- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-199-212/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edmundas Valentinas Jaras (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- UAB „Tele 2“, UAB „Tele2“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Tamara ir partneriai“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–199–212/2007
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje dėl teisės pažeidimo nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB „Tele2“, trečiajam asmeniui UAB „Tamara ir partneriai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. uždrausti skelbti nepagrįstą informaciją apie jo, ieškovo, neegzistuojančius įsiskolinimus viešojoje skolininkų registrų sistemoje infobankas.lt, priteisti iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl patirto pažeminimo ir suteptos reputacijos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. liepos 4 d. su mobiliojo ryšio paslaugų teikėju atsakovu UAB „Tele2“ sudarė mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartį ir įsipareigojo iki 2006 m. birželio 20 d. naudotis atsakovo paslaugomis. Gavęs 2005 m. lapkričio mėnesio sąskaitą, suprato, kad sąskaitoje įskaičiuota 79,32 Lt skola, nors iki tol visas sąskaitas buvo apmokėjęs pilnai ir skolų nebūdavo. 2005-12-22 dieną registruotu laišku išsiuntė raštą atsakovui nurodydamas, kad atsisako sumokėti nepagrįstai priskaičiuotą skolą. Atsakovas per sutartyje nurodytą terminą, 7 dienas, į raštą neatsakė. Jis padarė išvadą, kad atsakovas pripažino klaidą ir todėl neatsakė. Tačiau atsakovas be jokio įspėjimo užblokavo išeinančius skambučius. Mano, kad tuo atsakovas pažeidė sutartinį įsipareigojimą, numatytą sutarties 5.2 punkte: neįspėjęs jo, kad reikia atsiskaityti per tam tikrą terminą, kaip numato sutarties 4.2 p., užblokavo dalį paslaugų, t. y. išeinančius skambučius. Matydamas, kad abipusiais susitarimais ir derybomis nepavyks suderinti skolos klausimo, nes atsakovas atkakliai ignoravo jo raštus ir sutartyje nustatytą iškilusių nesutarimų sprendimo tvarką, 2006 m. sausio mėn. 18 d. registruotu laišku išsiuntė tos pačios dienos pranešimą, kuriame nurodė, kokias įstatymines ir sutartines normas atsakovas pažeidė, bei informavo, kad 2006 m. sausio 31 d. nutraukia sutartį. Sutartį nutraukė dėl UAB „Tele2“ kaltės ir nurodė, kad po sutarties nutraukimo atsisako vykdyti sutarties 6.2 (c) papunkčio reikalavimus, t. y. iki 2006 m. birželio 20 d. mokėti minimalųjį prakalbamą mokestį. Atsakovas nesustabdė nuo 2006 m. vasario mėn. sąskaitų už savo paslaugas siuntimo. 2006 m. kovo 15 d. iš skolų išieškojimo bendrovės „Gelvora“ gavo raginimą susimokėti 474,56 Lt skolą. Jo skola UAB „Tele2“ iki 2006 m. vasario 1 d. sudarė 340,25 Lt. Šią sumą jis sumokėjo 2006-03-15 ir apie tai informavo raštu UAB „Gelvora“, o likusi suma, reikalaujama sumokėti „Gelvoros" rašte, jau buvo paskaičiuota už 2006 m. vasario ir kovo mėn., t. y. kai jau sutartis buvo nutraukta.
