Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, nuo 2021 m. balandžio 26 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, 2018 m. lapkričio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš tyrimo nenustatyto asmens už 250 Eur įgijo du fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinius pistoletus „Zoraki 2918-B“ ir „Zoraki 914-B“, skirtus šaudyti 9 mm kalibro pistoletų dujiniais ir garsiniais šoviniais, ir 50 vnt. garsinių šovinių, bei šiuos objektus laikė savo namo rūsyje adresu (duomenys neskelbtini). Po to, tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 21 d., jis, įsigytų dujinių pistoletų vamzdžiuose pragręžė įvores ir taip neteisėtai pagamino pistoletus, tinkamus šaudyti ir 9 mm kalibro pistoletų šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, o iš minėtų 50 vnt. 9 mm kalibro garsinių šovinių, neteisėtai pagamino šaudmenis, kurių dalį (duomenys neskelbtini), esančiame miške iššaudė į taikinį, o likusius – ne mažiau kaip 24 vnt. perdirbtus fabrikinės gamybos šovinius, laikė su savimi iki 2020 m. liepos 21 d., kai tą pačią dieną apie 19 val. minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), padedant V. K. (V. K.) nugabeno į savo darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 23 val. taksi automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) rajono gatvėmis, kol 2020 m. liepos 22 d. apie 00.15 val. (duomenys neskelbtini), dalį – ne mažiau kaip 7 vnt. šaudmenų, pistoletu „Zoraki 2918-B“ iššaudė, nužudydamas R. A. (R. A.) ir nežymiai sužalodamas L. B.. Kitą dalį – ne mažiau kaip 15 vnt. šaudmenų ir šaunamuosius ginklus – pistoletus „Zoraki 2918-B“ ir „Zoraki 914-B“– automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į (duomenys neskelbtini), ir paslėpė prie savo darbo vietos – (duomenys neskelbtini), tarp automobilių padangų. Po to, siekdamas paslėpti bei sunaikinti galimo nusikaltimo padarymo įrankius, juos 2020 m. liepos 23 d. apie 08.20 val. realizavo J. S. (J. S.), o dar vieną šaudmenį, 2020 m. liepos 24 d. apie 16.40 val. – 17.20 val. turėjo striukės kišenėje.

2. Minėtoje byloje A. M. taip pat kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis, 2020 m. liepos 22 d. apie 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir važiuodamas V. K., teikiančio taksi paslaugas, automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su R. A. bei L. B., kilus žodiniam konfliktui, išsitraukė tinkamą šaudyti šaunamąjį ginklą „Zoraki 2918 – B“, kurio dėtuvėje buvo ne mažiau kaip 9 vnt. perdirbtų fabrikinės gamybos savadarbių šovinių, su įstatytomis 6,2 mm skersmens grankulkėmis, ir nukreipė jį į R. A. pusę, po ko V. K. sustabdžius automobilį ir paprašius keleivius išlipti, jam – A. M. ir R. A. tęsiant žodinį konfliktą, išlipus iš automobilio (duomenys neskelbtini), jis – A. M. iš minėto ginklo tyčia iššovė ne mažiau kaip tris šūvius į R. A. pusę, kurių vienas pataikė R. A. pilvą kairėje pusėje, nuo ko R. A. mirė įvykio vietoje, o netrukus – apie 00.15 val. jis (A. M.) ir V. K. automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.

3. A. M. taip pat kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 00.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu iš perdirbto šaunamojo ginklo „Zoraki 2918- B“ iššovė ne mažiau kaip keturis šūvius su perdirbtais 9 mm kalibro šoviniais su įstatytomis 6,2 mm grankulkėmis į nubėgantį nuo jo L. B., vienu šūviu padarydamas nukentėjusiajam vieną paviršinę žaizdą nugaros kairėje pusėje – šautinį, kulkinį liestinį sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. Be to, A. M. kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis neteisėtai, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 21 d. įgijo pramoninės gamybos turistinį peilį su automatiškai atsilenkiančia bei užsifiksuojančia geležte, kurios ilgis viršija 85 mm ir yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, ir jį su savimi nešiojo iki 2020 m. liepos 21 d., kai tą pačią dieną apie 19 val. padedant V. K. minėtą nešaunamąjį ginklą – peilį iš (duomenys neskelbtini), nugabeno į savo darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini) ir čia laikė iki tos pačios dienos 23 val. Po to automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikydamas su savimi gabeno (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) rajono gatvėmis iki 2020 m. liepos 22 d., kai apie 01.00 val. minėtu automobiliu atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur paslėpė prie savo darbo vietos – (duomenys neskelbtini), tarp automobilių padangų, o 2020 m. liepos 23 d. apie 08.20 val., šį ginklą perdavė apie jį nežinojusiam J. S..

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka A. M. laikinai sulaikytas 2020 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. M. buvo tęsiamas iki 2021 m. balandžio 26 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Kaltinamojo A. M. gynėjas advokatas V. Dovidaitis skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti.

7.1. Skunde nurodoma, kad griežčiausia kardomoji priemonė A. M. pritaikyta nesant BPK numatytų suėmimo sąlygų ir pagrindų. Anot gynėjo, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, vien formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą ir lygiai taip pat inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu skirti suėmimą. Pasak gynėjo, konstatuojant bet kurį iš BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų, būtina nustatyti objektyvų pagrindą išvadai, jog kaltinamasis atliks veiksmus, galinčius trukdyti bylos nagrinėjimui teisme. Gynėjo įsitikinimu, bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad A. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjas skunde pabrėžia, jog A. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, yra jauno amžiaus.

7.2. Be to, gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti A. M. taikant bet kurią kitą švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodoma, jog teismas neproporcingai griežtai apribojo kaltinamojo laisvę, nesilaikydamas teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų nuostatų. Pasak gynėjo, kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kontekste negalima ignoruoti prievartą patiriančio subjekto, kuriam padaroma įvairialypė žala. Kiekvieną kartą būtina įvertinti, ar neigiamos pasekmės, kurias patiria asmuo, nėra neproporcingai didelės suėmimo taikymu siekiamiems tikslams. Skunde nurodoma, jog parenkant kardomąją priemonę kaltinamajam buvo priimtas konkrečiai situacijai netinkamas procesinis sprendimas.

8. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, o prokuroras skundą prašė atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. M. gynėjo advokato V. Dovidaičio skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. M. gynėjo advokato V. Dovidaičio skundą ir įvertinusi teismui pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. suėmimo pratęsimas trims mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas A. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

10. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad A. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo A. M. parodymuose, šio kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, nukentėjusiojo L. B., kitų kaltinamųjų – V. K., J. S., J. K. parodymuose, asmens parodymo atpažinti, įvykio vietos apžiūros, lavono apžiūros, kratos ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.

11. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

12. A. M. yra kaltinamas padaręs net keturias tyčines nusikalstamas veikas: vieną labai sunkų, vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Vien už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo nuo 7 iki 15 metų bausmė. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo argumentu, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje numatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą buvo atsižvelgta ir į kitas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su skunde nurodomais A. M. socialiniais ryšiais, nes tokio pobūdžio ryšiai, gresiančios bausmės kontekste, leidžia įžvelgti riziką, kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo.

13. Gynėjas akcentuoja, jog A. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, čia turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir iki suėmimo dirbo, yra jauno amžiaus, tačiau šie kaltinamojo socialiniai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikalstamų veikų, dėl kurių galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu (2 iš jų smurtinės veikos), pavojingumu (vienam iš nukentėjusiųjų atimta gyvybė, kitam galimai nežymiai sutrikdyta sveikata), sunkumu (vienas iš nusikaltimų priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepakankami A. M. pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo būti paleistam šioje proceso stadijoje ir nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis yra nevedęs, neturi vaikų, todėl jo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra stiprūs bei tokie, kurie atgrasytų kaltinamąjį nuo galimo pasislėpimo. Taip pat, byloje yra duomenų apie tai, kad kaltinamasis, po nusikalstamų veikų padarymo, galimai bandė paslėpti nusikalstamų veikų padarymo įrankius, o tai rodo galimą siekį išvengti gresiančios atsakomybės ir didina jo pasislėpimo riziką. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, turint omenyje kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būdą ir pavojingumą, o ypač duomenis apie galimai itin pavojingą jo elgesį (pagal pateiktą kaltinimą jis kilus ginčui, būdamas neblaivus savadarbiu šaunamuoju ginklu, užtaisytu savadarbiais šoviniais, pradėjo šaudyti į kitus du asmenis), duomenis apie jo sveikatą ir asmenybę (praeityje kaltinamasis jau gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu; jam diagnozuotas impulsyvus tipas ir priklausomybės sindromas), be kita ko, rodančius ir jo kaip asmens pavojingumą, bei jau minėtus duomenis apie silpnus kaltinamojo A. M. socialinius ryšius Lietuvoje, teismas, bent jau šioje proceso stadijoje neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į kurią nors kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar net kelias kardomąsias priemones, nes daliai iš jų nėra sąlygų, arba jos yra nepakankamos.

15. Kaltinamojo A. M. suėmimo trukmė šiuo metu siekia kiek daugiau nei 9 mėnesius. Skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą dar 3 mėnesiams, ji pasiektų 1 (vienerius) metus, tačiau ir tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Nei bendra suėmimo taikymo A. M. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai (vien birželio mėnesį šioje pakankamai neseniai nagrinėti teisiamajame posėdyje perduotoje byloje numatyti trys teismo posėdžiai), kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų, tarp jų ir itin pavojingų, nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi kaltinamajam A. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.