Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-731/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
1-45-731/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22198
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Kuzmickienė
Kaltinamasis
V. K., Lietuvos Respublikos
Nukentėjusysis
V. B.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-45-731/2019Proceso Nr. 1-01-1-22198-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei,dalyvaujant prokurorams Daivai Kajutytei- Šipelienei, Mindaugui Rašinskui,kaltinamojo V. K. gynėjui, advokatui Kęstučiui Rakauskui,nukentėjusiesiems V. B., V. B., V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbuotoju, teistas: 1) 2015-10-12 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d., 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2018-01-15 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal LR BK 286 str., 80 MGL bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį;

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba "(duomenys neskelbtini)" darbininku, teistas 2015-10-12 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 138 str. 1 d., 2 m. laisvės apribojimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą; V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, bedarbė, registruota darbo biržoje, šiuo metu motinystės atostogose, neteista, kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2018 m. gegužės 12 d., apie 01.00 val., Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. 2, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė V. B. ne mažiau kaip 8 smūgius kumščiais į galvą ir ne mažiau kaip 5 smūgius kojomis jam į rankas, po to trenkė trinkele iš nugaros vieną kartą V. B. į dešinės akies sritį, tokiu būdu sutrikdė viešąją tvarką, V. B. sukėlė fizinį skausmą, o V. B. dėl kaktos dešinės pusės sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. K.

ir V. P. 2018 m. gegužės 12 d., apie 01.00 val., Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. 2, viešoje vietoje, veikdami kartu, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, tyčia priėjęs iš nugaros prie V. B., sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis į galvos sritį, po ko, V. B. pargriuvus ant žemės, sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, V. P. spiriant gulinčiam V. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kojomis, tokiu būdu taip bendrais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir V. B. dėl nosies kaulų lūžio padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018m.gegužės kažkuria dieną išgėrinėjo su V. K. ir V. P., drauge V. K.. Ėjo link namų, su V. nuėjo į priekį, B. susitikę nebuvo, o V. atsiliko su sese, po kiek laiko išgirdo riksmus, kad "padėkit, muša". Pamatė, kad V. užsilipęs ant V., o šalia stovėjo kažkuris iš brolių dvynių. V. mušė V. rankomis, užsilipęs ant viršaus. V. daužė V. kumščiu, sudavė gal vieną, gal daugiau smūgių. Jis atėjo padėti draugui. Su plyta niekam nesudavė. Su kažkuriuo iš brolių susistumdė ir išsilakstė. Mušė rankomis, kojomis, gindamas draugą. Tą vakarą buvo išgėręs ir visko neprisimena. V. K. matė muštynes. Dėl įvykusio gailisi.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gegužės 12 d. buvo su A. B., V. K., V.. Einant iš aikštės atsiskyrė su V.. Eidami sutiko B.. Jie praėjo į priekį ir eidami kažką pasakė, jis jiems atsakė, po ko V. B. sustojo, jis pastūmė B., jie susikibo ir B. pargriovė jį ant žemės ir sudavė į veidą, buvo mėlynių, kraujuota nosis. Girdėjo, kai V. pakvietė A. B. į pagalbą. Atbėgdamas A. B. numetė V. B. nuo jo. Jis atsistojęs sudavė V. 2-3 kartus į veidą ir į šoną. Po kiek laiko išsiskyrė. Nematė, kad B. su kuo nors muštųsi. Nežino iš kur sužalojimai pas brolius B. atsirado. V. B. spyrė 1 kartą, o 2-3 kartus sudavė ranka. Kur spyrė neatsimena. Tą vakarą buvo neblaivus todėl taip gavosi, jei būtų tą vakarą blaivus gal viso to nebūtų įvykę, viešosios tvarkos pažeidinėti nenorėjo. Neatsimena visų įvykio aplinkybių. Dėl įvykusio gailisi.

