- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-12856-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11289-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2016 m. liepos 26 d., apie 09.00 val., Sausio 13-osios g. 27, Vilniuje, neturėdamas teisės, vairavo automobilį Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo.
Šiais veiksmais V. V. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu V. V. parodė, jog avarijos jis tikrai nepadarė. Jis nurodė, jog pažįstama paprašė jo iš kiemo išvaryti automobilį, kadangi nemoka manevruoti kieme. Iš priekio atvažiavo kitas automobilis, todėl jis pradėjo važiuoti atbulas. Iš kito automobilio išlipo moteris, pasakė, jog jis apgadino automobilį, t. y. važiuodamas atbulas kliudė ir stūmė kitą automobilį. V. V. teigė, jog jis išlipo iš vairuoto automobilio, apžiūrėjo abu automobilius, tačiau jokių apgadinimų nematė. Moters paprašė parodyti, kur yra apgadintas kitas automobilis, tačiau ši to padaryti negalėjo. Moteris įsėdo į savo vairuotą automobilį ir nieko nedarė, tuomet V. V. apvažiavo moters automobilį kairės pusės šaligatviu. Moteris jokių pretenzijų jam neturėjo.
Tyrimo metu V. V. parodė, kad 2016 m. liepos 26 d., apie 09.00 val., išvažinėjo iš kiemo su automobiliu Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) jam pravažiavimą iš priekio užstojo kitas automobilis. Norėdamas praleisti automobilį važiavo atbulas. V. V. teigė, kad nieko nekliudė, tačiau mergina išlipo iš automobilio ir aiškino, jog jis kliudė kitą automobilį. Jis kartu su keleive išlipo iš automobilio, paklausė merginos, ar viskas gerai, o ji nieko nesakiusi, sėdo į savo automobilį ir apvažiavo jo vairuojamą automobilį. Jis suprato, kad mergina neturi jokių pretenzijų. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jis yra atimtas 2015 metais. (b. l. 15)
Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. (ankstesnė pavardė A.) parodė, jog ji įvažinėjo į namo kiemą, pamatė, jog kitas automobilis nori išvažiuoti, todėl ji sustabdė savo automobilį ir norėjo praleisti tą automobilį. Kitas automobilis pradėjo važiuoti atgal ir ji pamatė, kad buvo kliudytas jos vyro automobilis. Ji suprato, jog buvo kliudytas jos vyro automobilis, kadangi automobilis sujudėjo. Liudytoja aiškino, jog ji išlipo iš automobilio, priėjo prie vyro automobilio ir pamatė, kad jis yra apgadintas, padarytas įbrėžimas priekyje, greičiausiai kito automobilio kabliu. Priėjus iš keleivio pusės prie automobilio, kliudžiusio jos vyro automobilį, ji pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Vairuotojas ir keleivė išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius, nurodė, kad žala nepadaryta, buvo kliudyta ne kabliu, o bamperiu. Tuomet liudytoja paskambino savo vyrui, su kuriuo norėjo pasitarti, ką daryti toliau. Tuo metu, kai ji kalbėjo su savo vyru, kito automobilio vairuotojas su keleive įsėdo į savo automobilį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Į policiją buvo kreiptasi tuomet, kai automobilį apžiūrėjo liudytojos vyras, t. y. grįžus namo po darbų.
Iš tyrimo metu R. A. duoto paaiškinimo matyti, kad 2016 m. liepos 26 d., apie 10.30 val., ji įvažiavo į kiemą, esantį Sausio 13-osios g. 27. Priešais atvažiavo automobilis Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyras, kuris buvo žilas, smulkaus sudėjimo, šalia sėdėjo moteris vidutinio-stambaus sudėjimo, garbanotų tamsių plaukų, siekiančių pečius. Toyota automobilio vairuotojas pradėjo judėti atbuline eiga ir atsitrenkė į jos sužadėtinio K. K. automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) R. A. teigė, jog ji savo automobiliu užblokavo kelią automobiliui Toyota, kad šis neišvažiuotų iš stovėjimo aikštelės. Išlipusi iš automobilio, apžiūrėjo sužadėtinio automobilį, pamatė, kad padaryta žala. Tuomet priėjo prie Toyota automobilio vairuotojo ir pasakė, kad buvo padaryta žala. Toyota automobilio vairuotojas nurodė, kad jokios žalos jis nepadarė. Tuomet ji įlipo į automobilį ir paskambino savo sužadėtiniui, pranešė apie įvykį. Kol ji kalbėjo telefonu, Toyota automobilio vairuojas užvažiavo ant šaligatvio ir pievute pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b. l. 9)
Teismo posėdžio metu K. K. parodė, jog jam būnant darbe, paskambino žmona, kuri nurodė, kad kitas automobilis atsitrenkė į jam priklausantį automobilį. Taip pat žmona informavo, jog pokalbio metu automobilis, kuris apgadino jam priklausantį automobilį, pasišalino iš įvykio vietos. Jis žmonai pasakė, kad grįš namo ir pažiūrės apgadinimus. K. K., grįžęs namo, matė apgadinimus ant automobilio. Žmona jam pasakojo, kad kito automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, jis teigė, kad atsitrenkta buvo nestipriai, žala nepadaryta. Į policiją kreipėsi tą pačią dieną, kai įvyko eismo įvykis, po darbo.
