis. Dėl šių aplinkybių mano, kad apskaičiuojant kiekvieno bendraturčio bendrosios nuosavybės dalis, į savo nuosavybę bendrosios nuosavybės sąskaita padidinusiam bendraturčiui priklausančių patalpų naudingąjį plotą neįskaitytinas plotas patalpų, išskirtų iš bendrojo daikto ir perduotų konkrečiam bendraturčiui. Pažymi, kad ši aplinkybė sudarant Projektą nebuvo įvertinta, todėl atsakovams V. G. ir A. G. priskirta Pastogės dalis yra didesnė nei turėtų būti. Ieškovės atstovų nuomone, patalpas skiriančios konstrukcijos (ugniasienės) buvimas, taip pat faktas, kad ieškovė neturi faktinės galimybės patekti į ginčo Pastogės patalpas, nesudaro pagrindo eliminuoti jų iš bendrosios nuosavybės, taigi ir Pastogės, klausimų sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – Vilniaus filialas) atsiliepimu su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovas V. G. 2015-07-30 pateikė Vilniaus filialui prašymą Nr. 9238825, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jo ir sutuoktinės A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į 312/1000 dalių Pastogės. Vilniaus filialas 2015-07-31 sprendimu, įformintu įrašais Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo V. G. ir A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į 312/1000 dalis Pastogės. Vilniaus filialas taip pat nurodo, kad ŠMC 2015-08-04 pateikė Vilniaus filialui prašymą Nr. 9259685 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir ŠMC patikėjimo teisę į 688/1000 dalis Pastogės bei įregistruoti juridinį faktą apie bendraturčių sudarytą Susitarimą. Vilniaus filialas 2015-08-13 sprendimu, įformintu įrašais Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir ŠMC patikėjimo teisę į 688/1000 dalis Pastogės, bei įregistravo juridinį faktą apie bendraturčių sudarytą susitarimą dėl naudojimosi Pastoge tvarkos nustatymo. Atsiliepime Vilniaus filialas nurodo, kad priimant nurodytus sprendimus Vilniaus filialas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima įregistruoti atsakovų nuosavybės teisių, taip pat patikėjimo teisę į Pastogę ir juridinį faktą apie sudarytą naudojimosi Pastoge tvarką. Vilniaus filialo nuomone, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui reiškiami reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimų dėl Projekto ir Susitarimo nuginčijimo, nes teismui patenkinus ieškovės reikalavimus dėl dokumentų, kurių pagrindu įrašyti duomenys į Nekilnojamojo turto registrą, nuginčijimo, atsirastų teisinis pagrindas pakeisti šių dokumentų pagrindu įrašytus duomenis viešajame registre. Atsiliepimu Vilniaus filialas prašo ieškovės reikalavimus dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstus arba spręsti kaip išvestinius reikalavimus dėl Projekto ir Susitarimo, o kitus reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra (1 t., e.b.l. 135-137).
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo metu atsakovų VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad VĮ Registrų centro vertinimu, Pastogės patalpas skirianti konstrukcija laikytina ugniasiene, funkcinio ryšio tarp patalpų ieškovo ir atsakovų patalpų nėra, taip pat nėra ir galimės patekti iš ieškovo patalpų į atsakovų patalpas. Paaiškino, kad pagal esamą teismų bei registravimo praktiką, patalpų, kurias skiria ugniasienė, savininkai nepriklausomai vieni nuo kitų turi teisę tvarkyti šias patalpas, taip pat tai yra pagrindas šias patalpas registruoti kaip atskirus turtinius vienetus nereikalaujant bendraturčių sutikimo. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovė ginčydama Projektą ir Susitarimą tuo pagrindu, kad jie pasirašyti dalyvaujant ne visiems savininkams, yra nenuosekli, nes pati ieškovė pasinaudodama ta pačia susiformavusia patalpų registravimo praktika, savo vardu įregistravo nuosavybės teisę į Pastogės patalpas, kurias nuo atsakovų Pastogės patalpų skiria ugniasienė, ir atsakovų sutikimas šiam veiksmui taip pat nebuvo gautas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas (patikėtinis) ŠMC atsiliepime nurodo, kad sudarant bei pasirašant Projektą bei Susitarimą buvo padaryta klaida. Atsiliepime ŠMC reiškia abejonę, ar atsakovai V. G. ir A. G. apskritai turi teisę į virš ŠMC patalpų esančią Pastogę. Nurodo, kad virš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų taip pat yra bendra pastogė, kuri yra neinventorizuota, neužregistruota (iki civilinės bylos iškėlimo) ir nuo Pastogės dalies atskirta ugniasiene. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad su ieškiniu sutinka bei jį pripažįsta(1 t., e.b.l. 152-155, 2 t., e.b.l. 90-92).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės patvirtino, kad ieškinį pripažįsta visa apimtimi. Paaiškino, kad ŠMC, pasirašydamas Projektą bei vėliau jo pagrindu parengtą Susitarimą, suklydo, nes manė, kad ieškovės dalyvavimas nėra būtinas. Nurodė, kad kol kas ŠMC ieškinys dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo nepareikštas, ši galimybė bus svarstoma išnagrinėjus šią bylą. Atstovė išreiškė poziciją, kad sprendžiant klausimus dėl Pastogės, turėjo dalyvauti visi Pastate esančių patalpų savininkai, įskaitant ir ieškovę. Nurodė, kad ugniasienės buvimo faktas nesuteikė atsakovams teisės savarankiškai, be ieškovės, spręsti dėl Pastogės Projekto, be to, ugniasiene atskirtos pastogės patalpos naudojasi vienu vandentiekio ir elektros įvadu. Patikslino, kad ŠMC naudojasi atskiru šildymo įvadu, taip pat patvirtino, kad galimybės patekti į V. G. ir A. G. bei ŠMC ginčijamas Pastogės patalpas iš ieškovei priklausančių patalpų nėra.
Atsiliepimas
Atsakovai V. G. ir A. G. atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad rengiant pirminį V. V. parengtą Pastogės dalių paskaičiavimo projektą, kuriuo 313/1000 dalis buvo numatyta ieškovei, nebuvo atkreiptas dėmesys, kad atskiras patalpas tarp trečiųjų asmenų ir ieškovės patalpų skiria ugniasienė ir kad tai yra atskiros patalpos, į kurias nuosavybės teisei įregistruoti nereikėjo ieškovės sutikimo. Atsiliepime pažymima, kad ieškovės patalpos nuo atsakovų patalpų aiškiai atskirtos priešgaisrine siena (ugniasiene), kuri yra statoma siekiant apriboti gaisro plitimą iš statinio į statinį, kurie yra sujungti / sublokuoti. Taip pat nurodo, jog virš ieškovės nuosavybės teise valdomų patalpų yra 57,10 kv.m. ploto pastogės patalpos, kuriomis ieškovas gali laisvai disponuoti ir dėl šią pastogės dalį nuo atsakovams priklausančios Pastogės dalies skiriančios ugniasienės, ieškovams neįmanoma plėsti turimas pastogės dalis atsakovams priklausančios Pastogės dalyje. Kadangi patalpos, atskirtos ugniasiene, nėra niekaip susijusios (šildymas, vanduo, elektra yra tiekiami atskirai nuo likusių patalpų), nėra pagrindo pripažinti, kad naudojantis ir disponuojant konstrukciškai atskirtas Pastogės patalpas, yra pažeidžiamos už ugniasienės esančių pastogės patalpų savininko teisės. Be to, ieškovai faktiškai negalėtų naudotis Pastogės dalimis, nes patalpas skiriančioje ugniasienėje neleidžiama įrengti nei durų, nei langų, nei kitokių perėjimų, o galimybė patekti į tokias patalpas ieškovui būtų tik per atsakovų turtą. Atsakovų nuomone, nėra teisinio pagrindo dėl suklydimo negaliojančiais pripažinti ŠMC pasirašytą Projektą bei Susitarimą, be to, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios šalies ieškinį. Atsiliepimu Atsakovai V. G. ir A. G. ieškinį prašo atmesti, o ginčijamą Projektą, Susitarimą, Sprendimus bei teisinę juridinių faktų registraciją palikti galioti (e.b. priedas, b.l. 28-45).