Kaltinamoji V. P. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji, A. B., V. K. ir V. K. ėjo iš parko link V. K. namų (duomenys neskelbtini) g. A. su V. ėjo priekyje, ji su V. atsiliko. Juos aplenkė B., pradėjo kažką rėkauti. Paklausė jų „kas yra?“, ėjo link jų ir susimušė. Ėjo V. su V. B. vienas į kitą ir susimušė. Nematė kas pirmas trenkė. Jie mušėsi iš pradžių stovėdami, kumščiais, o paskui V. buvo užsilipęs ant V. K. ir mušė. K. gynėsi kumščiais nuo V.. Nematė, kad K. suduotų smūgį V.. Ji bandė juos skirti. Ji spyrė V. 4-5 kartus, pataikė į šoną, bet ne į nosį. Nematė, kad kas suduotų V. į nosį. Nematė kaip B. mušėsi. Po įvykio V. buvo sužalotas, buvo kruvinas veidas. K. ir B. buvo išgėrę, jie gal gėrė alų, kartu su jais nebuvo, susitiko parke ir ėjo link namų. Dėl įvykusio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad gegužės 12 d. su broliu V., E., J. ir G. ėjo lydėti J. į (duomenys neskelbtini)g.. Įėjus į (duomenys neskelbtini) g. iš (duomenys neskelbtini) a. ant kampo stovėjo, kalbėjosi, jaunimas- kaltinamieji, gal kokie 4-5 žmonės. Su jais prasilenkė, prie (duomenys neskelbtini) pastato panelės jį prajuokino ir jis garsiai nusijuokė. Iš kaltinamųjų pusės išgirdo klausimą, atsisuko, pažiūrėjo, nusisuko, ir ėjo toliau. Iš nugaros pusės į galvos sritį pajautė smūgį ir prarado šiokį tokį atminties laiko tarpą. Atsigavęs jautė, kad jį spardo, bandė keltis, bet nesigavo, nes vis gaudavo smūgius į galvą, girdėjo kai merginos šūkavo " baikit, gana". Paskutinis smūgis buvo merginos žodžiai pasakyti „še tau, gaidy" ir buvo smūgis į veido sritį. Po to atsikėlė ir su V. perbėgo į kitą gatvės pusę. Kaltinamieji dar bandė vytis, bet visi sakė, kad gana, gana. Tuo ir baigėsi muštynės. Kas mušė nematė, kiek buvo smūgių nežino. Daugiausia smūgių buvo į galvą ir krūtinę. Buvo nosies lūžis, krūtinės sumušimas, mėlynės ant veido. V. atėjo vėliau, kai baigėsi muštynės, o V. ką darė nematė. V. buvo trenkta su trinkele į dešinę akį, o pas V. buvo mėlynė kairėje pusėje paakyje. Prie kaltinamųjų net nesikabino, jam suduota buvo iš nugaros į galvą ir jis atsijungė.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad gegužės mėn. iš naktį 11d. į 12d. šventė gimtadienį su dėde, broliu, E. Č., J. Ž., G. K. ir A. J., po ko ėjo lydėti J. Ž.. E. E. su V. nusijuokė ir du žmonės iš tos kompanijos ,tai buvo K. ir P., pasakė, kad „iš mūsų žvengia“, „gaidy“. K. užsimojo ir sakė V. „ateik čia“ ir pradėjo pulti. A. B. ir su juo pradėjo muštis. Visą laiką jis mušėsi su B.. Nematė, kad V. su K. muštųsi ir būtų vienas kitą pargriovę ant žemės. Su B. mušėsi rankomis ir kojomis. Jam buvo pamušta akis, mėlynė. Pretenzijų B. neturi, dėl padarytų sužalojimų nesigydė. Kai vėliau susitiko su V., sužinojo, kad jis su plyta gavo į akį, bet paties įvykio nematė. Pas dėdę matėsi sužalojimai- paakiai mėlyni, alkūnės ir keliai nubrozdinti.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad įvykio dieną jis, G., E., J., A. J., dėdė ir jo brolis išėjo palydėti J. Ž., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Po kokių 10 min. atbėgo G. ir pasakė, kad muša jo dėdę prie D.. Nubėgo pirmas prie batų parduotuvės, draugas R. atsiliko. Iššoko kažkokia panelė ir pradėjo rėkti, kad neiti, nes blogai baigsis. Paėjo gal tris žingsnius ir gavo iš trinkelės į veidą, bet nežino kas trenkė, suklupo. Kažkas padavė ranką ir padėjo nueiti iki (duomenys neskelbtini). Grįžo į kiemą su kruvina akimi, prie maisto parduotuvės susitikau draugą R., sakė einam namo ir klausė kas atsitiko. Pasakė kad ėjo padėti broliui, bet nesutiko nei vieno. Brolis su dėde buvo jau namie, dėdė buvo sudaužytas, klausė kas atsitiko ir draugo mama išvežė į Visaginą. Matė muštynes, tačiau negali pasakyti kas ką mušė.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad broliai Valentas ir V. B. jos klasiokai, o jų dėdę matė pirmą kartą. Tą dieną ją lydėjo namo E., G., dėdė, V., A. J.. S. K. pradėjo kabinėtis, pavadino dėdę juokdariu, prasivardžiavo, matė kaip S. stumtelėjo dėdę.

