Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įgaliotam atstovui,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR­­_N-4959-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225542754.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR­­_N-4959-2024 (toliau ir – nutarimas) V. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė 75 eurų bauda. V. L. nubaustas už tai, kad 2023 m. lapkričio 7 d. 16.42 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas šalutiniu keliu, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir užvažiuodamas ant užbrūkšniuotos nukreipimo salelės Nr. 1.15, kuria važiuoti draudžiama, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. L. skundas, kuriame nurodyta, kad blogai surašyta pažeidimo esmė. Jis stovėjo, nevažiavo, tai į jį įvažiavo. Su nutarimu nesutinka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimo į administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas V. L. paaiškino, kad jis yra nevietinis. Tuo metu, kai važiavo, buvo daug automobilių. Lėtai judėjo ir visi važiavo dviem juostom, nors vėliau tos juostos susiliejo į vieną ir jam reikėjo persirikiuoti. Kadangi automobiliai lėtai važiavo, jam nebuvo, kur dėtis, niekas neįleido, todėl užvažiavo ant salelės. Automobiliai vienas kitą gražiai praleidinėjo. Eismo įvykio metu jis stovėjo ant salelės, nevažiavo ir į jį įvažiavo kitas automobilis, tas automobilis buvo irgi užvažiavęs ant salelės, jo dešinės pusės ratai buvo ant salelės. Nežino, ar specialiai, ar ne. Rašoma, kad apgadinti abu automobiliai. Kai su pareigūnais apžiūrėjo, tai buvo tik vienas apgadintas automobilis – tas, kurį vairavo jis, kitas nebuvo apgadintas. Iš pradžių bauda buvo 30 Eur, vėliau pakilo iki 70 Eur. Jo automobilis stovėjo, ne jis įvažiavau, o į jį įvažiavo ta moteris. Pirmą protokolą gavo. Kol nebuvo suėjęs terminas baudai sumokėti, sulaukė skambučio ir jam pasakė, kad parašys kitą protokolą, kad kažkas keičiasi, ir kitas protokolas buvo surašytas tik kitais metais, dėl to neturėjo galimybės susimokėti baudą. Negavo kvietimo į teismą, nes ten buvo kitos datos. Negavo jokio kito protokolo, dėl to ir neatvyko į nagrinėjimą, nes nežinojo datos. Nurodytu elektroniniu paštu naudojasi, nežino, kodėl vieną gavo, o kito ne. Kaip ir rašė pirmame protokole, prisipažįsta, kad užvažiavo ant salelės. Jis ten stovėjo, o kitas automobilis irgi buvo užvažiavęs abiem ratais ant linijos. Jeigu priekyje yra kliūtis, automobiliai privalo eilės tvarka vienas kitą praleidinėti. Ji pasuko į jo automobilį, pas ją buvo išsukti ratai. Jos automobilio apibraižymo nebuvo, nes ji su ratu įvažiavo jam į bamperį. Pas jį ant automobilio buvo jos ratų žymės. Su pareigūnais apžiūrėjo, tai nebuvo jokių defektų. Jokio įbrėžimo nebuvo, nes ji įvažiavo su ratu.

Teismo posėdyje nukentėjusioji E. A. paaiškino, kad važiuodama iš darbo Goštauto g. važiavo pagrindiniu keliu, tada pamatė kaip vairuotojas važiavo savo keliu ir kirto ištęstinę salelę, ir atsitrenkė į dešinės pusės šoną. Pajutusi prisilietimą iškvietė policiją. Ji išsigando, nes pirma avarija, ir pažiūrėjusi pro langą bijojo išlipti. Abi transporto priemonės judėjo. Važiavo ne greitai. Judėjo lėtai, pirmu mašinos bėgiu. Jis į jos automobilį neatsitrenkė, gal įsirėmė, galima taip pavadinti. Kontakto metu jos automobilis buvo savo juostoje. Ji važiavo tiesiai, o kita mašina norėjo anksčiau rikiuotis, nors toje vietoje buvo salelė. Ten iš pradžių eina užbrūkšniuota salelė, tada ištisinė linija ir tik po to galima rikiuotis. Jos automobiliui jokios žalos padaryta nebuvo. Gal vos, vos, bet tikrai niekur nesikreipė, į jokius draudimus. Kitai pusei gal ir buvo žala, bet jai tai ne.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

(duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

(duomenys neskelbtini) punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 3 priedo „Kelio ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.15 punkte nurodyta, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.

