- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-133-149/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50678-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Virginija Liudvinavičienė, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- A. B., A. P.
Teisėjas O.Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50678-2016-8
2017 m. vasario 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B.nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas A. P., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis su A. P. veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, važiuodami visuomeniniu transportu, pagrobė svetimą turtą ir įvykdė kišenvagystę, o būtent:
A. P., 2016-10-27 d., apie 12.15 val., važiuodamas 10-ojo maršruto autobusu nuo stotelės „Kalvarijų Turgus“ iki stotelės „B. L. skveras“, iš keleivės K. M. striukės kišenės ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4 Mini, 300 Eurų vertės, kurį perdavė tame pačiame autobuse buvusiam A. B., šiais savo veiksmais A. B. ir A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirta jam bausmė per griežta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išanalizavo bausmės skyrimo tikslus ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, A. P. veikė savo iniciatyva, pavogti telefoną jiedu iš anksto nesitarė. Telefoną A. P. jam perdavė tik prie stotelės, kurioje turėjo išlipti ir pasakė, kad apvogė moterį. Stotelėje išlipusį A. P. sulaikė policijos pareigūnai. Kadangi jis nepasišalino, taip pat buvo sulaikytas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Kolegija nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai kaip prieštaringus, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas, viena vertus, teigia, kad teismas nevertino, kad jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kita vertus, teigia, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, A. P. veikė savo iniciatyva, pavogti telefoną jiedu iš anksto nesitarė.
Nors A. B. savo kaltę neigia, jo kaltę neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir pačių nuteistųjų parodymais.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. P. kaltę pripažino ir parodė, kad 2016-10-27 apie 12.00 val., kartu su A. B. važiavo 10 maršruto autobusu, Kalvarijų gatve į Baltupių pusę. Prie Kalvarijų turgaus į autobusą įlipo senyvo amžiaus moteriškė. Tada jis sugalvojo kažką pavogti iš jos kišenių. Priėjęs prie jos arčiau, pajuto, kad kišenėje yra telefonas, kurį ir ištraukė. Papildomos apklausos metu parodė, kad su A. B. buvo susitarę kažką apvogti autobuse, iš rankinukų ar kišenių, nes reikėjo pinigų maistui. Ištraukęs mobilaus ryšio telefoną, jį perdavė A. B.. Šis perduotą telefoną įsidėjo į savo kišenę. Išlipusius sekančioje stotelėje, juos sulaikė policijos pareigūnai.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš nukentėjusiosios striukės kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Pagrobtą telefoną perdavė šalia stovėjusiam A. B.. Į autobusą įlipo turėdami tikslą įvykdyti kišenvagystę. Jiems buvo reikalingi pinigai.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. kaltę pripažino ir parodė, kad 2016-10-27 ryte Vilniaus autobusų stotyje sutiko A. P.. Pastarasis pasiūlė pavažinėti autobusais, siekiant kažką iš keleivių pavogti. Tą pačią dieną apie 12.00 val., su Andriumi važiavo autobusu Nr. 10, į Santariškių pusę. Autobusas buvo pilnas. Su Andriumi buvo iš anksto susitarę, kad kažką apvogs, nes reikėjo pinigų narkotikams. Kartu su jais autobuse važiavo moteriškė. Ji stovėjo prie jų, prie vidurinių įėjimo durų. Važiuojant Kalvarijų gatve, prie Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžos, matė kaip Andrius iš moteriškės striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir jam perdavė. Pagrobtą telefoną jis įsidėjo į džinsų galinę kišenę. Sekančioje stotelėje jis ir Andrius išlipo. Tuomet prie jų priėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Pas jį rado pagrobtą telefoną. Telefoną būtų pardavę ir gavę pinigų narkotinėms medžiagoms.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir davė analogiškus parodymus kaip ir A. P.. Kaltinamasis pripažino, kad į autobusą jie įlipo turėdami tikslą iš keleivių ką nors pagrobti, nes buvo reikalingi pinigai. Jis stovėjo šalia A. P.. Kaip iš nukentėjusiosios kišenės buvo pagrobtas telefonas,, nematė. Pagrobtą telefoną autobuse jam perdavė A. P.. Sekančiame sustojime jie išlipo iš autobuso ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog 2013-07-02 įstatymu Nr. XII-499 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas 64¹ straipsniu (įsigaliojo nuo 2013-07-13), kuriame nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. A. B. apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje neigdamas savo kaltę, tuo pačiu pripažįsta, kad jo atžvilgiu, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta jam bausmė nepagrįstai buvo sumažinta1/3.
Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).
Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad A. B. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. B. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis – bent 8 kartų teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, 2016-10-14 kartu su A. P. paleisti iš pataisos namų, kur kartu atliko jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, praėjus labai trumpam laikotarpiui vėl nusikalto, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė A. B. realią laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ str., sumažino vienu trečdaliu. Paskirta A. B. galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti iš A. B. valstybės naudai 37,64 Eur turėtų išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.
VGTPT prašymas netenkintinas.
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal BPK 324 straipsnyje nustatytas apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taisykles prašymai teisėjų kolegijai turi būti pateikiami prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (BPK 324 straipsnio 2 dalis). Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis bei BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nenagrinėjami (kasacinė byla Nr. 2K-60-303/2016).
Šioje byloje žodinis teismo posėdis įvyko 2017 m. sausio 24 d., 9.00 val. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos nuteistajam A. B., išlaidas Vilniaus apygardos teismui pateiktas 2017 m. sausio 30 d., todėl teisėjų kolegija šį prašymą palieka nenagrinėtą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.