Liudytoja E. Č. parodė, kad gegužės 12 d. naktį ji, G., V., V., ir V. lydėjo J. namo, ėjo, kalbėjosi. Už jų šūkavo kompanija- A., V. ir V., nekreipė į juos dėmesio. Matė kaip K. trenkė V.. Matė, kaip du vaikinai mušėsi prie sienos, vienas jų B.. Matė kaip V. gulėjo ant žemės ir jį spardė P. ir K., kiek kuris sudavė smūgių nematė. Nepažįsta merginos, kuri ten stovėjo, ji buvo kartu su K., P. ir B.. Matė, kad A. B. turėjo trinkelę. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja G. K. parodė, kad 2018-05-12 šventė gimtadienį (duomenys neskelbtini) g. ir apie 1 val. nutarė palydėti J.. Ji, E., V., V., J. užlipo ant kalno, ėjo link namų, kvatodamiesi, juokdamiesi, šnekėdami ir kažkas prisikabino, nekreipė dėmesio ir ėjo toliau. Kas prisikabino tiksliai nežino, pasakė kažką, „ko čia žvengiat?“. Staiga pribėgęs V. K. trenkė kumščiu, berods, kelis kartus V. B., jis parklupo ir V. K. jį mušė ir spardė, prie jo pribėgusi V. taip pat spardė V.. V. bandė padėti V., tačiau prie jo pribėgo A. B. ir jie pradėjo muštis. Ji buvo labai išsigandusi, buvo šokas, pradėjo lakstyti, nubėgo į šoną, žiūrėjo iš šalies. E. kažkur pabėgo, J. namo nubėgo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi visu 100 procentų.

Liudytoja V. K. parodė , kad ji žino, kad 2018 m. gegužės 12 d. buvo muštynės. Tą dieną ji ėjo iš parko link V. K. namų su V. P., V. K. ir A. B.. Ji su A. B. ėjo priekyje, o V. K. su V. P. atsiliko. Su A. B. jau buvo kieme ir išgirdo, kad V. rėkė „padėkite“, ji liko kieme ir kaip vyko muštynės nematė. Neatsimena po kiek laiko A., V. ir V. atėjo. Jie nieko nepasakojo.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra Zarasų m., (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. 2, šiaurinėje dalyje, link (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Apžiūrima vieta yra šaligatvis, išklotas betoninėmis trinkelėmis. Viduryje šio šaligatvio yra geležinis kanalizacijos dangtis. Šalia šio dangčio ant betono dangos guli stiklinis 0.5 litro talpos, tamsaus stiklo butelis. Ant butelio yra etiketė su užrašu "Švyturis EKSTRA", šviesusis alus (1 t., b. l. 25-30), kuris buvo paimtas iš įvykio vietos, apžiūrėtas ir perduotas į saugojimo kamerą Zarasų PK (1t.,b.l.31-33).