Už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą V. L. nuobauda – 75 Eur dydžio bauda, paskirta už tai, kad jis, 2023 m. lapkričio 7 d. 16.42 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas šalutiniu keliu, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir užvažiuodamas ant užbrūkšniuotos nukreipimo salelės Nr. 1.15, kuria važiuoti draudžiama, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Nutarime taip pat nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Pareiškėjas neginčija to fakto, jog buvo užvažiavęs ant užbrūkšniuotos nukreipimo salelės Nr. 1.15, kuria važiuoti draudžiama, tačiau teigia, jog jis kontakto su kitu automobiliu metu stovėjo, judėjo kitas automobilis, kuris į jį atsitrenkė. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kritiškai ir atmeta.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad V. L. 2023 m. lapkričio 7 d. 16.42 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas šalutiniu keliu, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir užvažiuodamas ant užbrūkšniuotos nukreipimo salelės Nr. 1.15, kuria važiuoti draudžiama, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Tačiau byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina to fakto, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tai yra kad buvo padaryta žala svetimam turtui. Be to, teismas pažymi, kad nors skundžiamame nutarime, kaip faktinė aplinkybė, yra nurodyta, jog buvo apgadintos abi transporto priemonė, tačiau kvalifikuojant V. L. veiką, jam autoįvykio sukėlimas inkriminuotas nebuvo, jis atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį patrauktas nebuvo ir nuobauda nepaskirta.

Teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdžio metu nustatyta tvarka įspėtos dėl atsakomybės ir apklaustos E. A. parodymais, jog prieš kontaktą abidvi transporto priemonės labai negreitai, bet judėjo; V. L. vairuojamas automobilis rikiavosi neleistinoje vietoje – užvažiavo ant nukreipimo salelės, dėl ko ji, važiuodama pagrindiniu keliu, į jį įsirėmė, tačiau jokie apgadinimai jos vairuotai transporto priemonei padaryti nebuvo. Nukentėjusiosios parodymai, priešingai, nei teigia pareiškėjas, yra patvirtinti rašytine bylos medžiaga, kadangi iš eismo įvykio schemos ir nuotraukų matyti, kad E. A. vairuota transporto priemonė M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi pagrindiniame kelyje savo eismo juostoje, tuo tarpu V. L. vairuotas automobilis L. R., valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovi užvažiavęs ant užbrūkšniuotos nukreipimo salelės tarp šalutinio ir pagrindinio kelio važiavimo iš šalutinio kelio kryptimi. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas iš esmės neginčija to fakto, jog jis važiavo šalutiniu keliu ir tikslu persirikiuoti į pagrindinį kelią užvažiavo ant nukreipiančios salelės, kuria važiuoti yra draudžiama, jis iš esmės ginčija tik savo kaltę dėl eismo įvykio, tačiau, kaip jau buvo paminėta, eismo įvykio sukėlimas jam inkriminuotas nebuvo ir atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimą V. L. patrauktas nebuvo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje yra nustatyta, kad V. L. pažeidė KET 9 ir 101 punkto reikalavimus, nepaisė kelio ženklinimo Nr. 1.15, todėl pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už kelio ženklinimo nesilaikymą (užvažiavimą ant užbrūkšniuotos nukreipiančios salelės) bei pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, kadangi persirikiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko įvyko automobilių kontaktas. Tačiau iš kaltinimo išjungtina nurodyta faktinė aplinkybė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, tai yra kad įvyko eismo įvykis, kadangi dėl minėtų KET pažeidimų svetimas turtas sugadintas nebuvo, o kontaktas savaime negali būti traktuojamas kaip eismo įvykis.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 21 d. nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija iš dalies tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, ištyrė pateiktus įrodymus, teisingai nustatė padarytus administracinius nusižengimus, inkriminuodama (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus nusižengimus, dėl kurių kaltu pripažino V. L.. Tačiau nutarime dėstant faktines aplinkybes nepagrįstai nurodoma, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, todėl nutarimas tikslintinas pašalinant iš kaltinimo nurodytas aplinkybes. Ši aplinkybė nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi eismo įvykio sukėlimas, kvalifikuojant V. L. veiką, pareiškėjui inkriminuotas nebuvo – jis nebuvo patrauktas atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi įstatymo reikalavimų, buvo tinkamai įvertintas padarytų nusižengimų pavojingumas, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimas. V. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir jam paskirtos sankcijose numatytus vidurkius siekančios, atitinkamai, 60 ir 75 eurų baudos. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu V. L. tinkamai pagal įstatymo nuostatas subendrinta ir paskirta galutinė 75 eurų bauda.

Įvertinęs visą tai, teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundo jame nurodytais motyvais. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja pareiškėjas, ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo kaltė nutarime nurodytų nusižengimų padarymu yra įrodyta ir veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos nuobaudos nėra per griežtos ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą teismas nenustatė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl dalyje dėl paskirtos sankcijos paliktinas nepakeistas, patikslinant jame nurodytas faktines aplinkybes, išjungiant aplinkybę dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

V. L. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR­­_N-4959-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225542754 palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR­­_N-4959-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225542754 aprašomąją dalį, išjungiant iš jos faktinę aplinkybę: „eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės“.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.