Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-549/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-02
Bylos Nr.
2A-549/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
Nacionalinės, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „SMI Lietuva“
Ieškovas
A. F.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vista“
Advokatai
Rasa Gradauskienė, Algis Krušna
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-549/2010Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei O. S., Kauno miesto savivaldybės atstovei V. B., UAB ,,SMI Lietuva“ atstovui advokatui Algiui Krušnai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2527-436/2009 pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), Kauno miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „SMI Lietuva“ dėl sprendimo, įsakymo panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, tretysis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vista“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. F. kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Kauno miesto valdybos 2000 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 1230 1.1 punktą, kuriuo patvirtintas 18 400 kv. m. žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), šiaurės vakaruose besiribojančio su Statybininkų g., pietvakariuose – su Žukausko g., pietryčiuose – su Savanorių pr., šiaurės rytuose – su UAB „Lietuva Statoil“ sklypu, planas (numatant apie 2 600 kv. m. servitutą UAB „Kauno Vista“ pastatams eksploatuoti);

2) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau - KAVA) 2000 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 02-01-7808;

3) pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19-2000-122, kurios pagrindu Kauno apskrities viršininko administracija išnuomojo 99 metams UAB „SMI Lietuva“ 18 342 kv. m. žemės sklypą Nr. 1901-0078, esantį (duomenys neskelbtini);

4) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą K. M. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime, valdytą žemės plotą.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad iki 1940 metų ieškovės senelis K. M. nuosavybės teisėmis Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime, valdė 3,1904 ha žemės. Kadangi senelis buvo miręs, prašymą atkurti nuosavybės teises natūra pateikė senelio sutuoktinė M. M., kuri mirė 1997 m. lapkričio 4 d. Visą savo turtą testamentu ji paliko ieškovei. 1998 m. rugsėjo 4 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas į M. M. priklausantį turtą. Tokiu būdu ieškovė paveldėjo ir jos teises, susijusias su turto pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau - Atkūrimo įstatymas) grąžinimu. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 01-4316 M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos sutuoktinio turėtą 3,42 ha žemės sklypą, suteikiant neatlygintinai jos turtinių teisių perėmėjams 1995 kv. m. naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsakymo 2 punkte nurodyta, kad 3,2205 ha išpirks valstybė pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą. Iki šiol nuosavybės teisės į likusią žemės sklypo dalį nėra atkurtos, už valdytą iki nacionalizacijos žemę nėra atlyginta kitais norminiuose aktuose numatytais būdais. Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas nustatė, kad iki 1940 m. savininko K. M. turėtos išlikusios laisvos (neužstatytos) žemės buvusiose žemėvaldose nėra. Tačiau iš Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 3-1022(1.7) paaiškėjo, kad kliūtis sugrąžinti K. M. turėtą žemę yra neteisėtų administracinių aktų priėmimas ir vėliau jų pagrindu žemės nuomos sutarties sudarymas – M. M. grąžintina žemė buvo neteisėtai išnuomota. Kauno miesto valdybos 2000 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 1230 1.1. punktu buvo nuspręsta patvirtinti prie pastatų (duomenys neskelbtini) esančio apie 18 400 kv. m. žemės sklypo, kuris šiaurės vakaruose ribojasi su Statybininkų g., pietvakariuose – su Žukausko g., pietryčiuose – su Savanorių pr., šiaurės rytuose – su UAB „Lietuva Statoil“ sklypu, planą (numatant apie 2 600 kv. m. servitutą UAB „Kauno vista“ pastatams eksploatuoti). Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 02-01-7808 buvo nuspręsta 99 metams išnuomoti UAB „Litneta“ (dabartinis pavadinimas UAB „SMI Lietuva“) prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 18 342 kv. m. naudojamą žemės sklypą. Taip pat buvo nuspręsta nustatyti 2 536 kv. m. servitutą sklype (duomenys neskelbtini) prie UAB „Kauno vista“ priklausančių pastatų ir 556 kv. m. servituto kelią per sklypą (duomenys neskelbtini) iki transformatorinės pastotės. Šio sprendimo pagrindu 2000 m. spalio 30 d. tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „SMI Lietuva“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis 99 metams, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas. Minėta nuomos sutartis yra įregistruota VĮ Registrų centras Kauno filiale. Sutinkamai su nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, UAB „SMI Lietuva“ vardu nuomos pagrindais yra įregistruotas 1,8342 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nebuvo išspręstas M. M. nuosavybės teisės atkūrimo klausimas, valstybė šio sprendimo priėmimo metu ginčo žemės sklypo nebuvo išsipirkusi, todėl žemė negalėjo būti naudojama miesto reikmėms ar naudojama kaip laisva žemė. Žemės sklypo dalis, išnuomota UAB „SMI Lietuva“, negali būti laikoma žemės sklypu, kuris pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti ar yra skirtas panaudoti visuomenės poreikiams, nes šis žemės sklypas nebuvo skirtas tuo metu galiojusių teisės aktų tvarka. Be to, Kauno miesto valdybos 2000 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 1230 yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar priimant ginčijamus administracinius aktus ir sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvo pažeistos pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę teisės, būtina tinkamai aiškinti ir taikyti nuosavybės teisių atkūrimo teisinį reglamentavimą, galiojusį šių administracinių aktų priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo metu. Pažeista piliečio nuosavybės teisė gali būti pripažinta tinkamai apginta tik tuo atveju, jeigu nuosavybės teisė atkuriama griežtai laikantis galiojančios jos atkūrimo tvarkos ir sąlygų. 1998 m. liepos 16 d., kai M. M. turtinių teisių perėmėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,42 ha žemės, perduodant neatlygintinai naują 1995 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), galiojo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1997 m. liepos 1 d. redakcija. Teismas padarė išvadą, kad 1998 m. liepos 16 d. M. M. turtinių teisių perėmėjams suteikiant neatlygintinai naują 1995 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo laikytasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 straipsnio reikalavimų. Likusios 3,2205 ha žemės sklypo dalies suteikimo natūra tuo metu galiojęs įstatymas nenumatė. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Taigi, Atkūrimo įstatyme buvo pripažinta, kad nuosavybės teisės į turtą, nacionalizuotą pagal Lietuvos TSR teisinius aktus ar kitaip neteisėtai nusavintą, turi būti atkuriamos nustatyta tvarka ir sąlygomis, t. y. įstatyme buvo įtvirtinta ribota restitucija. Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 16 d. įsakymo 2 punkte, laikantis Atkūrimo įstatymo nuostatų, kaip tik ir buvo nurodyta, kad valstybė išpirks likusią 3,2205 ha žemės dalį pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą.