Gydytojas A. S. 2018 m. gegužės 12 d., 00.30 val., apžiūrėjo V. B., jam buvo nustatytos veido muštinės žaizdos, nosies lūžis, abiejų kelių, čiurnų paviršinės žaizdos (1 t., b. l. 138-139). Specialisto išvadoje Nr. G 107/2018(08) nurodyta, kad V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir dėl krūtinės sumušimo, ir dėl nosies kaulų lūžimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų. Konstatuotos septynios anatominės sritys, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septynių trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 147).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-08-09 ekspertizės akte Nr.PEKG 44/2019(1) nurodyta , kad V. B. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, abiejų pečių srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje priekiniame ir nugariniame paviršiuose, kraujosruva dešinės akies junginėje, odos nubrozdinimai abiejų alkūnių, abiejų kelių ir abiejų čiurnų srityse, nosikaulių lūžis.V. B. padarytas krūtinės sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje pusėje priekiniame ir nugariniame paviršiuose ir nosies kaulų lūžimas, į tai nurodo medicinos dokumentuose esantys gydytojų įrašai bei galvos kompiuterinėje tomogramoje ir nosikaulių rentgenogramoje esantis radiologiniai požymiai būdingi 2018-05-12 atliktoje galvos kompiuterinėje tomogramoje, apimant nosikaulius su rekonstrukcijomis, matyti nosies kaulų lūžis - ryškiau nosies nugarėlės dešinėje pusėje su nežymiu „laiptuku“, be dislokacijos. Nukentėjusiajam V. B. sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgius kumščiais ir kojomis ir nurodytu laiku, t. y. 2018-05-12.Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva dešinės akies junginėje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje su nosikaulių lūžiu galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; poodinės kraujosruvos abiejų pečių srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje priekiniame ir nugariniame paviršiuose, odos nubrozdinimai abiejų alkūnių, abiejų kelių ir abiejų čiurnų srityse padaryti ne mažiau kaip 10 trauminiu poveikiu pasekoje ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (3t., b.l.129-132).

Gydytojas A. S. 2018 m. gegužės 12 d., 05.10 val., apžiūrėjo V. B., jam buvo nustatytas dešinės plaštakos sumušimas (1 t., b. l. 150-152). Specialisto išvadoje Nr. G 2415/2018(01) nurodyta, kad V. B. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 161).

Specialisto išvadoje Nr. G 2631/2018(01) nurodyta, kad V. B. nustatytas kaktos dešinės pusės sumušimas, kuris atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 170).

Alkoholio kiekio matuoklių užfiksuota, kad V. K. 2018 m. gegužės 12 d., 05.12 val., buvo nustatytas 0.59 promilės girtumas, A. B. 2018 m. gegužės 12 d., 07.13 val., buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas (1 t., b. l. 174, 178).

Įrodymų ir veikų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nurodyta, jog pagal šį straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už nesunkų asmens sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo ir veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamieji A. B., V. K., V. P. savo kaltę pripažįsta iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių nustatymas turi būti grindžiamas bylos duomenimis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Pagrindiniai įrodymų vertinimui keliami reikalavimai, įtvirtinti BPK 20 straipsnio 5 dalyje, yra: teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be kita ko, šie reikalavimai reiškia ir tai, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, šių duomenų palyginimu tarpusavyje, o išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas asmens kaltumo klausimą teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą ir pakankamumą bei pagrįsti atitinkamą sprendimą.

Kaltinamasis A. B. parodo, kad jis gelbėjo draugą V. K., trinkelės neturėjo ir niekam su ja nesudavė. Tačiau jo parodymai paneigiami byloje surinkta medžiaga. Nukentėjusieji V. ir V. B. parodė, kad A. B. su jais mušėsi be jokios priežasties. V. B. parodė, kad atbėgo A. B. ir su juo pradėjo muštis. V. B. parodė, jog gavo trinkele į galvą ir nors pats nematė kas jam sudavė, tačiau liudytoja E. Č. parodė, jog ji matė kaip A. B. turėjo trinkelę ir ja sudavė per galvą V. B., tokius pačius parodymus ir nukentėjusysis ir liudytoja davė ikiteisminio tyrimo metu (1t., b.l. 94, 99-100). Netikėti jais teismas neturi pagrindo. A. B. parodė, jog jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, tačiau visi jo veiksmai parodo, jog jo elgesys-smurtas prieš jam nepažįstamus asmenis, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, t.y. jis veikdamas dėl chuliganiškų paskatų ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jis kaltinamas pagrįstai.

Kaltinamasis V. K. parodė, jog jis su V. B. apsižodžiavo ir susistumdė, B. pargriovė jį ant žemės ir sudavė į veidą, buvo mėlynių, kraujuota nosis. Pripažįsta, jog galėjo suduoti V. B., tačiau viešosios tvarkos pažeisti ir V. B. sužaloti neturėjo tikslo. V. B. spyrė 1 kartą, o kitus kartus sudavė ranka 2-3 kartus. Kur spyrė neatsimena.