2006 m. birželio 20 d. kreipėsi į Panevėžio kredito uniją su pageidavimu gauti 5000 Lt paskolą. Tačiau Panevėžio kredito unija net nepradėjo forminti dokumentų, kadangi patikrinusi jo asmenį sistemoje Infobankas.lt, nustatė, kad jis yra skolingas UAB „Tele2“ 299,28 Lt. Tokiu būdu, atsakovas pateikė jo duomenis apie tariamą įsiskolinimą viešai prieinamam skolininkų registrui. Po Panevėžio kredito unijos atsisakymo suteikti paskolą jis patyrė didelį pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą, nes nepagrįstai buvo nurodytas kaip nesąžiningas ar nemokus asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovo nurodomi UAB „Tele2“ sutarties pažeidimai buvo sąlygoti paties ieškovo neteisėtų veiksmų. Teismas nustatė, kad 2005 m. gruodžio mėnesį UAB „Tele2“ pateikė ieškovui sąskaitą už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas, kur nurodyta suma – 209,31 Lt. Sąskaitos apmokėjimo data buvo nustatyta iki 2005 m. gruodžio 31 d., tačiau ieškovas šios sąskaitos neapmokėjo. Sutarties 7.4 punkto nuostatos suteikė ieškovui teisę nemokėti tos sąskaitoje nurodytos sumos, kuri yra ginčijama, tačiau neatleido nuo pareigos apmokėti neginčijamą sąskaitos sumos dalį. Tokiu būdu, ieškovas pažeidė sutarties nuostatas laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Be to, nustatė, kad ieškovas paslaugomis naudojosi ir 2005 m. gruodžio bei sausio mėnesiais neatsiskaitydamas už jas. Teismas atsakovo veiksmus nelaikė neteisėtais, nes atsakovas vadovavosi teisės aktų bei sutarties nuostatomis, suteikiančiomis teisę sustabdyti paslaugų teikimą, reikalauti skolos grąžinimo bei pranešti apie asmens skolas tretiesiems asmenims. Kadangi ieškovas nevykdė pareigos atsiskaityti laiku už suteiktas paslaugas, teismas padarė išvadą, jog atsakovas turėjo teisę skaičiuoti sutartyje nustatytus mokesčius visą sutarties galiojimo laikotarpį. Teismas nurodė, kad 2006-06-20, pažymos išdavimo dieną, ieškovas buvo Panevėžio kredito unijos darbuotojas, dirbantis nuo 2001 metų, ką pripažino ir pats ieškovas. Be to, nors ieškovas teigė, kad atsakovui atšaukus duomenis jam paskola buvo suteikta, tačiau nurodė, kad tai buvo ne Panevėžio kredito unija, o visai kitas bankas, todėl teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys negali būti laikomas pagrįstu ir patenkintas priteisiant iš atsakovo UAB „Tele2“ 3000 Lt neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovo UAB „Tele2“ 3000 Lt neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagal atsakovo atsiliepimą į ieškinį, ieškovui sumokėjus 265 Lt, atsakovo automatinė apskaitos sistema juos padalino į dvi dalis – apytiksliai 185 Lt buvo padengtas UAB „Tamara ir partneriai“ įsiskolinimas, likusi dalis buvo perkelta ieškovui kaip avansinis mokėjimas. Dėl šio fakto ieškovas buvo visiškai nekaltas, o atsakomybę už automatinės sistemos netinkamą darbą turėtų prisiimti atsakovas. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į šį momentą, netgi neužsiminė apie šio fakto vaidmenį šalių ginče. Jeigu automatinė atsakovo apskaitos sistema nebūtų išdėsčiusi mokėjimo į dvi dalis, tai visas mokėjimas būtų užskaitytas kaip UAB „Tamara ir partneriai“ mokėjimas ir tai lemtų, kad 79,32 Lt skola nebūtų buvusi įtraukta į 2005 m. lapkričio mėn. sąskaitą, tokiu būdu, tarp šalių nebūtų kilęs joks teisinis ginčas. Tai, kad 81,01 Lt avansas (permoka) buvo nurodytas 2005 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje, neįrodo, jog ieškovas turėjo suprasti, kad šis avansas yra būtent dalis to 265 Lt mokėjimo. Todėl pagrįstai manė, kad įtrauktas į 2005 m. rugpjūčio mėn. sąskaitą 81,01 Lt avansas buvo jo permoka, ir nematė reikalo bei neturėjo pareigos pasigilinti, nes už sąskaitos duomenų pagrįstumą atsako atsakovas. Be to, pats atsakovas tik 2005 m. spalio ar lapkričio mėnesiais nustatė, kad automatinė sistema padalino ieškovo 265 Lt mokėjimą, atliktą 2005 m. liepos 4 d. Gavęs 2005 m. lapkričio mėn. sąskaitą ir žinodamas, kad iki tol visas sąskaitas