- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- e2YT-222-729/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02236-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., L. G.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
- Kategorijos
- 2.2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotiesiems asmenims A. J. ir L. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – fizinio asmens paskelbimo nežinia kur esančiu nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., L. G. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis S. J., gim. 1935-03-02, pripažintinas nežinia kur esančiu. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad S. J., tėvo vardas Vincentas, motinos vardas Elena, mergautinė pavardė – Narvilaitė, gimė (duomenys neskelbtini), ir iki 1958 m. rugpjūčio mėnesio gyveno Samališkės g., Vėžaičių mstl., Klaipėdos r. Pareiškėja nurodė, kad 1957-05-12 ji susituokė su S. J., santuoka įregistruota Klaipėdos rajono Veiviržėnų civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1. 1957 m. jiems gimė dukra Loreta, o 1958 m. rugpjūčio mėnesį S. J. susirinko savo asmeninius daiktus, pasiėmė pasą ir išvyko uždarbiauti į tuometinės Sovietų Sąjungos Donbaso anglies kasyklas, esančias dabartinės Rusijos Federacijos teritorijoje bei pas savo šeimą daugiau negrįžo ir apie save neinformavo, nors tuo metu visa šeima gyveno Samališkės g., Vėžaičių k., Klaipėdos r., o 1958-09-22 jiems gimė sūnus Artūras. Pareiškėja mano, kad S. J. nutraukė ryšius su ja, kitais šeimos nariais, giminaičiais ir liko gyventi Rusijos Federacijoje, nes Lietuvos Respublikoje jis neturi savo gyvenamosios vietos, jam nebuvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Nurodė, kad nuo 1958 m. lapkričio mėnesio S. J. į namus nebegrįžo bei nuo to laiko pareiškėja jo daugiau nematė, jokių žinių apie jį nei iš jo, nei iš kitų asmenų apie S. J. ir jo buvimo vietą, negavo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Į teismo skelbimus internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt apie S. J. per įstatymo numatytą terminą niekas neatsiliepė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jo atstovas advokatas Laimonas Strauka prašė tenkinti pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog S. J. iki 1977 m. mokėjo alimentus iš Rusijos, tačiau tikslesnio adreso nepranešė. Nurodė, kad S. J. brolio ir sesuo žino, kad S. J. buvo vedęs kitą moterį Rusijoje. Nurodė, kad su giminėmis jokio ryšio nepalaiko, nebendrauja.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, kad S. J. yra jo tėvas, jo nėra matęs. Nurodė, kad kontakto neieškojo nei jis, nei S. J.. Žinojo, jog S. J. teikė jam išlaikymą, iš tėvo giminių žinojo, kad jis yra, o kur gyvena - nežino.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. G. nurodė, kad S. J. yra jo tėvas, kai jis išvažiavo, kai ji buvo labai maža. Nurodė, kad ji bendravo su S. J. tėvais, broliu, seserimi. Giminaičiai sakė, kad kvietė S. J. į tėvų laidotuves, bet atsakymo negavo. Nurodė, kad jis giminaičiams atsiuntė nuotrauką ir ji sužinojo, kad S. J. yra vedęs ir turi du vaikus Rusijoje, tačiau kur tiksliai gyvena, nežino.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. K. parodė, kad S. J. yra jos brolis, jis į Rusiją išvyko 1958 m. ir žinių apie jį neturi. Parodė, kad jokių duomenų, ar jis ten gyvena, ar turi šeimą – neturi, pati neieškojo. Kol S. J. gyveno Lietuvoje – jo gyvenamoji vieta buvo Vėžaičių mstl. su žmona.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad S. J. yra jo žmonos brolis. Parodė, kad S. J. nėra matęs, nes kai jis išvyko į Rusiją, jis pats Lietuvoje dar negyveno, o po to S. J. jokių ryšių nepalaikė.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. J. parodė, kad S. J. yra jo pusbrolis. Nurodė, kad S. J. 1958 m. išvažiavo į Rusiją, o po to jokių duomenų apie jį neturėjo.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad S. J. yra jo pusbrolis. Nurodė, kad S. J. 1958 m. išvažiavo į Rusiją, o po to jokių duomenų apie jį neturėjo, jokio ryšio nepalaiko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. J. gimė (duomenys neskelbtini) (18 b.l.), pareiškėja A. J. ir S. J. susituokė 1957-05-12 (10 b.l.). Iš VĮ Registrų centro paieškos apie fizinį asmenį nustatyta, kad duomenų apie S. J., gim. 1935-03-02, nėra (11-12 b.l.). Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų nustatyta, kad informacijos apie S. J. nerasta (13-14 b.l.), pareiškėja A. J. yra deklaravusi gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini) (15 b.l.). Iš gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiškėja A. J. ir S. J. turi du vaikus: L. J., gim. 1957-08-22, ir A. J., gim. 1958-10-20 (17-18 b.l.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Pajuodupio k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r., žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Perkūnų k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r., žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., butas, su priklausiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Gargždų g. 26-11, Vėžaičių mstl., Klaipėdos r. (41-63 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas jokių duomenų apie S. J. neturi.
Lietuvos Respublikos CK 2.28 str. 1 d. numato, kad fizinį asmenį teismas gali pripažinti nežinia kur esančiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų, kur jis yra. Asmens pripažinimo nežinia kur esančiu tikslas – apsaugoti ir apginti dingusio asmens turtines teises, taip pat kitų asmenų, pavyzdžiui, dingusio asmens kreditoriaus, sutuoktinio, vaikų interesus. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu sąlygos: a) nuolatinis asmens nebuvimas savo paskutinėje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos CK 2.12 str.) vienerius metus; ir b) nebuvimas jokios informacijos, kur asmuo yra. Komentuojama norma nenumato asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, todėl paduoti tokį pareiškimą gali bet kuris teisinį interesą turintis asmuo (Lietuvos Respublikos CPK 4 str.), tame tarpe ir dingusio asmens sutuoktinis, kaip šiuo atveju.
Įstatymas numato būtiną imperatyvią sąlygą, asmuo gali būti pripažįstamas nežinia kur esančiu, jei nėra jokios informacijos, kur asmuo yra. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyręs surinktus rašytinius duomenis ir vertindamas įrodymų visumą, daro išvadą, kad nėra jokių duomenų nei apie kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvimą paskutinėje žinomoje jo gyvenamojoje vietoje – Samališkės g., Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., nei apie jo buvimo vietą Rusijoje nuo 1958metų. Visa tai yra pagrindas pripažinti nežinia kur esančiu S. J., gim. 1935-03-02, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Samališkės g., Vėžaičių mstl., Klaipėdos r. (Lietuvos Respublikos CK 2.28 str. 1 d.).
Byloje nėra duomenų apie S. J. turtą, pareiškėja nepareiškė reikalavimo paskirti jos sutuoktinio turto nuolatiniu administratore, todėl šis klausimas nesprendžiamas (Lietuvos Respublikos CK 2.29 str. 4 d.).
Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu asmuo grįžta ar paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu ir panaikina jo turto administravimą (Lietuvos Respublikos CK 2.30 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 458 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pripažinti S. J., gim. 1935-03-02, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Samališkės g., Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., nežinia kur esančiu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.