Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2018 m. sausio 10 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, koneveikė sugyventinės B. S., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, mažamečius vaikus E. P., (duomenys neskelbtini) ir R. R., (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais – „gaidžiais, pederastais, išsigimėliais, k...“, tyčia ranka sudavė du smūgius mažamečiui E. P. per galvą ir patempė už ausies, o mažamečiui R. R. tyčia ranka suėmė už kaklo, patempė už ausies ir sudavė ranka du smūgius į sėdmenis, tokiais savo veiksmais mušdamas mažamečiams nukentėjusiesiems E. P. ir R. R. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju, A. K. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 53-55), kad kartu su sugyventine B. S. gyvena apie keturis metus bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena B. S. trys vaikai, t. y. D. S., E. P. ir R. R.. Jis kartu su B. S. turi vieną 3 mėnesį dukrą M. S. vaikai yra nedrausmingi, neklauso, jiems nepadeda perspėjimai ir suvaržymas naudotis daiktais, todėl kartais bandydamas juos sudrausminti, kad nesipeštų, būtų ramybė, nes yra mažesnė mergaitė, užsukdavo E. P. ir R. R. ausį, suduodavo rankos delnu smūgius per užpakalį. Tai pasikartodavo maždaug į savaitę kartą, kai auklėjo juos fizinėmis bausmėmis, nuo jo suduotų smūgių jiems sužalojimai tikrai nebūdavo likę, jie paverkdavo ir nurimdavo. 2018 m. sausio 10 d., vakare visi buvo namuose. E. P. ir R. R. kambaryje užsidarę daužė vienas kitam kamuoliu per galvą, girdėjosi triukšmas. Perspėjo vaikus liautis triukšmauti ir nesimušti, bet vaikai nenurimo ir toliau triukšmavo. Supyko, nuėjo į kambarį, pavadino vaikus necenzūriniais žodžiais ir rankos delnu sudavė smūgius E. P. per galvą, patempė už ausies, R. R. suėmė viena ranka už kaklo ir papurtė, patempė už ausies ir rankos delnu sudavė smūgius per užpakalį. Pilnai pripažįsta sudavęs smūgius vaikams, bandė tokiu būdu juos auklėti, nenorėjo ir nesiekė jų sužaloti, dėl to nuoširdžiai gailisi, supranta, kad elgėsi netinkamai, taip pasielgė, nes buvo įniršęs.

Nukentėjusysis mažametis E. P. parodė (b. l. 15-16), kad gyvena (duomenys neskelbtini) su mama, broliu ir dar dviem sesėmis, bei patėviu A. K.. Su patėviu nebendrauja, jis būna geras tik rytais prieš išeinant į mokyklą. Kai grįžta iš mokyklos pradeda aiškinti, liepia skaityti, malkinę uždaryti, šiukšles išnešti, duoda darbų, visada sako piktai. Patėvis skriaudžia trenkia per galvą rankos delnu, per ausį, per sėdmenis. Buvo taip 2018 m. sausio 10 d., kai parėjo namo. Buvo namuose kambaryje dviese su broliu, abu žaidė. Brolis netyčia trinktelėjo į žemę ir nukrito ant žemės nuo lovos, dėl to pasigirdo triukšmas. Tada atėjo patėvis ir trenkė jam rankos delnu į galvą vieną kartą, bet nepataikė, tada trenkė antrą kartą ir pataikė į galvą, pakaušį, liepė aštuntą eiti gulti ir viskas. Girdėjo kaip patėvis trinktelėjo broliui, bet nematė, į kurią kūno vietą, bet buvo garsas kaip į koją. Prieš išeidamas patėvis juos išvadino necenzūriniais žodžiais.

Nukentėjusysis mažametis R. P. parodė (b. l. 22-23), kad gyvena su mama dviem sesėmis ir broliu. Kartu gyvena patėvis A. K., kuris jį muša, paėmė ranka jam už kaklo ir ausies bei aprėkė. Dar mušė per užpakalį tris kartus, su kamuoliu, kurį paėmė iš jo sudavė į galvą, metė kamuolį į galvą ir anksčiau tuo kamuoliu mušdavo. Patėvis skriaudė jį ir brolį.

Liudytoja B. S. parodė (b. l. 27-28), kad su A. K. gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini), turi vieną bendrą vaiką M. K.. Kartu gyvena ir jos dukra D. S. gimusi 2003 m., sūnus E. P., gimęs 2007 m., bei sūnus R. R., gimęs 2011 m. A. K. drausmindamas vaikus ne kartą smurtavo, bet sužalojimų nebūdavo, todėl medikų pagalbos neprireikdavo, o po agresijos išpuolių pats gailėdavosi, atsiprašinėdavo, todėl jos vaikai ir ji atleisdavo. 2018 m. sausio 10 d. apie 18.00 val. kambaryje žaidė E. P. ir R. R., kurie triukšmavo. A. K. įspėjo juos netriukšmauti, nes miega sesuo, bet jie nesiliovė ir toliau triukšmavo, bet dėl triukšmo iš miego pabudo dukra. A. K. įpyko ir E. P. ranka du kartus sudavė per galvą ir patampė už ausies. R. R. paėmė už kaklo, tempė už ausies ir sudavė ranka du kartus per sėdmenis. Smurtaujant prieš vaikus vartojo ir keiksmažodžius, vadino „gaidžiais, pederastais, išsigimėliais, k...“ ir kitais žodžiais.

Liudytoja nepilnametė D. S. parodė (b. l. 33-34), kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena mama B. S., broliai E. P. ir R. R., sesė M. K.. 2018 m. sausio 10 d., vakare, broliai dūko, žaidė kamuoliu žaidimus. Po to susinervinęs mamos draugas A. K. atėjo į kambarį, pradėjo rėkti ant brolių, vadino juos necenzūriniais žodžiais ir pradėjo mušti. Taip būna kiekvieną dieną. Pati mušimo nematė, bet suprato iš brolių verksmo.

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiųjų R. R. bei E. P., liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 5-7), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabutyje.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jis 2018 m. sausio 10 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, koneveikė sugyventinės B. S., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, mažamečius vaikus E. P., gimusį (duomenys neskelbtini) ir R. R., gimusį (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais – „gaidžiais, pederastais, išsigimėliais, k...“, tyčia ranka sudavė du smūgius mažamečiui E. P. per galvą ir patempė už ausies, o mažamečiui R. R. tyčia ranka suėmė už kaklo, patempė už ausies ir sudavė ranka du smūgius į sėdmenis, tokiais savo veiksmais mušdamas mažamečiams nukentėjusiesiems E. P. ir R. R. sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis A. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 61-62).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš mažamečius asmenis – sugyventinės vaikus. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. K. praeityje neteistas (b. l. 45), nebaustas administracine tvarka (b. l. 44), dirba (b. l. 43), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 38). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2018 m. sausio 12 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 63). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta arešto bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką A. K. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. sausio 11 d. 16.50 val. iki 2018 m. sausio 12 d. 14.00 val. (b. l. 47-49) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 21 (dvidešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 14 (keturiolika) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 11 d. 16.50 val. iki 2018 m. sausio 12 d. 14.00 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.