Kauno miesto valdybai 2000 m. spalio 10 d. sprendimu patvirtinus 18 400 kv. m. žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (numatant apie 2 600 kv. m. servitutą UAB „Kauno vista“ pastatams eksploatuoti), o šio sprendimo pagrindu Kauno apskrities viršininko administracijai priėmus 2000 m. spalio 30 d. įsakymą dėl žemės sklypo išnuomojimo UAB „SMI Lietuva“ ir 2000 m. spalio 30 d. sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria šis sklypas išnuomotas 99 metams galiojo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2000 m. spalio 10 d. redakcija, kurios 5 straipsnyje taip pat nebuvo numatyta galimybė atkurti miesto teritorijoje nuosavybės teisę natūra į didesnį kaip 0,2 ha žemės sklypą. Taigi, priimant ginčytinus sprendimą ir įsakymą bei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą ir ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nes pagal tuo metu galiojusią Atkūrimo įstatymo redakciją, pretendentei atkurta nuosavybės teisė natūra į nustatyto dydžio žemės sklypą, atsižvelgiant į įstatymo nustatytą ribojimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiami administraciniai teisės aktai ir nuomos sutartis yra neteisėti, pažeidžiantys nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisės aktus ar ieškovės teises.

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, jog Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tik ta apimtimi, kuria nustatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, taip pat nėra pagrindas konstatuoti ginčijamų administracinių aktų ar ginčijamos nuomos sutarties neteisėtumo. Kadangi ginčo žemės sklypas 2000 m. spalio 30 d. UAB „SMI Lietuva“ pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo išnuomotas teisėtai, be to, ginčo sklype atsakovas pradėjo teisėtus pastatų griovimo darbus, tai ginčo žemės sklypo negalima laikyti laisva miesto žemės fondo žeme.

Teismas, atmetęs ieškovės reikalavimus dėl ginčijamų administracinių aktų ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškovės reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą K. M. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime, valdytą žemės plotą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. F. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasacinis teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas, nuo 1999 m. yra suformavęs pratiką, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teises, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinis laisvos žemės fondas ir to, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, ir nuosekliai – šis turtas negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-384/1999, Nr. 3K-3-1128/2000, Nr. 3K-3-937/2002, Nr. 3K-7-655/2004, Nr. 3K-3-611/2006, Nr. 3K-3-593/2006 ir kt.). Kauno miesto savivaldybė, savo sprendimu patvirtindama detalųjį planą, pažeidė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus. Nesant galimybės atkurti nuosavybės teises M. M. teisių perėmėjams į ginčo žemę natūra, turėjo būti kompensuojama, taikant kitus nuosavybės teisės atkūrimo būdus, t. y. ši žemės sklypo dalis valstybės turėjo būti išpirkta. Tačiau ginčo žemės sklypo dalis nebuvo valstybės išpirkta ir po išpirkimo naudojama miesto reikmėms. Byloje nėra įrodymų, kad iki galo buvo išspręstas nuosavybės teisės ieškovei atkūrimo klausimas. Valstybė šio sprendimo priėmimo metu ginčo žemės sklypo nebuvo išpirkusi (nekompensavusi pretendentei kitais būdais), todėl žemė negalėjo būti naudojama miesto reikmėms ar naudojama kaip laisva žemė. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčijamų administracinių aktų priėmimo momentu negalėjo pretenduoti į žemės grąžinimą natūra būtent toje vietoje, nes neatitiko įstatymo reikalavimų. Tačiau Konstituciniam Teismui nustačius, kad ne žemės priskyrimas miesto teritorijai, ne atitinkamo statinio buvimas ar nebuvimas turi lemti žemės grąžinimą ar negrąžinimą natūra, bet jį turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei bei konstatavus, kad būtent toks teisinis reguliavimas negali būti laikomas konstituciškai pagrįstu (2001 m. balandžio 2 d. nutarimas), įstatymų leidėjas pakeitė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų teisinių santykių reguliavimą ir nustatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudaryta galimybė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, todėl net ir detaliaisiais planais suplanuota teritorija, kuriai be teisėto pagrindo nustatomas teisinis režimas, pažeidžiantis pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teises, prisikirtina prie grąžintinos žemės, o individualūs teisės aktai (sprendimai dėl detaliųjų planų patvirtinimo) teisės panaikintini kaip pažeidžiantys pretendentų teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A7-70-07).

2. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, (...); žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybės neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. 18 400 kv. m. žemės sklype yra teisiškai įregistruotas tik vienas statinys – transformatorinė. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nėra skirtas ar naudojamas ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintiems objektams ar reikmėms. Visuomeninio poreikio šiam žemės sklypui nėra. Aplinkybė, kad žemės sklypas yra išnuomotas įmonei, kurios ketinimai išsinuomotame žemės sklype komerciniais tikslais statyti prekybos centrą, negali būti pagal įstatymą priežastimi priskirti tokį žemės sklypą valstybės išperkamai žemei. Šis žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), jam nėra konkretaus visuomenės poreikio, todėl į šį žemės sklypą pretendentams privalo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, visų pirma, turi būti aiškinamas per visuomeninio poreikio prizmę, bei kad šis poreikis konkrečiam žemės sklypui turi būti aiškiai ir konkrečiai išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Ieškovė nepretenduoja į visą atsakovui UAB „SMI Lietuva“ išnuomotą žemės sklypą, įskaitant ir į sklypo dalį, kuriame stovi transformatorinė. Sklypo dalyje, kuri iki nacionalizacijos priklausė K. M., statinių nėra. Tokiu būdu priešpriešos tarp poreikio eksploatuoti žemės sklypą, skirtą transformatorinei, ir ieškovės reikalavimo nėra.

3. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. birželio 27 d. galiojusios redakcijos) 20 straipsnio 8 punktą detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normoms. Ginčijamas administracinis aktas parengtas ir suderintas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos ir Urbanistikos ministro įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių reikalavimams, todėl Kauno miesto valdybės negalėjo būti patvirtintas.

4. Patvirtinus detalųjį planą, UAB „SMI Lietuva“ buvo išduotas leidimas visų jai priklausančių statinių nugriovimui. Iš 2001 m. liepos 13 d. patvirtinto statinio nugriovimo akto matyti, kad buvo nugriauti visi UAB „SMI Lietuva“ pastatai, išskyrus transformatorinę, statinį 7J1 g ir tvorą. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punktą valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį, būdą ar pobūdį. Aplinkybė, kad atsakovas UAB „SMI Lietuva“ iki pat ieškinio pareiškimo dienos ginčo žemės sklypo pagal paskirti nenaudojo, buvo pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį (CK 6.564 str.). Bylos iškėlimo pagal ieškinį metu (2006 m. gegužės mėn.) atsakovas UAB „SMI Lietuva“ vardu buvo teisiškai registruotas tik vienas statinys – transformatorinė, kuri stovi ne ieškovei grąžintinoje žemėje, kirti statiniai žymimi kaip sunaikinti. Bylos iškėlimo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo jokių duomenų apie kitų statinių buvimą. Statinių kadastriniai matavimai buvo atlikti jau iškėlus civilinę bylą, atsakovas inventorizavo netgi nuotekų, vandentiekio tinklus, kas nėra kliūtimi atkurti nuosavybės teises į turtą natūra. Be to, ieškovei grąžintinoje žemėje yra inventorizuota tik dalis metalinio tinklo tvoros bei nedidelė dalis asfaltuotos aikštelės. Šių statinių eksploatavimui akivaizdžiai reikalingas žymiai mažesnis žemės sklypas, nei atsakovui UAB „SMI Lietuva“ jis suteiktas naudotis ginčijamos žemės nuomos sutarties ir ginčijamų administracinių aktų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskritiems viršininko administracijos teisių perėmėja) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Kauno apskrities viršininko administracija 1998 m. liepos 16 d. įsakymu ir tos pačios dienos sprendimu atkūrė nuosavybės teises M. M. suteikiant neatlygintinai M. M. turtinių teisių perėmėjams 0,1995 ha naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir nurodant, jog 3,2205 ha žemės išpirks valstybė pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą. Ginčijamo Kauno miesto valdybos sprendimo priėmimo metu nuosavybės teisių atkūrimo klausimas M. M. buvo išspręstas, tik negalėjo būti pilnai įvykdytas, kadangi jos turtinių teisių perėmėjai nepasirinko kompensavimo būdo. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojantys teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimą, nenumatė galimybės ieškovei atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra. Tokia galimybė, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę, atsirado tik 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymui (2002 m. balandžio 2 d. įstatymas Nr. IX-832). Kauno miesto valdyba žemės sklypo detalųjį planą patvirtino 2000 m. spalio 10 d. sprendimu, t. y. iki 2002 m. balandžio 19 d., todėl ieškovės teisės detaliojo planavimo procese negalėjo būti pažeistos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinių aktų priėmimo metu ginčo teritorija negalėjo būti traktuojama kaip laisvas valstybinės žemės fondas, nes šis žemės sklypas buvo užstatytas nuo 1988 m. ir buvo naudojamas jame esančių pastatų eksploatavimui. 1979 m. šis žemės sklypas buvo suteiktas Bakteriologinių preparatų įmonei gamybinio komplekso statybai. Su AB „Bakteriniai preparatai“ 1996 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudaryta naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Minėta įmonė 2000 m. dalį šiame žemės sklype buvusių pastatų perleido UAB „SMI Lietuva“. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą buvo numatyta galimybė išnuomoti žemės sklypus, kurių reikia iš asmenų įsigytiems ar įsigyjamiems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų pardavimo metu buvusią tiesioginę paskirtį. Taigi, ginčijamais administraciniais aktais buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo, skirto pastatų eksploatavimui, detalųjį planą bei išnuomoti jį pastatų savininkui, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovui UAB „SMI Lietuva“ buvo suteiktas laisvos žemės sklypas. Ieškovė jai priklausančių statinių ginčo teritorijoje neturėjo (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d.), todėl neturėjo teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra. Be to, M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos vyro turėtą 3,42 ha žemės sklypą, suteikiant jos turtinių teisių perėmėjams naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo apeliantė įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Darytina išvada, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo metu apeliantei nuosavybės teisės buvo atkurtos laikantis galiojančios tvarkos ir sąlygų, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra klausimas buvo išspręstas. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais detaliojo plano procedūrų pažeidimais. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai bei valstybinės žemės nuomos sutartis nepažeidžia apeliantės teisių, ieškovė apskritai neturėjo subjektinės teisės ginčyti administracinį aktą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, todėl apeliantės argumentai, susiję su detaliojo plano trūkumais, neturi teisinės reikšmės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „SMI Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl Atkūrimo įstatymo nuostatų taikymo. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir valstybinės žemės nuomos sutartis sudarymo galiojo Atkūrimo įstatymo redakcija, aktuali nuo 2000 m. spalio 10 d. iki 2001 m. balandžio 1 d. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo įtvirtinta ribota restitucija. Žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja apeliantė, pagal galiojusius ginčijamų administracinių teisės aktų priėmimo metu įstatymus buvo išperkama žemės ir neturi teisinės reikšmės, kad Kauno apskrities viršininko administracija, apeliantei nepasirinkus kompensavimo būdo, jos neišpirko. Apeliantė neginčijo, kad UAB „SMI Lietuva“ išnuomotas žemės sklypas iki 1995 m. birželio 1 d. buvo priskirtas Kauno miesto teritorijai. Todėl neteisingi apeliantės teiginiai, kad buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 12 ir 16 straipsnio nuostatos. Apeliantės nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais negalima vadovautis nagrinėjamoje byloje. Minėtose bylose žemės sklypai, į kuriuos pretendavo asmenys, ginčijamų administracinių teisės aktų priėmimo metu nebuvo užstatyti. Nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypas buvo užstatytas UAB „SMI Lietuva“ nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas atgal negalioja (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str.). Ginčijami administraciniai teisės aktai buvo sudaryti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo.

2. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei. Kauno apskrities viršininko administracija 1998 m. liepos 16 d. įsakymu atkūrė nuosavybes teises M. M., suteikiant neatlygintinai jos turtinių teisių perėmėjams (duomenys neskelbtini), 1995 kv. m. naują žemės sklypą, o 3,2205 ha žemės sklypą išpirks valstybė pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą. Pagal teismo praktiką tokiais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2006). M. M. nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal Atkūrimo įstatymo 1997 m. liepos 1 d. redakciją ir ji netapo pretendente, turinčia teisę atkurti nuosavybės teises į jos vyro turėtą žemę pagal vėliau priimtus šio įstatymo pakeitimus ir papildymus. Tokios teisės nesuteikia ir minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas. Apeliantė su Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 16 d. įsakymu buvo supažindinta, tačiau jo neskundė ir neskundžia dabar.

3. Dėl administracinių teisės aktų, susijusių su detaliuoju planavimu, teisėtumo. Negalima sutiki su apeliantės argumentais, kad rengiant ir priimant Kauno miesto savivaldybės 2000 m. spalio 10 d. sprendimą buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos ir urbanistikos ministro įsakymu patvirtintų detaliųjų planų taisyklių reikalavimai. Patvirtintas detalusis planas niekaip neįtakojo apeliantės teisių ir pareigų, nes jis iš esmės nenustatė nieko naujo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės sklypo detalusis planas buvo parengtas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės teisės detaliojo planavimo procese apskritai negalėjo būti pažeistos, kadangi ginčijamų administracinių įsakymų priėmimo metu apeliantė neturėjo įstatyminės teisės pretenduoti į K. M. priklausiusią žemą, nes kaip minėta pagal Atkūrimo įstatymą žemė turėjo būti valstybės išpirkta.

4. Dėl ginčo žemės sklypo nuomos teisėtumo. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčo žemės sklypas 2001 m. spalio 30 d. UAB „SMI Lietuva“ buvo išnuomotas teisėtai. Pagal Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama, jeigu jis yra užstatyta asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais. VĮ Registrų centras 200 m. birželio 30 d. pažymėjimas patvirtina, kad prašomas išnuomoti žemės sklypas užstatytas nuosavybės teise priklausančiai pastatais. Be to, atsakovas UAB „SMI Lietuva“, įsigijusi minėtus pastatus, iš viso neprivalėjo kreiptis dėl naujos žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, nes žemės sklypas dar 1996 m. rugpjūčio 26 d. buvo išnuomotas AB „Bakteriniai preparatai“ pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį. Šioje sutartyje buvo numatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis – ūkinei komercinei veiklai, o sutarties terminas – iki 2005 m. rugpjūčio 26 d. Ši sutartis buvo įregistruota registre. Pagal galiojusius įstatymus nuosavybės teisių į statinius perėjimas kitam asmeniui nėra pagrindas pakeisti ar nutraukti nuomos sutartį. Pagal tuo metu galiojusį Žemės nuomos įstatymą Kauno apskrities viršininko administracija neturėjo kokios kitos alternatyvos, kaip tik išnuomoti atsakovui UAB „SMI Lietuva“ žemės sklypą, užstatytą jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad leidus nugriauti ginčo žemės sklype buvusius statinius, žemės nuomos sutartis turėjo būti nutraukta. UAB „SMI Lietuva“ ginčo žemės sklype pradėjo teisėtus pastatų griovimo darbus, todėl ginčo žemės negalima laikyti laisva miesto žemės fondo žeme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis nustatė nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas į žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo nustatyta tvarka priskirta miesto teritorijoms. Ginčas tarp šalių vyksta dėl 18 400 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris iki 1995 m. birželio 1 d. buvo priskirtas Kauno miesto teritorijai.