yra apmokėjęs tinkamai, 2005 m. gruodžio 22 d. išsiuntė atsakovui registruotą laišką nurodydamas, kad nesutinka su 2005 m. lapkričio mėn. sąskaitoje nurodyta 79,32 Lt skola. Pagal sutartį atsakovas privalėjo per 7 dienas pateikti atsakymą, įrodydamas skolos atsiradimo pagrįstumą. Atsakymo į šią pretenziją nesulaukė ir pirmosios instancijos teismas to neįvertino. Tokiu būdu, jeigu atsakovas būtų laikęsis CK 6.208 str. 5 d. imperatyvo ir pateikęs ieškovui informaciją apie 79,32 Lt atsiradimo aplinkybes, paaiškindamas apie 2005 m. liepos 4 d. mokėjimo išskaidymą į dvi dalis, ieškovas būtų be jokio ginčo sumokėjęs 79,32 Lt skolą ir užkirtęs kelią tolesnio ginčo kilimui. Užblokavęs dalį paslaugų, atsakovas pasielgė neteisėtai, nes net nebandė spręsti ginčo gražiuoju, galėjo numatyti, kad informacijos apie 79,32 Lt skolos atsiradimo aplinkybes atskleidimas padės išvengti tolesnių ginčų, nepaskyrė papildomo termino sutarčiai įvykdyti ir nepranešė jam apie tai bei neįspėjo atsiskaityti per tam tikrą terminą, kaip tai numatė sutarties 4.2 punktas. Be to, atsakovas neįrodė, kad jis 2006 m. vasario 1 d. raštą dėl sutarties nutraukimo išsiuntė ieškovui. 2006 m. kovo 15 d. ieškovas, gavęs iš UAB „Gelvora“ raginimą sumokėti UAB „Tele2“ naudai 474,56 Lt, prisiminė, kad neapmokėjo sumų, kurių neginčijo, t. y. 2005 m. lapkričio mėn. sąskaitos, neįskaitant 79,32 Lt skolos, 2005 m. gruodžio mėn. sąskaitos bei 2006 m. sausio mėn. sąskaitos, todėl tą pačią dieną (2006-03-15) apmokėjo tas sumas. Dėl šio fakto jis pripažįsta savo aplaidumą, tačiau nemano, kad tai turėjo suteikti atsakovui teisę elgtis neteisėtai bei ignoruoti sutarčių vykdymo kooperavimosi principą bei įvykdyti kitus teisės pažeidimus.
Nesutinka su teismo motyvu, kad paskolos negavimas Kredito unijoje neturėtų būti vertinamas kaip pagrįstas, nes jis tuo metu buvo šios unijos darbuotoju. Mano, kad būdamas susijęs su kredito įstaiga darbo santykiais, jis nenustojo būti civilinių teisinių santykių subjektas, įskaitant ir paskolos sandorių šalimi, o kiekvienas protingai besielgiantis civilinių teisinių santykių subjektas prieš sudarydamas paskolos sutartį iš pradžių surenka informaciją apie paskolų išdavimo sąlygas, ir tai, kad AB „Hansabankas" išduodamų vartojimo kreditų sąlygos ieškovui pasirodė priimtinesnės, neįrodo ieškinio nepagrįstumo. Pateikdamas Panevėžio kredito unijos pažymą ieškovas tenorėjo nurodyti faktą, kad atsakovas yra pasielgęs neteisėtai. Analogiškas pažymas ieškovas turėjo galimybę gauti ir iš kitų bankų: AB „Hansabankas", AB „Snoras", AB „Parex", AB SEB „Vilniaus bankas", į kuriuos jis kreipėsi dėl paskolų suteikimo sąlygų, tačiau mano, kad tai būtų buvę pertekliniai įrodymai, nurodantys, kad atsakovas įvykdė teisės pažeidimą.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė 2006-02-21 įspėjimo kopiją, kur nurodyta, kad ieškovo vardu buvo surašytas įspėjimas ir raginimas per 18 dienų sumokėti 419,57 Lt skolą, tačiau mano, jog jis galėjo būti surašytas ir atgaline data, nes tokio įspėjimo jis negavo, tuo labiau, kad posėdžio metu atsakovas pripažino, jog šis įspėjimas nebuvo išsiųstas registruotu laišku. Nors atsakovas kaip įrodymą apie 2006-02-21 įspėjimo išsiuntimą pateikė AB „Lietuvos paštas“ pažymą „Dėl įspėjimo išsiuntimo“, tačiau tokia pažyma kelia abejonių ir verčia manyti esant atsakovą nesąžiningą, nes kaip AB „Lietuvos paštas“ gali žinoti, kokio turinio laiškas yra siunčiamas, be to, įspėjimo kopija kažkodėl yra patvirtinta Lietuvos pašto antspaudu, nes kokią teisę trečiasis asmuo turi tvirtinti atsakovo ruošiamų dokumentų kopijas, taip pat kažkodėl pašto pažyma yra surašyta ant UAB „Tele2“ firminio blanko. Jei jis būtų gavęs atsakovo įspėjimą, būtų nedelsdamas pasinaudojęs savo teise ginčyti skolą ir užkirsti kelią duomenų apie tariamas jo skolas paskelbimui viešajame skolininkų registre, tačiau neginčijo šio įspėjimo tik todėl, kad jo negavo. Į visa tai pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio.
