Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-02 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; paskirti ieškovui UAB „Spauda“ 10000 Lt baudą, kurios dalį - 5000 Lt priteisti atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, o kitą dalį - 5000 Lt priteisti valstybei; priteisti iš ieškovo UAB „Spauda“ atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 2550 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo UAB „Spauda“ 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad jog ieškovas ir atsakovas 2008-01-30 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui buvo išnuomota 5602,04 kv. m patalpų (1 t., b.l. 8-15). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-29 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4435-727/2010 iškeldinti ieškovą su visu jam priklausančiu turtu iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, išnuomotų pagal 2008-01-30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (1 t., b.l. 18-20). Sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2012-02-17 nutartimi paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012-02-17 nutartyje pažymėjo, jog AB „Spauda“ bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad patalpos buvo atlaisvintos ir perduotos ieškovui priėmimo-perdavimo aktu pagal nuomos sutarties nurodymus. Šio sprendimo vykdymui buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolė N. Š. 2012-03-15 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (1 t., b.l. 17). Aplinkybę, kad ieškovas nuomojamose antrojo aukšto gamybinėse patalpose (plane pažymėtose indeksais 3-136, 3-80, 3-81) nebevykdo veiklos bei jose buvę mechanizmai yra išardyti, patvirtina į bylą pateiktas 2010-04-29 antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota patalpų faktinė būklė po spausdinimo mašinų išardymo bei nuotraukos, darytos 2010-02-03 (patalpose dar esant spausdinimo mašinoms) ir 2010-04-12 (kai spausdinimo mašinos jau buvo išmontuotos) (b.l. 68-77). Tai, kad nuomojamose patalpose buvusios spausdinimo mašinos jau yra išmontuotos, ieškovas pats pripažino ginčo tarp atsakovo ir ieškovo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir AB „Spauda“ iškeldinimo iš nuomojamų patalpų teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b.l. 78-79). Minėtas aplinkybes patvirtina ir antstolės N. Š. 2012-04-06 iškeldinimo protokolas Nr. 33-258/12 ir aktas su fotonuotraukomis (1 t., b.l. 86-104). Akte konstatuota, jog antstolei 2012-04-06 atvykus į nuomojamas patalpas, jos buvo tuščios, jose nebuvo vykdoma jokia veikla, tačiau buvo likę tik ieškovui nuosavybės teise priklausantys seni beverčiai daiktai, statybinių medžiagų atliekos, baldai, vamzdžiai, kibirai su dažais, kopėčios, padėklai, statinės, spintos, spintelės, įvairūs seni stalai, konteineriai, senos kėdės, stelažai, didelis kiekis šiukšlių ar daiktų, kuriuos reikia išvežti į sąvartyną. Visi minėti daiktai jokios vertės neturi, tačiau priklauso ieškovui ir turi būti iškeldinti (1 t., b.l. 88). Teismo posėdyje trečiasis asmuo antstolė N. Š. paaiškino, kad ieškovui įteikus raginimą išsikelti iš ginčo patalpų geruoju, ieškovo pozicija buvo tokia, jog jų turto ten nėra, tačiau nuvykus į patalpas buvo rasta daug menkaverčio turto. Šalys buvo sutarę, jog ieškovas geranoriškai išsikraustys jam priklausančius daiktus, buvo paskirta ir iškeldinimo diena (1 t., b.l. 191). Teismas nurodė, jog į bylą ieškovo pateiktas 2012-10-02 antstolio V. M. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog bendrojo naudojimo patalpose – koridoriuose laikinai sandėliuojama produkcija, tačiau jis nepatvirtina ieškovo prevenciniame ieškinyje išdėstytų teiginių apie minimose patalpose vykdomus technologinius procesus, laikomus sudėtingai sumontuojamus ir transportuojamus mechanizmus. Nors antstolio protokole konstatuota, jog bendrojo naudojimo patalpose sandėliuojama produkcija yra ieškovo komercinė (gamybinė) paslaptis, kadangi produkcijoje pateikiami duomenys apie įmonės klientus, nesunkiai gali būti nustatytas gaminamos produkcijos turinys ir kiekiai, tačiau pagal atsakovo atstovo paaiškinimus, bendrojo naudojimo patalpomis naudojasi ir tretieji asmenys (1 t., b.l. 165-187). Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų šiuos atsakovo teiginius. Ieškovo pateiktoje 2012-10-20 pažymoje dėl jo vykdomos veiklos teigiama, jog nutraukus ieškovo spaudos gamybos veiklą, ieškovas kiekvieną nutraukimo mėnesį patirtų 841590 Lt dydžio negautų pajamų žalą (1 t., b.l. 147). Tačiau ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog pagal patikslintą prevencinio ieškinio reikalavimą nurodytose bendrojo naudojimo patalpose – koridoriuose ieškovas vykdo gamybinę veiklą. LR Civilinio kodekso 6.255 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuos siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti yra laikomas realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį, žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti. Teismas pažymėjo, jog minimu atveju ieškovas pareikštą prevencinį ieškinį grindžia argumentu, kad sudėtingų mechanizmų sumontavimas ir transformavimas reikalauja didelių finansinių išlaidų ir dėl tokių mechanizmų, esančių nuomojamose patalpose išmontavimo sutriktų dalies įmonės veikla, būtų sustabdyta gamyba ir paslaugų teikimas, o tai sukeltų ieškovo nuostolius, išreikštus negautų pajamų forma, tačiau jis nepateikė į bylą jokių duomenų, įrodančių, kad patalpose, esančiose Laisvės pr. 60, Vilniuje, dėl kurių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo teisėtumo tarp šalių vyksta ginčas, ieškovas faktiškai vykdo komercinę-ūkinę veiklą ir, kad minėtose patalpose vis dar yra sumontuoti ieškovo prevenciniame ieškinyje minimi mechanizmai. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovo atliktas įrenginių išmontavimas, su tuo susijusios išlaidos, gamybos ir paslaugų teikimo sustabdymas ir dėl to tariamai negautos pajamos – jau įvykę faktai, todėl tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip realiai gresianti atsirasti potenciali žala. Be to, ieškovo ir atsakovo bendrai naudojamos patalpos – koridoriai yra būtini atsakovo darbuotojų evakuacijai ir suformuoti, laikantis visų priešgaisrinės saugos reikalavimų, todėl nėra realaus pagrindo ieškovui teigti, kad atsakovas, naudodamasis jam priklausančiomis patalpomis, įgytų galimybę daryti žalą ieškovo produkcijai, atsargoms, trukdytų užtikrinti darbo saugą ar keltų grėsmę ieškovo komercinių paslapčių saugumui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų būsimų neteisėtų veiksmų tikimybę bei realų pavojų, kad žala tikrai atsiras (CK 6.225 str. 1 d., CPK 178 str.). Ieškovo prevencinio ieškinio reikalavimas iš esmės procesinio pobūdžio ir juo buvo siekiama sustabdyti vykdomąją bylą dėl AB „Spauda“ iškeldinimo iš nuomojamų patalpų pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012-02-17 nutartį. Ieškovui pareiškus prevencinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas jo užtikrinimui 2012-05-24 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai uždraudė atsakovui reikalauti ir imtis aktyvių veiksmų iškeldinant ieškovą su visu jo turtu iš šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų bei laikinai uždraudė antstolei N. Š. ar bet kuriam kitam antstoliui vykdyti vykdymo veiksmus, kol nebus iš esmės išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-241/2012 dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2012-11-21 nutartimi šias laikinąsias apsaugos priemones panaikino, pažymėjęs, jog iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareikštu prevenciniu ieškiniu, kuris iš esmės yra prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas siekia ne užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar veiksmams, keliantiems pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau sustabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus teismo sprendimo dėl ieškovo iškeldinimo iš ginčo negyvenamųjų patalpų pagrindu, todėl toks prašymas turėtų būti reiškiamas teismui šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje arba antstolei jos vykdomoje byloje, tačiau ne savarankiškame ieškinyje. Atsakovas prašė už nesąžiningai pareikštą prevencinį ieškinį, siekiant nepagrįstai suvaržyti atsakovo teises, pateikiant melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją dėl ieškovo vykdomos veiklos nuomojamose patalpose, paskirti ieškovui iki 20000 Lt baudą ir iki 50 % baudos skirti atsakovui. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis šiuo straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20000 Lt baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę (pvz., siekiant sukelti nepatogumų kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą kituose teisiniuose santykiuose, daryti įtaką kitos šalies komerciniam elgesiui), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988/2012). Teismas pažymėjo, jog ieškovo elgesys nagrinėjamoje byloje vertintinas kaip akivaizdžiai nesąžiningas, kadangi prevenciniame ieškinyje pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją dėl nuomojamose patalpose esančių neišmontuotų spausdinimo įrengimų, vykdomos veiklos, buvo nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galiojo apie šešis mėnesius ir tokiu būdu nepagrįstai pažeidė atsakovo teises ir interesus. Ieškovas prevencinio ieškinio reikalavimą patikslino (sumažino) tik 2012-12-13, patikslinęs bendrojo naudojimo patalpų indeksus, į kurias siekė uždrausti patekti atsakovui (1 t., b.l. 155). Tokiu būdu apie pusę metų galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovo atžvilgiu buvo pritaikyti neproporcingi apribojimai. Be to, ieškovo aiškiai nepagrįsto prevencinio ieškinio pareiškimas vertintinas kaip spaudimo atsakovui darymas dėl kitų teisminių ginčų, vykstančių tarp šių byloje dalyvaujančių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog ieškovo elgesys nagrinėjamoje byloje objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl turi būti baudžiamas CPK 95 straipsnyje numatytomis sankcijomis, paskiriant ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 10000 Lt baudą ir 50 procentų (5000 Lt) šios baudos skiriant atsakovui (CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d., CPK 42 str. 5 d., 95 str. 2 d.).