Pagal 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo priskirta miesto teritorijai, atkuriama: perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha, piliečiui pageidaujant, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas šis didesnis prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, taip pat ir prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas (kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemą, - jiems pageidaujant, neatlygintinai bendron arba šių statinių savininko nuosavybėn perduodamas šis didesnis prie statinių naudojamas ir išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas, nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha bendro ploto Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne daugiau kaip 1,5 ha bendro ploto kituose miestuose.

Taigi pagal 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo nuostatas nuosavybės teisių atkūrimas į miesto žemę natūra buvo ribojamas neprikalstomai nuo to, ar žeme buvo užimta, ar ne.

Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 01-4316 M. M. (ieškovė yra M. M. įpėdinė) buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,42 ha žemės sklypą, turėtą jos vyro Eigulių kaime, Pažaislio valsčiuje, suteikiant neatlygintinai 1995 kv. m. naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o likusi dalis išperkama valstybės (b. l. 22, t. 1). Taigi, ieškovei nuosavybės teisė buvo atkurta suteikiant neatlygintinai naują žemės sklypą, tačiau jis negalėjo būti didesnis nei 20 arų, kaip buvo nustatyta įstatyme. Už likusią žemės plotą pretendentei atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka. Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 16 d. įsakymu ir 1998 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1530 dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant 1995 kv. m. žemės sklypą Kauno mieste, o likusią žemės dalį išperkant valstybei po to, kai bus pasirinktas kompensavimo būdas, pagal 1998 m. sausio 16 d. Atkūrimo įstatymą ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nes pagal tuo metu galiojusį Atkūrimo įstatymą likusi žemė negalėjo būti natūra grąžinta, nepriklausomai, ar ji buvo laisva (neužstatyta) ar ne.

Konstitucinis teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnis 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėjote žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai. 2002 m. balandžio 2 d. priimtas Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas nustatė, kad žemė iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta miesto teritorijoms, jeigu ji yra neužimta, yra išperkama valstybės ir natūra grąžinama piliečiams (2002 m. Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d.). Iš piliečių valstybė išperka žemę, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrengimams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 str. 2 d., jeigu jie jau yra suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). Taigi, pagal 2002 m. Atkūrimo įstatymą atsirado galimybė piliečiams atkurti nuosavybę į visą miesto žemę natūra, jeigu ši žemė yra neužimta.

Ieškovė reikalavimą panaikinti 2000 m. spalio 10 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 1230 1.1 punktą, kuriuo patvirtintas 18 400 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 02-01-7808, kuriuo buvo nuspręsta 18 342 kv. m. žemės sklypą išnuomoti UAB ,,SMI Lietuva“ (buvusi UAB ,,Litneta“), pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir atkurti jai nuosavybės teisę į šį sklypą natūra grindžia aplinkybe, kad ginčo žemė yra laisva (neužstatyta), į žemę nėra konkretaus visuomenės poreikio, todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo, 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu, 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu žemė turi būti grąžinta natūra.

Pažymėtina, kad ieškovės ginčijami administraciniai aktai buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo ir 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1979 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 60 ,,Dėl žemės sklypo suteikimo Bakteriologinių preparatų įmonei gamybinio komplekso statybai“ ginčo sklypas buvo suteiktas Bakterinių preparatų įmonei (b. l. 74-78, t. 1). Šiuo sprendimu Bakterinių preparatų įmonė buvo įpareigota statybos ir architektūros valdyboje užsakyti sklypo raudonųjų linijų plano parengimą ir nužymėjimą vietoje, nugriauti namų valdas, aprūpinti gyvenamųjų namų gyventojus gyvenamuoju plotu, apmokėti gyventojams už želdinius ir įrengimus. Žemės sklypo raudonųjų linijų planas buvo parengtas. Pagal šį planą Bakterinių preparatų įmonei priskirtas 22 469 kv. m. ploto žemės sklypas (b. l. 76, t. 1).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Bakteriologinių preparatų įmonei išskirtame žemės sklype buvo nugriauti gyventojų pastatai, kad įmonė pastatė 3 pastatus (administracinį, transformatorinę-kompresorinę ir elektroninę katilinę) bei kiemo statinius (VĮ Registro centro Kauno filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos istorinė medžiaga – b. l. 143-148, t. 2).

Kauno miesto valdybos 1997 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 403 buvo patvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalieji planai (b. l. 120, t. 2). Pagal šiuo sprendimu patvirtintą detalųjį planą žemės sklypas (duomenys neskelbtini) atkuriant nuosavybės teises buvo neatlygintinai perduotos ieškovei. Šiuo Kauno miesto valdybos sprendimu ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta siūlyti Kauno apskrities viršininkui išnuomoti AB ,,Bakteriniai preparatai“. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį AB ,,Bakteriniai preparatai“ sudarė 1996 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 68-69, t. 1). Taigi, ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo patvirtintas dar 1997 m. gegužės 13 d. Tačiau UAB ,,SMI Lietuva“, įsigijusi nuosavybės teisę pastatus, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2000 m. birželio 30 d. pateikė prašymą suformuoti ir išnuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris pagal 1986 m. rugpjūčio 26 d. žemės nuomos sutartį buvo išnuomotas AB ,,Bakteriniai preparatai“. AB ,,Bakteriniai preparatai“ pateikė prašymą žemės nuomos sutartį nutraukti. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos architektūros skyrius 2000 m. liepos 11 d. išdavė UAB ,,SMI Lietuva“ sąlygas detaliojo plano dokumentams rengti. Kaip matyti iš detalaus plano rengimo dokumentų žemės sklypas (duomenys neskelbtini), iš esmės buvo naujai formuojamas anksčiau suformuoto sklypo sąskaita. Tai buvo žemės sklypo padalijimas ir reglamento pakeitimas, kaip ir nurodyta sąlygose (b. t. 4 ,,Detaliojo plano rengimo dokumentai“). Dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) užėmė UAB ,,Lietuva Statoil“ statinys, todėl statinių savininkų prašymu sklypas buvo dalijamas į sklypą Nr. 361 ir 361B. Minėta 1997 m. gegužės 13 d. buvo patvirtintas šio žemės sklypo (iki 19 200 kv. m. ploto) detalusis planas ir žemės sklypas išnuomotas AB ,,Bakteriniai preparatai“. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka. Pagal Kauno miesto valdybos 2000 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1230 1.1 punktu patvirtintą detalųjį planą žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formuojant sklypą anksčiau suformuoto sklypo sąskaita, sumažėjo iki 18 400 kv. m.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka. Ieškovės reikalavimas panaikinti 2000 m. spalio 10 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 1230 1.1 punktą, kuriuo patvirtintas 18 400 kv. m. žemės sklypo planas, yra grindžiamas aplinkybėmis, kad UAB ,,SMI Lietuva“ prašymas išduoti planavimo sąlygas yra be datos, nepatvirtintas spaudu, nėra registracijos numerio, kad sąlygos detaliajam planui rengti, numatomo rengti plano proceso išvada be datų ir registracijos numerio.

Iš detaliojo plano rengimo medžiagos (bylos t. 4 ,,Detaliojo plano rengimo medžiaga“) matyti, kad sąlygos detaliojo plano dokumentams paruošti parengtos, patvirtintos ir įregistruotos 2000 m. liepos 11 d.; numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada paruošta 2007 m. liepos 11 d., tačiau registracijos numeris neatžymėtas; UAB ,,SMI Lietuva“ (buvusi UAB ,,Litneta“) prašymas pasirašytas bendrovės direktoriaus, patvirtintas spaudu, prašymo ir gavimo datos nėra. Apie numatytą detaliojo plano svarstymą su visuomene buvo skelbta 2000 m. liepos 13 d. laikraštyje ,,Kauno diena“. Skelbime nenurodyta, kad planas ruošiamas supaprastinta tvarka. Ieškovė ta aplinkybe taip pat grindžia detaliojo plano ruošimo procedūros neteisėtumą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio pobūdžio detaliojo plano ruošimo procedūriniai trūkumai nėra esminiai, sudarantis pagrindą pripažinti ginčijamo detaliojo plano neteisėtumą.