Kaltinamoji V. P. parodė, jog konfliktas prasidėjo dėl to, kad nukentėjusieji patys rėkavo. Matė kaip V. su V. B. ėjo vienas į kitą ir susimušė, tačiau nematė kas pirmas trenkė. Jie mušėsi iš pradžių stovėdami, kumščiais, o paskui V. pargriovė V. K. ir daužė kumščiais, daužė į veidą, visur. V. K. gynėsi. Ji tuo metu spyrė V. 4-5 kartus į šoną, bet ne į nosį.

Tokie kaltinamųjų V. K. ir V. P. parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų , liudytojų parodymams.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad iš nugaros pusės į galvos sritį pajautė smūgį ir prarado šiokį tokį atminties laiko tarpą. Atsigavęs jautė, kad jį spardo, bandė keltis, bet nesigavo, nes vis gaudavo smūgius į galvą, girdėjo kai merginos šūkavo " baikit, gana". Paskutinis smūgis buvo į veido sritį ir merginos žodžiai pasakyti „še tau, gaidy". Po to atsikėlė ir su V. perbėgo į kitą gatvės pusę. Kaltinamieji dar bandė vytis.

Liudytoja E. Č. matė kaip K. trenkė V.. Matė kaip V. gulėjo ant žemės ir jį spardė P. ir K.. Parodė, kad muštynes pradėjo V. K., tokius pat parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.94, 99-100). Liudytoja J. Ž. parodė, jog matė kaip V. K. pirmas stūmė V. B.. Liudytoja G. K. parodė, kad matė kaip V. K. trenkė kumščiu, berods, kelis kartus V. B., jis parklupo ir V. K. jį mušė ir spardė kojomis, prie jo pribėgusi V. taip pat spardė V.. V. bandė padėti V., tačiau prie jo pribėgo A. B. ir jie pradėjo muštis. Ji patvirtino jog tokie jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslesni ir teisingi (1 t., b. l. 110-112).

Visa tai parodo, kad V. K. ir V. P. elgesys-smurtas prieš jiems nepažįstamus asmenis, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, t.y. jie veikdami dėl chuliganiškų paskatų ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - sudaro pagrindą daryti išvadą, jog V. K. ir V. P. pagal LR BK 284 str. kaltinamas pagrįstai.

Norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Nors V. K. ir V. P. parodė, jog nė vienas iš jų nesudavė tokio smūgio V. B., dėl kurio galėjo būti padarytas nosies kaulų lūžis, tačiau jie veikė kartu, bendrininkų grupėje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.

Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti nesunkų kūno sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog nėra svarbu kurio iš bendrininkų -V. K., ar V. P. smūgiu buvo padarytas V. B. nosies kaulo lūžimas, jie už pasekmes atsako abu nes veikė bendrininkų grupės, jie matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį, ir nesiekė jų nutraukti, o sutiko su tokiu kito elgesiu, jo padariniais, abu kaltinamieji suprato smurto pavojingumą ir suvokė jų padarinius.

V. K. ir V. P. pareikštuose kaltinimuose nurodyta, jog jie V. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl krūtinės sumušimo ir nosies kaulų lūžio. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-08-09 ekspertizės akte Nr. PEKG 44/2019(1) nurodyta , kad V. B. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva dešinės akies junginėje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje su nosikaulių lūžiu, vienu trauminiu poveikiu. Todėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl krūtinės sumušimo požymiai iš kaltinimo pašalintini.

Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, jog A. B. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei V. B. sukėlė fizinį skausmą, o V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir jo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Teismas laiko įrodytu, jog V. K. ir V. P., viešoje vietoje, veikdami kartu, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir iš chuliganiškų paskatų dėl nosies kaulų lūžio padarė V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jų veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį bei baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota teisingai.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia kaltinamųjų A. B. ir V. K. atsakomybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str.1d.9 p.).