Iš tyrimo metu K. K. duoto paaiškinimo matyti, kad 2016 m. liepos 25 d. savo automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti Sausio 13-osios g. 27. 2016 m. liepos 26 d., apie 10.30 val., jam būnant darbe paskambino sužadėtinė ir pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) Jo sužadėtinė užblokavo minėtam automobiliui kelią, kad vairuotojas nepabėgtų, bet vairuotojas per šaligatvį ir pievutę pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vakare vaikštant po kiemą pastebėjo automobilį Toyota stovint gretimame kieme, todėl iškvietė policiją. (b. l. 10)
Teismo posėdžio metu A. Č. parodė, kad ji paskambino šeimos draugui V. V. ir paprašė išvaryti jai priklausantį automobilį iš kiemo. Tuo metu, kai jie išvažinėjo iš kiemo, į kiemą važiavo kitas automobilis, kurį vairavo mergina. Automobiliai sustojo taip, kad V. V. vairuotas automobilis negalėjo išvažiuoti iš kiemo. Tuomet V. V. pavažiavo atbulas. A. Č. teigė, jog ji pajuto smūgį, pagalvojo, kad ratu kliudė bordiūrą. Kitą automobilį vairavusi mergina išlipo iš savo automobilio, pasakė, kad V. V. kliudė jos vyro automobilį. A. Č. nurodė, jog ji apžiūrėjo automobilius, merginos vyro automobilio bamperis visas buvo apdraskytas. Vėliau mergina įsėdo atgal į savo automobilį, jį užvedė, pajudėjo, o jie ją apvažiavo.
Iš A. Č. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. liepos 26 d., apie 09.00 val., išvažinėjo iš Sausio 13-osios g. 27 kiemo. Kelią užstojo į kiemą įvažiuojantis automobilis, kurį vairavo mergina, kuri vis važiavo į priekį ir nenorėjo duoti kelio. Teko laviruoti tarp stovinčių automobilių, kur buvo didelis tarpas. Važiuojant atbulomis galiniu ratu buvo kliudytas šaligatvio bortas. Tuomet iš automobilio išlipo mergina ir pasakė, kad vairuotojas kliudė jos vyro automobilį. Ji ir vairuotojas išlipo iš automobilio pažiūrėti, kas įvyko. Tarp automobilių buvo 0,5 m atstumas, mašinos apgadintos nebuvo. Mergina apie eismo įvykio deklaracijos pildymą, policijos kvietimą neužsiminė, ji nereiškė jokių pretenzijų. Mergina sėdo į automobilį ir pajudėjo, kad vairuotojas galėtų išvažiuoti. 2016 m. rugpjūčio 5 d. iš policijos sužinojo, kad buvo pabėgta iš eismo įvykio vietos, nors automobilio vairuotojas tikrai niekur nebėgo. (b. l. 13)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. liepos 26 d. 19.22 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog apie 10.30 val. kieme pranešėjo automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris nuvažiavo per veją. Dabar automobilis Toyota stovi kieme, prie devynaukščio. (b. l. 6)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 26 d. 19.22 val. buvo gautas pranešimas, jog Sausio 13-osios g. 27 apgadintas automobilis Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilį apgadino automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pasišalino. Nuvykus į nurodytą vietą Opel vairuotojas paaiškino, kad 2016 m. liepos 26 d., apie 10.30 val., jam paskambino sužadėtinė R. A. ir paaiškino, jog automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į jo stovintį automobilį Opel ir iš įvykio vietos išvažiavo. Policijos pareigūnai įvykio vietoje, t. y., tame pačiame kieme rado ir automobilį Toyota. (b. l. 5)
Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės ir automobiliui Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai. (b. l. 7-8)
Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobilio Toyota galinis sukabinimo įtaisas nežymiai brauktas. Automobiliui Opel Astra brėžtas-suskilinėję dažai ant priekinio kairės pusės bamperio 0,45-0,52 m. aukštyje. Apgadinimų pobūdis ir aukščiai ant automobilių sutampa. (b. l. 17-20)
Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą. Apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą anksčiau laiko nėra. (b. l. 2-4)