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo metu atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovų atstovas paaiškino, kad ginčo Pastogę ir ieškovams priklausančią pastogės dalį skirianti konstrukcija atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir yra laikytina ugniasiene, kuri, be kita ko, lemia funkcinio ryšio nebuvimą tarp atsakovų pasidalintos Pastogės ir ieškovei priklausančių pastogės patalpų. Nurodo, kad dėl šios aplinkybės ieškovės dalyvavimas rengiant Projektą bei pasirašant Susitarimą nebuvo reikalingas. Atsakovas V. G. papildomai paaiškino, kad su atsakovu ŠMC buvo nuolat bendraujama, derinami Projekto ir Susitarimo sudarymo klausimai, visa informacija ŠMC buvo žinomi, todėl atsakovo nuomone, atmestini ŠMC argumentai dėl ginčijamų dokumentų pasirašymo suklydus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra. Nurodo, jog Pastatas nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, o tik patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio teritoriją (4 t., e.b.l. 138-139).
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, kad trečiasis asmuo neturi informacijos, jog Pastate būtų nustatytas savavališkos statybos faktas, bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra (4 t., e.b.l. 157-159).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-04-30 nutarimą Nr. 507 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių perdavimo“ VĮ Valstybės turto fondas perėmė 206,25 kv. m ploto patalpas (duomenys neskelbtini), kurias už akcijas kaip turtinį įnašą 2000-06-08 perdavė UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ (e.b.l. priedas, b.l. 78-86, 94). UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ 2001-02-13 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė minėtas patalpas UAB „Vildira“, kuri 2015-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. G. ir A. G. (e.b.l. priedas, b.l. 88-93). Pagal 2015-05-22 pirkimo-pardavimo sutartį V. G. ir A. G. įsigijo nuosavybėn 206,25 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo R1-1 iki R1-4, nuo 1-1 iki 1-13, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Iš Pagrindinio pastato 2C2p vidaus plotų 1999-08-30 eksplikacijos matyti, kas patalpos (sandėliai ir koridorius), plane pažymėtos indeksais nuo R1-1 iki R1-4, yra rūsyje, patalpos (dirbtuvė, koridoriai, tambūras, WC, pagalbinė patalpa), plane pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-6, yra pirmame aukšte; patalpos (dirbtuvės, pagalbinės patalpos, koridorius, WC), plane pažymėtos indeksais nuo 1-7 iki 1-12, yra antrame aukšte; patalpa (dirbtuvė), plane pažymėta indeksu 1-13 yra mansardoje (palėpėje)-(e.b.l. priedas, b.l. 102-103). Palėpėje esantį patalpa (dirbtuvė), plane pažymėta indeksu 1-13, priklausanti atsakovams V. G. ir A. G., yra 36,77 kv. m ploto.
Nustatyta, jog Pastate, plane pažymėtame 2C2p, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra 300,57 kv. m administracinės patalpos su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios (iki 2015-12-04, kai buvo pateikta ieškovės Deklaracija apie statybos užbaigimą ir plotas padidėjo iki 348,39 kv.m) nuosavybės teise priklauso ieškovei, 206,25 kv. m negyvenamos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams V. G. ir A. G. bei 454,57 kv. m kultūros-meno patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomos ŠMC (1 tomas, e. b. l. 17-22, 34-37).
Byloje pateikta UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto K. L., turinčio kvalifikacijos atestatą gaisrinės saugos srityje, išvada, jog siena, esanti tarp ieškovei priklausančių patalpų, iš vienos pusės, ir atsakovams ŠMC bei A. G. bei V. G. priklausančių patalpų, iš kitos pusės, yra priešgaisrinė užtvara (ugniasienė)-(2 t., e.b.l. 157-164, 5 t., b.l. 77-100).
V. G. 2015 m. liepos mėnesį kreipėsi į ieškovę ir pateikė UAB „Matikada“ matininkės V. V. parengtą Pastate esančios neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastogė) dalių paskaičiavimo projektą, pagal kurį Pastogė buvo padalinta visiems Pastate patalpas turintiems asmenims (ieškovei tenkanti Pastogės dalis – 313/1000 arba 36,81 kv.m), tačiau šio projekto ieškovė nepasirašė. Šių aplinkybių šalys neginčija.