Skirdamas bausmę A. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3d.), anksčiau 2 kartus teistas , tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2t.,b.l.56), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2t.,b.l.80), į įskaitas neįrašytas (2t.,b.l.102), savo kaltę pripažįsta iš dalies, dėl ko gailisi. Jam skirtina bausmė laisvės atėmimas (LR BK 50 str.). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, jog A. B. dirba, jo atžvilgiu taikytinas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas.

A. B. buvo sulaikytas 2018-05-12, 06.58 val., iki 2018-05-13, 16.26 val. (2t.,b.l.92-93), todėl vadovaujantis LR BK 66 straipsnio 2 dalimi šis laikotarpis įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

A. B. 2018-01-15 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 286 str., 80 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, jog nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas- 2018-04-18 išduotas vykdomasis raštas antstoliui S.O.Grašiui, naujai paskirta A. B. bausmė su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme nesubendrintina.

Paskirtos kardomosios priemonės (2t.b.l.129-134)- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos.

Skirdamas bausmę V. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 3, 4 d.), teistas 2015m. teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (1t.,b.l.182), dirba, į įskaitas neįrašytas (2t.,b.l.22), kaltę pripažįsta iš dalies, dėl ko gailisi. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei bausmės vidurkis (BK 50 str., 61 str.). Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, V. K. atžvilgiu taikytinas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas.

V. K. buvo sulaikytas 2018-05-12, 05.09 val., iki 2018-05-13, 16.21 val. (2t.,b.l.12-13), todėl vadovaujantis LR BK 66 straipsnio 2 dalimi šis laikotarpis įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Paskirtos kardomosios priemonės (2t.b.l.45-47)- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos.

Skirdamas bausmę V. P. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 3, 4 d.), neteista, bausta administracine tvarka (2t.,b.l.139), nedirba, registruota darbo biržoje, į įskaitas neįrašyta (2t.,b.l.157), kaltę pripažįsta iš dalies, dėl ko gailisi. Jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei bausmės vidurkis (BK 50 str., 61 str.). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, V. P. atžvilgiu taikytinas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Civilinis ieškinys

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

Nukentėjusysis V. B. pateikė civilinį ieškinį 400 Eur turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 44). Nurodė, kad turtinė žala susideda -160 Eur kelionės iš Vilniaus į Zarasus, į polikliniką 50 Eur, vaistai 40 Eur (3t.,b.l.47-49), atminties kortelė 30 Eur, telefonas 120 Eur. Nors nukentėjusysis nepateikė visų patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas pripažįsta, jog V. B. ne kartą vyko į Zarasus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pirko vaistus, lankėsi gydymosi įstaigose, telefonas buvo nepataisomai sudaužytas, dėl ko turėjo išlaidų, todėl manytina, jog jo nurodyta patirta turtinė žala visiškai atitinka jo realiai patirtas išlaidas.

V. B. prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis nurodo, jog jis patyrė stresą dėl sužalojimo, negalėjo rodytis viešoje vietoje, sukėlė išgąstį vaikams, tuo metu dirbo ir patyrė įvairius nepatogumus.

Įvykio metu V. B. patyrė sužalojimus, iš kurių vienas nesunkus- nosies kaulų lūžimas. Teismas sutinka su tuo, kad dėl padarytų sužalojimų jis patyrė skausmą, turėjo nepatogumų. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus. Todėl teismo manymu 2000 Eur nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą , neprieštarautų teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais V. B. priteistina 400 Eur dydžio turtinė ir 2000 Eur dydžio neturtinė žala. Kadangi žala V. B. atsirado dėl kaltinamųjų V. K. ir V. P. bendrų nusikalstamų veiksmų, todėl 2400 Eur žala iš jų priteistina solidariai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- stiklinis butelis rastas įvykio vietoje ir laikomas Zarasų PK (1t.b.l.31-34), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-05-12, 06.58 val., iki 2018-05-13, 16.26 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

V. (V.) K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, subendrintą bausmę V. K. paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką V. K. išbūtą laikinajame sulaikyme 2018-05-12, 05.09 val., iki 2018-05-13, 16.21 val..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

V. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti 6 mėnesiams viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Ją pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, subendrintą bausmę V. P. paskirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti solidariai iš V. K. ir V. P. 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) nukentėjusiajam V. B. žalos atlyginimui.

Daiktinį įrodymą- stiklinį butelį-sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė