Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., jo atstovui advokatui Jonui Algirdui Smagurauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1977-05-05, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. surašytas ATP protokolas už tai, kad ji 2014-07-16 apie 08.55 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš tono, kliudė greta važiuojantį automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. K. K. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Savo veika jis pažeidė KET 9, 132 ir 232 punktų reikalavimus ir todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-07-16 iš ryto paėmė bendradarbį ir automobiliu OPEL ASTRA važiavo į darbą. Priekyje važiavo didelis krovininis automobilis, jis šiek tiek pristabdė, ir jis jį lenkė, aplenkęs nuvažiavo toliau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link. Prie sankryžos leidžiantis (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) žemyn pamatė, kad nėra jo vairuojamo automobilio veidrodėlio. Be veidrodėlio pravažiavo apie 90 metrų. Krovininį automobilį aplenkė kiek žemiau, tik pradėjęs leistis nuo kalno (duomenys neskelbtini), jau šiek tiek už sankryžos, kur į vieną pusę yra posūkis į (duomenys neskelbtini), o į kitą pusę yra posūkis į (duomenys neskelbtini). Apvažiavęs ir aplenkęs krovininę mašiną grįžo į pirmąją eismo juostą. Bendradarbis sėdėjo priekyje, jis nieko, jokio susidūrimo, irgi nematė. Prie sankryžos sustojo, palaukė apie 5 minutes, bet buvo labai didelis judėjimas, skubėjo į darbą, todėl stovėti negalėjo ir išvažiavo. Ar jo automobilio sustojimo vieta galėjo būti matoma iš tos vietos, kurioje aplenkė krovinį automobilį, nežino. Apie eismo įvykį sužinojo, kada policija jam atsiuntė šaukimą atvykti į policiją, tai yra maždaug po mėnesio. Tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos iš jo pusės nebuvo, nes jis susidūrimo nepajuto. Žalos krovininiam automobiliui negalėjo padaryti, nes jo automobilio veidrodėlis buvo plastikinis, o krovininės mašinos korpusas buvo metalinis. Tai buvo panašus automobilis į remontinį automobilį, specialios paskirties automobilis, ar buvo koks nors užrašas ant to automobilio šono, nepastebėjo.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad su bendradarbiu K. K. jo vairuojamu automobiliu važiavo į darbą (duomenys neskelbtini) nuo kalno žemyn ir sankryžoje K. K. pamatė, kad nėra mašinos veidrodėlio. Jis sėdėjo priekyje keleivio vietoje, veidrodėlis, kurio nebuvo, turėjo būti iš jo, iš keleivio, pusės. Tą dieną priekyje jų važiavo didelė mašina, ji pristabdė ir jie ją aplenkė, nuvažiavo dar žemyn ir K. K. pastebėjo, nėra veidrodėlio. Jie sustojo, šiek tiek pastovėjo, bet ten labai intensyvus eismas, kiti automobiliai signalizavo, todėl išvažiavo. Susiejo veidrodėlio nebuvimą su aplenktąja krovinine mašina, nes jis pats K. K. pasakė, kad reikia aplenkti. Kokiu metu dingo veidrodėlis, nematė ir garso jokio negirdėjo, kad nukrito veidrodėlis. Mašina, kurią aplenkė, buvo didelė, ji pristabdė, ją aplenkė, iš priekio dar saulė į akis švietė. Tyčinio pabėgimo iš eismo įvykio vietos nėra. Jis net pats nepajuto kirtimo. Smūgį ar garsą turėjo matyti arba girdėti.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2014-07-16 važiavo (duomenys neskelbtini) žemyn ir pajuto, kad į jo vairuojamą mašiną atsitrenkė pralėkusi lengvoji mašina, pastebėjo tik jos numerį ir spalvą. Jis sustojo po susidūrimo. Susidūrimas buvo maždaug viduryje (duomenys neskelbtini), besileidžiant žemyn link (duomenys neskelbtini). Iš antros juostos lengvoji mašina atlėkė tiesiai į pirmą juostą, kuria važiavo jis. Jis jau buvo pasiruošęs gauti smūgį. Užkabino jo automobilį, grįžo į antrą juostą ir nestabdydama nuvažiavo. Jo automobilio kliudytas priekinis bamperis, priekinis ratas. Buvo toks slenkantis smūgis. Buvo numuštas posūkis – ant priekinio bamperio jo automobilyje dar stovi papildomi posūkio ženklai, kurie, įjungus posūkio lemputę, mirksi. Įvažiavęs į jo mašiną kitas automobilis nusimušė veidrodį, o kas dar nukentėjo, nežino. Jokios reakcijos į smūgį iš lengvojo automobilio vairuotojo pusės nebuvo, nes nepristabdė, nesustojo, nepažiūrėjo, net neužsidegė „stop“ signalai. Jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jai priklauso jo vairuotas automobilis, kuris yra specialios paskirties automobilis, nes jie aptarnauja troleibusų kontaktinius tinklus. Iš karto pranešė apie eismo įvykį policijai ir darbdaviui. Kodėl nepranešta draudimo bendrovei, nežino. Pas juos įmonėje dirba žmonės, kurie užsiima draudimu ir eismo įvykiais įmonėje, visi dokumentai buvo perduoti jiems. Policija sakė iki penktadienio neplauti automobilio, iš viso su automobiliu nieko nedaryti, nes jie nustatys įvykio kitą dalyvį ir fotografuos. Jis automobilio neremontavo, su tokiu, koks liko po to įvykio, ir važinėja. Mano, kad vairuotojas negalėjo nepajusti kontakto, nes nukrito lengvos mašinos veidrodėlis plastikinis, mėlynas, mašinos spalvos. Jį paėmė policija. Su veidrodėliu užkabindamas jo automobilį, K. K. korpusą ir žibintą sulenkti negalėjo, todėl policija norėjo surasti ir sulyginti automobilius, bet to nepadarė. OPEL ASTRA automobilyje veidrodėlis yra maždaug metro aukštyje nuo žemės, o jo posūkio žibintas yra maždaug pusę metro nuo žemės. Jo automobilis sunkus, jo nustumti šonu nuo kelio negalima, bet čiuožiantis smūgis buvo, pajuto jį per vairą. Su juo kabinoje važiavo du žmonės - S. J., kuris dirba kartu, ir kitas bendradarbis, K. K., jis yra kontaktinio tinklo elektromonteris, jie taip pat rašė policijai paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