UAB „Matikada“ matininkė L. S. 2015-07-30 parengė neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą (toliau – Projektas), kuriame įtraukė 206,25 kv. m negyvenamas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams V. G. ir A. G. bei 454,57 kv. m kultūros-meno patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau neįtraukė ieškovei priklausančių 300,57 kv. m administracinių patalpų su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b. priedas, b.l. 133). Kartu su Projektų buvo parengtas Pastogės naudojimosi tvarkos planas, kuriame yra užfiksuotas 2015-08-04 susitarimas tarp V. G. ir A. G. bei Šiuolaikinio meno centro dėl neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos nustatymo (toliau – Susitarimas)-(e.b. priedas, b.l. 132). Tokiu būdu neįrengta Pastogė (iki ugniasienės) buvo padalinta tarp atsakovų V. G., A. G. bei Lietuvos Respublikos, kurios vardu veikia ŠMC.
V. G. 2015-07-30 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą (teritorinį registratorių) dėl nuosavybės teisių įregistravimo, kurį teritorinis registratorius 2015-07-31 atlikdamas duomenų įrašymą registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino ir įregistravo V. G. ir A. G. bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į 312/1000 dalis neįrengtos palėpės (e.b.l. priedas, b.l. 137).
Ieškovė 2015-08-31 pateikė VĮ Registrų centro Centriniam registratoriui skundą, kurį išnagrinėjusi, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015-09-29 sprendimu Nr. cspr1-199 atsisakė tenkinti ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2015-07-31 priimtą sprendimą (registro įrašą)-(1 t., e.b.l. 10-12).
ŠMC 2015-08-04 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą (teritorinį registratorių) dėl nuosavybės teisių ir naudojimosi tvarkos įregistravimo, kurį teritorinis registratorius 2015-08-13 atlikdamas duomenų įrašymą registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino ir įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į 688/1000 dalis neįrengtos palėpės bei juridinį faktą apie sudarytą bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (e.b.l. priedas, b.l. 129).
Nesutikdama su šias Registrų centro Vilniaus filialo sprendimais, ieškovė pateikė VĮ Registrų centro Centriniam registratoriui skundą, ginčydama nurodytų faktų (nuosavybės teisės, patikėjimo teisės ir naudojimosi tvarkos nustatymo) įregistravimą, tačiau, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015-10-14 priėmė sprendimą Nr. cspr1-213, kuriuo ieškovės prašymo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2015-08-13 priimtą sprendimą (registro įrašą)-(1 t., e.b.l. 40-42).
Iki civilinės bylos iškėlimo neįrengta pastogė virš ieškovei priklausančių patalpų (už ugniasienės) inventorizuota nebuvo, jos plotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke nenurodytas (e.b.l. priedas, b.l. 155). Ieškovė 2016-02-25 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą (teritorinį registratorių) dėl nuosavybės teisių įregistravimo, kurį teritorinis registratorius patenkinto ir įregistravo ieškovės nuosavybės teises į 57,10 kv. m ploto neįrengtos pastogės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (e.b.l. priedas, b.l. 156-166).
Teismui pateiktas pagal ieškovės užsakymą matininkės M. G. parengtas 211,46 kv. m pastogės (esančios virš ieškovei ir atsakovams priklausančių patalpų) dalių paskaičiavimo projektas, pagal kurį ieškovei skirta 357/1000 dalių neįrengtos palėpės, atsakovams V. G. ir A. G. skirta 175/1000 dalių, o ŠMC – 468/1000 dalių neįrengtos palėpės (e.b.l. priedas, b.l. 104). Taip pat byloje pateiktas pagal ieškovės užsakymą matininkės M. G. parengtas 117,59 kv. m pastogės (esančios virš atsakovams priklausančių patalpų) dalių paskaičiavimo projektas, pagal kurį ieškovei skirta 15818/100000 dalių neįrengtos palėpės, atsakovams V. G. ir A. G. skirta 26/100000 dalių, o ŠMC – 84156/100000 dalių neįrengtos palėpės (e.b.l. priedas, b.l. 105).
Ieškovė 2016-03-30 kreipėsi į prof. dr. S. M., įtrauktą į teismo ekspertų sąrašą, prašydama pateikti išaiškinimą, ar ugniasienės buvimas lemia išvadą, kad jos skiriamos patalpos yra skirtingose pastatuose (4 t., e.b.l. 192). Prof. Dr. S. M. 2016-04-05 raštu išaiškino, jog ugniasienė gali atskirti pastatus, tačiau, jos buvimas neapsrendžia pastatų ar jų dalių atskyrimo. Nustatant, ar konkrečių atveju yra vienas ar du pastatai, remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o ne bendrų konstrukcijų (atitvarų) ugniaatsparumo vertinimu (4 t., e.b.l. 193-200).