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. V. valdė automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Tai patvirtina išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, be to, tyrimo metu pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. neneigė buvęs eismo įvykio vietoje nurodydamas, kad išvažinėjo iš kiemo, iš priekio atvažiavo kitas automobilis, tuomet jis pavažiavo atgal. V. V. tik tvirtino, jog jis kito automobilio tikrai nekliudė, jo neapgadino. Vis tik V. V. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodo kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. V. važiavo atgal ir kliudė jos vyro automobilį, kuris nuo kontakto sujudėjo, apžiūrėjusi vyro automobilį pamatė priekyje padarytą įbrėžimą. R. K. analogiškus paaiškinimus davė ir tyrimo metu. Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apžiūrėjęs savo automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) ant jo rado naujus apgadinimus. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apgadinimų pobūdis ir aukštis ant automobilių Toyota ir Opel Astra sutampa. Taip pat pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, faktą iš dalies patvirtina ir A. Č. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. A. Č. aiškino, kad V. V. važiuojant atbulomis, pajuto smūgį, apžiūrėjus kitą automobilį, matė, kad jo bamperis yra apdraskytas. Taigi teismas konstatuoja, kad aptartos aplinkybės visiškai įrodo, kad V. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. nurodė, kad R. K. išlipusi iš automobilio nurodė, kad jis važiuodamas atbulomis kliudė ir stūmė kitą automobilį. Moteris negalėjo parodyti pažeidimų, ji neturėjo pretenzijų, apgadinimų ant automobilių nebuvo, jis išvažiavo. Vis tik teismas konstatuoja, kad V. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. R. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes teigdama, jog ji buvo priėjusi prie V. V., informavo apie eismo įvykį, nurodė, jog buvo apgadintas jos vyro automobilis, tačiau V. V. ir su juo buvusi A. Č. aiškino, kad jokie apgadinimai automobiliams nepadaryti ir jai bekalbant su vyru telefonu, pasišalino iš eismo įvykio vietos. A. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. K. buvo priėjusi prie jos ir V. V., nurodė, kad V. V. kliudė jos vyro automobilį. Taigi akivaizdu, kad V. V. buvo informuotas apie eismo įvykį. Taip pat tiek paties V. V., tiek liudytojų A. Č. bei R. K. parodymai leidžia konstatuoti, jog dėl eismo įvykio buvo kilo ginčas. Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodoma, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nei vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai, numatyti Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. V. V. nesutikdamas su tuo, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę, privalėjo kviesti policijos pareigūnus, o ne šalintis iš eismo įvykio vietos. Teismas pažymi ir tai, kad tiek iš A. Č., tiek iš R. K. parodymų, duotų teisme, matyti, kad V. V. suprato, kad kliudė ne R. K. automobilį, o šios vyro automobilį. Todėl visiškai akivaizdu, kad įvykio vietoje neesant transporto priemonės savininko, V. V. turėjo kviesti policijos pareigūnus, kurie būtų privalėję ištirti įvykio aplinkybes. Teismas taip pat pažymi, kad nors apgadinimai ant automobilio Opel Astra nėra žymūs, tačiau jie yra akivaizdžiai matomi, juos turėjo matyti ir V. V., tuo pačiu jis turėjo imtis teisės aktų nustatytų veiksmų siekiant nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, o ne pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nuo asmens, kuris jam akivaizdžiai reiškė pretenzijas.
Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog V. V. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis padarė pažeidimus būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas V. V., teismas atsižvelgia pažeidimų pobūdį ir pavojingumą (V. V. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, apgadino svetimą turtą (turtas apgadintas nežymiai) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino), į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjo asmenybę – anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismų taisyklių pažeidimus (pažymėtina, kad vienas iš pažeidimų ypač šiurkštus – vairavimas esant neblaiviam bei svetimo turto sugadinimas). Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, V. V. už padarytus pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, yra skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytų straipsnių sankcijų ribose. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju V. V. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Vis tik atkreiptinas pažeidėjo dėmesys į tai, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 1160 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16060592801.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.