LR ATPK 7 str. numato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kiekvienas organas ar institucija, tirianti ar nagrinėjanti administracinių teisės pažeidimų bylas privalo laikytis procesinių principų ir garantijų, sąžiningai ir kruopščiai atlikti savo funkcijas bei vykdyti įstatymų nuostatas. Šių principų laikymasis garantuoja, kad nebus pažeistos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, konstitucinės teisės. Be to, jų laikymasis garantuoja, kad procesas bus sąžiningas ir objektyvus.

Susipažinus su byla teismas konstatuoja, kad organas (pareigūnas), surašęs protokolą šioje byloje, savo pareigas atliko aiškiai netinkamai, aplaidžiai, nekvalifikuotai ir pažeidė LR ATPK nuostatas, dėl ko nėra surinkti ir netinkamai surinkti įrodymai, yra pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir bylos neįmanoma nagrinėti teisme.

LR ATPK 256 str. 1 d. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad įrodymai yra vienintelis šaltinis, kuriais remiantis daromos išvados dėl pažeidimo ir jį padariusio asmens. Šio straipsnio 2 d. nustato įrodymų leistinumo standartus renkant įrodymus, t.y. šaltinius, iš kurių gali būti gauti duomenys. Be to, įrodymų leistinumo standartas reiškia ir tai, kad įrodymai turi būti tikri, tinkamai ir pagal įstatymą įforminti, teismui, nagrinėjančiam bylą, neturi kilti abejonių dėl jų patikimumo ir tikrumo. Šios nuostatos taikomos ne tik teismui, bet ir visam įrodymų rinkimo procesui, kuriame dalyvauja ir organas (pareigūnas), surašęs protokolą.

LR ATPK 256 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Tai reiškia, kad įrodymus renka ir už jų tinkamumą bei tikrumą visų pirma atsako organas (pareigūnas) turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Negalima tokia situacija, kuomet organas (pareigūnas) veikia aiškiai aplaidžiai, neprofesionaliai ir nekvalifikuotai, pažeidžia įstatymo nuostatas arba nepateikia teismui jokių įrodymų dėl pažeidimo, formaliai surašydamas protokolą, o teismas pats įrodymus surenka ir jų pagrindu priima sprendimą. Toks teismo elgesys rodytų aiškų šališkumą.

LR ATPK 127 str. 2 d. yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokie apgadinimai buvo padaryti automobiliui MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ar jie buvo padaryti po kontakto su automobiliu OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes tyrimo metu minėti automobiliai apžiūrėti, sugretinti ir nufotografuoti nebuvo. Kadangi ši privaloma šiuo atveju procedūra atlikta nebuvo, negalima nustatyti automobilių apgadinimų sunkumo, ar tikrai jie galėjo atsirasti po ATP protokole aprašyto kontakto. Taip pat nėra aišku, kur yra automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlis, ar jis apžiūrėtas. Nenustatyta, ar būtent tuo veidrodėliu buvo nubrozdintas MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar automobilio korpusu.

Teismas konstatuoja, kad organas (pareigūnas) surašęs administracinės teisės pažeidimo protokolą K. K., pažeidė LR ATPK 256 str. Esant aukščiau išvardytiems trūkumams, administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje K. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., grąžintina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinė veiklos skyriui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., surašytą K. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1977-05-05, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui nurodytų trūkumų pašalinimui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.