Vienas iš detaliojo plano proceso ruošimo dalių yra planuojamos teritorijos plėtros programa, kuri yra sudėtinė detaliojo plano dalis, vadinama raidos programa (Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano antro etapo brėžinyje yra duomenis apie veiklos pobūdį, užstatymo tankį, aukštingumą, užstatymo intensyvumą, automobilių stovėjimo vietas, kompensacines priemones (atitvarus). Tai yra planuojamos teritorijos plėtros programos elementai, kurie šiuo atveju yra inkorporuoti detaliojo plano antrojo etapo brėžinyje (grafiniu būdu ir rašytiniu tekstu) ir tai sudaro vieną iš detaliojo plano dalių, planuojamos teritorijos plėtrą (raidą).

Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad žemė, į kurią ji reikalauja atkurti nuosavybę natūra, yra laisva (neužstatyta). Minėta, ginčo žemės sklype dar iki 2000 metų detaliojo plano patvirtinimo stovėjo AB ,,Bakteriniai preparatai“ pastatai, kuriuos vėliau įsigijo UAB ,,SMI Lietuva“. Patvirtintame detaliajame žemės sklypo plane yra pastatai. Minėta, žemės sklypas prie pastatų buvo suformuotas dar 1997 metais tvirtinant detalųjį žemės sklypą prie esančių pastatų. Ta aplinkybė, kad vėliau po 2000 metų detaliojo žemės sklypo plano patvirtinimo dalis pastatų buvo nugriauta, nereiškia, kad žemė atkūrimo įstatymo prasme tapo laisva (neužstatyta). Detalusis žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini), patvirtintas su stovinčiais sklype pastatais, žemės sklypas numatytas pritaikyti komercinei paskirčiai, rekonstruojant arba griaunant pastatus. Šiuo atveju dalis pastatų buvo nugriauta, UAB ,,SMI Lietuva“ yra išduotos projektavimo sąlygos naujai statybai (b. t. 3).

Ginčijamas detalusis žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas dar iki 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo priėmimo. Nustačius, kad nėra pagrindo panaikinti Kauno miesto valdybos 2000 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1230, kuriuo buvo patvirtintas ginčijamas detalusis planas, pagal kurį žemės sklypas yra užimtas pastatais, tai ši žemė yra priskiriama valstybės išperkamai, todėl ieškovei nuosavybės teisės natūra neatkuriamos (2002 m. Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). Nustačius, kad ginčo žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, ginčijamos žemės nuomos sutarties teisėtumas nebekvestionuojamas, nes ieškovė pagal 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą nebegali pretenduoti į žemės grąžinimą natūra.

Apeliantė teigia, kad ginčo žemės sklypas negali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes jis yra nesusietas su būtinybe šį sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Šiuo konkrečiu atveju ginčo žemės sklype pagal detalųjį planą prekybos ir pramogų centro įrengimas nėra skirtas tenkinti išimtinai tik bendrovės ,,SMI Lietuva“ poreikius. Tokio pobūdžio objektais viešai naudojasi plati visuomenės dalis. Atkūrimo įstatymas nenumato, kad atkuriant piliečiams nuosavybės teises visais atvejais taikoma absoliuti restitucija, t. y. turtas grąžinamas natūra. Nagrinėjamoje byloje ginčijami administraciniai aktai buvo priimti dar iki 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo priėmimo, kai ieškovei nuosavybės teisės pagal tuometinį įstatyminį reglamentavimą negalėjo būti atkurtos į didesnį nei 20 arų žemės sklypą mieste. UAB ,,SMI Lietuva“ žemė perduota naudojimui išsprendus nuosavybės atkūrimo ieškovei klausimus, todėl dėl jau susiklosčiusių dar iki 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo priėmimo žemėnaudos santykių galimybės ieškovei grąžinti žemę natūra nėra. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymu numatytos žemės išpirkimas, savaime nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 2 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

Nepatenkinus apeliacinio skundo iš ieškovės valstybės naudai priteisiamos 6,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovas UAB ,,SMI Lietuva“ prašo priteisti 11 852,14 Lt išlaidų, turėtų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstyti argumentai iš esmės yra tie patys, kuriuos atsakovas teikė atsiliepime į pareikštą jam ieškinį ir duodamas paaiškinimas pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad advokato darbo sąnaudos, patirtos apeliacinė instancijos teisme, nėra didesnės už sąnaudas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir atlygintinas išlaidas už advokato pagalbą mažina iki 3 000 Lt (CPK 98 str. 2, 3 d.). Atsakovo UAB ,,SMI Lietuva“ naudai iš ieškovės priteisiamos 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. F. atsakovo UAB ,,SMI Lietuva“ naudai 3 000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir valstybės naudai 6,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKonstantinas GurinasDanutė Milašienė