Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nutarimu nutraukė D. D. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171 straipsnio 1 dalį („Naftos produktų pardavimas neturint licencijos“) priėjęs išvadą, jog asmens veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, jog D. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 14.35 val., garažų savininkų bendrijoje „Motoras“ esančiame garaže, neturėdamas licencijos prekybai naftos produktais, už 52 Lt J. R. ir K. S. pardavė 20 litrų dyzelinio kuro. Teismas pažymėjo, jog D. D. veiksmai išaiškinti policijos pareigūnų darant šiems pirkimą, todėl iš esamų įrodymų galima daryti išvadą, kad visuma atliktų veiksmų, pagal baudžiamosios teisės analogiją, turėtų būti vertintini kaip veiksmai, imituojantys administracinio teisės pažeidimo elgesio modelį. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtinti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai turi būti išlaikyti visų teisės pažeidimų rūšių tyrimo procese – ir paprasčiausių, ir sudėtingiausių. Valstybė užtikrindama visuomenės saugumą turi naudoti tik teisėtas priemones ir nepažeisti konvencijos garantuotų asmens teisių. Viešu interesu ir tikslingumu negali būti pateisintos įrodinėjimo priemonės, gautos policijos provokacijomis neteisėtomis priemonėmis. Teismas pabrėžė, jog šios nuostatos reiškia, kad teisėsaugos institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t. y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog šioje byloje policijos pareigūnai K. S. ir J. R. veikė ne pagal įstatymo numatytą tvarką. Teismas pabrėžė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo pradėti tyrimo veiksmai prieš D. D.. Tai, kad policijos pateiktoje pažymoje nurodoma, jog prevencinė priemonė „Akcizinė prekė“ trunkamojo pobūdžio ir vykdoma pastoviai, nesuabsoliutina policijos pareigūnų teisės atlikti bet kokius, bet kada ir prieš bet ką veiksmus, siekiant išaiškinti pažeidimus. Kita vertus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos imuniteto tarnybos pareigūnų funkcijos yra anaiptol ne tirti akcizais apmokestinamų prekių apyvartos pažeidimus. Be to, visiškai neaišku, kaip, kodėl ir kokiu pagrindu būtent VSAT pareigūnai dalyvavo Visagino policijos komisariato vykdomoje prevencinėje priemonėje. Šios abejonės ir neaiškumai leidžia daryti išvadą, kad K. S. ir J. R. buvo šiai veiklai vykdyti netinkamais subjektais, todėl jų veiksmai prašant parduoti dyzelino ir nebuvimas duomenų apie tai, kad D. D. reguliariai neteisėtai pardavinėja dyzeliną, gali būti vertinami tik kaip provokacija padaryti pažeidimą. Teismas taip pat nurodė, jog net ir tuo atveju, jei policijos pareigūnų veiksmai būtų vykdomi teisėtai, pats jų įgijimo dyzelino iš D. D. faktas nesukeltų jokių teisinių atsakomybės pagrindų, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, todėl negalima teigti, kad buvo pirkimo pardavimo sandoris, o įstatymas numato atsakomybę tik už pardavimą.

II.

Nesutikdamas su Visagino miesto apylinkės teismo nutarimu, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas pripažino pareigūnų K. S. ir J. R. pirkimo veiksmus kaip imituojančius nusikalstamą veiką, tačiau kokia tai veika – nenurodė. Pabrėžia, jog pirkimo veiksmai, išskyrus kai įsigyjami civilinėje apyvartoje uždrausti ar ribotai prieinami daiktai, teisės aktų nedraudžiami. Pažymi, jog pareigūnai jokių galiojančių teisės aktų, tarp jų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo, nepažeidė, be to, jie kuro pardavimo neišprovokavo, nes jei asmuo tokia veikla neužsiima, tai atvykusiems nepažįstamiems asmenims kuro neparduos. Pabrėžia, jog iš karto po pažeidimo fakto nustatymo D. D. pripažino pirkęs kurą Baltarusijoje ir jį pardavinėjęs Lietuvoje, kas atitiko kitas faktines bylos aplinkybes. Pažymi, jog iš D. D. paimta ne tik parduoto 20 litrų kuro, bet ir dar 185 litrų.

Motyvuojamoji dalis

konstatu o j a:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus bei juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 171 straipsnio 1 dalį D. D. atžvilgiu nutraukė visiškai pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pažymėtina, jog šiuo atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad pažeidimas, kuriuo asmuo kaltinamas, galėjo būti padarytas be pareigūnų įsikišimo, t. y. jiems apsiribojus vien tik pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad D. D. pažeidimo savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas, todėl to pasekoje gauti duomenys pripažintini neteisėtais gautais ir jais nesiremiama (ATPK 1 str., 256 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje administracinis kaltinimas buvo grindžiamas iš esmės dviejų liudytojų, kontrolinį pirkimą atlikusių, pareigūnų K. S. ir J. R. parodymais, jų surašytais tarnybiniais pranešimais, o daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių pareikštą kaltinimą, nebuvo, pats D. D. savo kaltės prisipažinimo teisme nebepalaikė ir teikė kitą įvykio versiją (b. l. 15), kas yra įstatymo leidžiama gynybos priemonė ir kuriai paneigti byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Visagino miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.