Apie 79,32 Lt skolos pagrįstumą jis sužinojo tik teismo posėdžio metu, kai tuo tarpu atsakovas skolos atsiradimo aplinkybes galėjo atskleisti dar prieš prasidedant teisminiams ginčams. Be to, jis savo ieškinį grindė ne skolų pagrįstumu ar nepagrįstumu, o atsakovo pareigų sutartiniuose santykiuose nevykdymu, o būtent sutarties 4.2 punkto ignoravimu, CK 6.208 str. 5 d. nepaisymu, CK 6.200 str. 1 ir 2 d. nesilaikymu bei ADTAĮ (asmens duomenų teisių apsaugos įstatymas) nuostatų 16 str. 3 d. pažeidimu. Pradėjęs gilintis į skolų pagrįstumą ar nepagrįstumą bei kitus neesminius dalykus, kaip pavyzdžiui, paskolos gavimu ne iš tos kredito įstaigos, iš kurios buvo gauta pažyma apie ieškovo įrašymą į skolininkų registrą ar ieškovo darbo santykių su Panevėžio kredito unija fakto reikšmingumą, teismas nukrypo nuo ieškinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Tele2“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. UAB „Tele2“ nėra ir nebuvo paskleidusi apie ieškovą tikrovės neatitinkančios informacijos, tuo labiau, kad pats ieškovas ir šiuo metu yra skolingas UAB „Tele2“ 79,32 Lt. Be to, ir apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad UAB „Tele2“ mobiliojo ryšio paslaugomis naudojosi ir 2005 m. gruodžio bei sausio mėnesiais neatsiskaitydamas už jas, bei, kaip pats patvirtina raštu, apmokėdamas už jas tik kovo mėnesį. Todėl UAB „Tele2“ turėjo teisę skelbti objektyvią informaciją apie ieškovo skolini įsipareigojimą bendrovei, o toks informacijos paskelbimas negali žeminti asmens garbės ir orumo. Pažymi, kad ieškovui neteisėtai nutraukus sutartį kyla ir papildoma pareiga atlyginti UAB „Tele2“ patirtą žalą, t. y. apmokėti už laikotarpį iki sutarties pabaigos minimalius mėnesinius mokesčius. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teisme ieškovas patvirtino, jog ir iki sutarties su UAB „Tele2“ sudarymo dienos savo vardu faktiškai naudojosi UAB „Tele2“ teikiamomis paslaugomis, nors sutartis buvo sudaryta ir su UAB „Tamara ir partneriai“, todėl ieškovas neabejotinai žinojo 79,32 Lt skolos susidarymo pagrindą, tačiau akivaizdžiai vengė ją mokėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys 2005-07-04 sudarė mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį (b. l. 9–10). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo, atsižvelgiant į sutartyje nustatytas sąlygas, suteikti ieškovui judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas. Sutartyje aptartos šalių teisės ir pareigos vykdant šią sutartį. Ieškovas reikalavimą grindė sutarties 4.3, 5.2, 7.4 punktu pažeidimu bei CK 6. 246, 6. 250, 6. 256 straipsniais.
Įstatymas reglamentuoja, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6. 154, 6. 156 str.). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis ją vykdydamos. Įstatymas sutarties neįvykdymu laiko bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymą, įskaitant ir netinkamą įvykdymą, ir įvykdymo terminą praleidimą. Ieškovas teigdamas, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, pats jų nesilaikė ir naudodamasis atsakovo paslaugomis nustatytu laiku ir sąlygomis už jas neatsiskaitė daugiau kaip du mėnesius. Ieškovas sutarties pažeidimu kaltina tik atsakovą, tačiau pripažindamas savo aplaidumą, nemokėjimą už paslaugas, sumenkina jį ir mano, kad atsakovas neturėjo elgtis taip, kaip pasielgė: užblokuoti dalį paslaugų, skelbti viešai apie jo skolas. Kaip pažymėta, sutarties tinkamas vykdymas yra abiejų šalių pareiga, todėl ieškovo pretenzijos atsakovui yra nepagrįstos. Be to, atsakovas į ieškovo rašytus pranešimus (b. l. 12–13), atsakė (b. l. 54–55), nes priešingai neįrodyta. Pasekmės atsirado tik dėl paties ieškovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėtina, kad iki šiol ieškovas, nors ir žinodamas apie 79,32 Lt skolos pagrįstumą, jos neapmokėjo. Ieškovas teigia, kad ieškinį grindžia ne skolų pagrįstumu ar nepagrįstumu, o sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Tačiau netinkamas atsiskaitymas už suteiktas paslaugas ir yra sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (sutarties 7.4 punktas). Ieškovo apeliacinio skundo motyvai, dėl ko, jo manymu, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176–185 str.), tinkamai ir pilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 6.246, 6.250 str., todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000 lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų UAB „Tele2“, įm. k. 11471645 bei 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.