Pagal ŠMC užsakymą antstolė N. L. 2016-04-12 surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl įvadų (vandens, šildymo, elektros, esančių pastate (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog vandens įvadas yra atvestas iš pastato (duomenys neskelbtini), ir išsišakoja į tris šakas(į ŠMC patalpas, ieškovės patalpas ir atsakovų (duomenys neskelbtini) patalpas), šildymo sistemos įvadas yra vienas, elektros įvadas yra vienas, elektros paskirstymo skydinėje yra trys paskirstymo taškai (5 t., e.b.l. 46-62).
Pagal CK 4. 72 str. 1d. bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Iš pateiktos pastato (pastatas yra 1940 metų statybos) (duomenys neskelbtini), Kadastro ir registro bylos matyti, kad yra išlikę pastato aukštų planai (schemos) nuo 1950 metų, tačiau šioje byloje nėra nurodytų metų mansardos (pastogės) planų (schemos)-( Kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų byla, 1 t., b.l. 51-58). Todėl teismas neturi galimybės nustatyti, kaip nuo pastato pastatymo buvo naudojama mansarda (pastogė)-(CPK 179 str.). Anksčiausias mansardos (pastogės) planas byloje yra 1990-02-20 (Kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų byla, 1 t., b.l. 8). Iš jo ir 1990-02-20 Pastatų vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo R1-1 iki R1-4, yra rūsyje, o patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-13, yra pirmame ir antrame aukštuose bei mansardoje, jų bendras plotas sudaro 206,25 kv. m, visos patalpos yra negyvenamos, patalpų paskirtis – dirbtuvės bei pagalbinės patalpos su WC. Atkreiptinas dėmesys, jog mansardoje įrengtos 36,77 kv. m ploto patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-13, paskirtis – dirbtuvė (Kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų byla, 1 t., b.l. 8, 15). Konstatuotina, jog valstybė kaip tuometinis šių patalpų savininkas suformavo minėtas patalpas (kurių dalis buvo ir mansardoje) į atskirą objektą ir perdavė VĮ Valstybės turto fondui jomis disponuoti, tokiu būdu nuspręsdama ir dėl dalies mansardos (pastogės) likimo. Pažymėtina, jog būtent šias patalpas, kaip atskirą objektą su atskiru unikaliu numeriu iš ūkio subjekto 2015 metais įsigijo atsakovai V. G. ir A. G..
Pagal CK 4.82 str. 1d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Kiekvieno patalpų savininko dalis bendroje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui. Atsakovams V. G. ir A. G. nuosavybės teise priklausė 206,25 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, todėl taikant minėtą įstatymo nuostatą UAB „Matikada“ matininkė L. S. 2015-07-30 parengtame neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projekte pagrįstai paskaičiavo nurodytiems atsakovams tenkančias neįrengtos pastogės 312/1000 dalis. Atsižvelgiant į tai, jog dalį pastogės kartu su kitomis patalpomis atsakovai V. G. ir A. G. įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą su savarankišku unikaliu numeriu, o ne realizuodami CK 4.82 str. 1d. nustatyta tvarka bendrosios dalinės nuosavybes teises į pastogę, teismas nesutinka su ieškovės motyvais, jog atsakovai (duomenys neskelbtini)iki neįrengtos palėpės pasidalinimo jau buvo realizavę savo teisę į neįrengtą pastogę. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog UAB „Matikada“ matininkė L. S. 2015-07-30 parengtame neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projekte pagrįstai rėmėsi visu 206,25 kv. m atsakovams (duomenys neskelbtini) priklausančių negyvenamųjų patalpų plotu (nemažindama šio ploto mansardoje esančios 36,77 kv. m patalpos sąskaita).
Įvertinęs bylos medžiaga, bei vadovaudamasis STR 2.01.01(2):1999. Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga (2002-09-25 redakcija), teismas sutinka su byloje pateikto UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto K. L. išvada, jog atsakovams V. G. ir A. G. priklausančias bei ŠMC patikėjimo teise valdomas patalpas bei ieškovei priklausančias patalpas skiriantį sieną laikytina ugniasiene. Pažymėtina, jog šios išvados nepaneigia ir byloje pateiktas prof. dr. S. M. išaiškinimas. Aplinkybės, jog iš ieškovės patalpų nėra galimybės patekti į atsakovų patalpas ir iš atsakovų patalpų nėra galimybės patekti į ieškovės patalpas šalys neginčija. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ir atsakovų patalpas skiria ugniasienė (kurios vientisumo pažeidimas yra draudžiamas), teismas sprendžia, jog ieškovės ir atsakovų turimos patalpos neturi funkcinio ryšio. Vertinant ieškovės ir atsakovų patalpų konstrukcines savybes, būtina atsižvelgti į minėtų patalpų inžinierinę įrangą. Vertinant Kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus pripažintina, jog šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės ir atsakovų patalpas sieja bendra inžinierinė įranga. Pažymėtina, jog byloje pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, be inžinierinių tinklų schemų, įrengimo projektų, leidimų juos įrengti bei šių tinklų techninių charakteristikų ir atitinkamų specialistų išvadų, nėra pakankamas įrodyti, jog ieškovės ir atsakovų patalpas sieja bendro naudojimo inžinierinė įranga (CPK 178 str.). Gi atskirų tinklų fragmentų nuotraukos, šių aplinkybių taip pat neįrodo (CPK 178 str.). Nesant tokių įrodymų byloje, ir įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog ieškovės ir atsakovų patalpas bendro naudojimo inžinieriniai tinklai nesieja. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovams V. G. ir A. G. bei ŠMC naudojantis ir disponuojant konstrukciškai atskirtomis savo patalpomis, yra pažeidžiamos ieškovės, turinčios patalpas už ugniasienės, teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2000). Esant nurodytoms aplinkybėms, neįrengtos pastogės (iki ugniasienės) pasidalinimas tarp atsakovų, nedalyvaujant ieškovei, laikytinas teisėtu. Todėl UAB „Matikada“ matininkės L. S. 2015-07-30 parengtas neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektas, kuriame neįrengta pastogė (iki ugniasienės) dalinama tik tarp atsakovų, yra pagrįstas ir atitinka CK 4.82 str. 1d. reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Matikada“ matininkės L. S. 2015-07-30 parengtas neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vertinant 2015-08-04 susitarimą tarp V. G. ir A. G. ir ŠMC dėl neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos nustatymo (toliau – Susitarimas), teismas sprendžia, jog Susitarimas atitinka CK 4.82 str. 1d., 4.83 str. reikalavimus ir pasirašytas ŠMČ bei V. G. ir A. G. turėtų teisių ribose, todėl pripažinti ji negaliojančiu nėra pagrindo. Teismas atmeta ieškovės motyvą, jog Susitarimas buvo pasirašytas ŠMC suklydimo pasėkoje, nes pagal CK 1.90 str. ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti susitarimo nurodytų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Pažymėtina, jog ŠMC sutikimas su pareikštu ieškiniu nurodyto suklydimo neįrodo.
Atsižvelgiant į tai, jog ginčijami Projektas ir Susitarimas buvo pagrindai atsakovams VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui priimti atitinkamus sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų, teismas sutinka su atsakovų VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo motyvu, jog ieškinio reikalavimai (dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, dėl juridinių faktų bei naudojimosi tvarkos įregistravimo, registrų įrašų bei nuosavybės teisių teisinės registracijos panaikinimo), pareikšti jų atžvilgiu, yra išvestiniai iš reikalavimų dėl Projekto ir Susitarimo nuginčijimo. Todėl atmetus ieškinio reikalavimus dėl Projekto ir Susitarimo pripažinimo negaliojančias, likę ieškinio reikalavimai atmestini kaip išvestiniai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, t.y. sprendimas priimtas atsakovų naudai, iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. G. bylos nagrinėjimo metu patyrė 325,00 Eur atstovavimo išlaidų, 60,00 Eur išlaidų, išlaidų susijusių su kadastrinių darbų apmokėjimu, 181,50 Eur išlaidų, skirtų specialisto išvadai byloje apmokėti (325,00 + 60,00+181,50)-(2 t., e.b.l. 169 -175). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 9 p. bei 93 str. 1 d., atsakovo V. G. naudai iš ieškovo priteistina 566,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, jog likę atsakovai priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo, klausimas dėl jų išlaidų priteisimo nespręstinas.
Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš ieškovės priteistina 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos dailininkų sąjungos, į.k. 191589837, atsakovo V. G., naudai 566,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos dailininkų sąjungos, į.k. 191589837, valstybės naudai 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.