Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-667-593/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
1A-667-593/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42309-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-667-593/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42309-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)
Kauno apygardos teismasNuosprendiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei,nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, ir nubaustas 45 parų arešto bausmę. Be to, A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 70 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu A. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė 60 parų arešto bausmę.

Iš A. S. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistos patirtos proceso išlaidas: 50,00 Eur transporto priemonės nuvežimo išlaidas ir transporto priemonės saugojimo išlaidas, skaičiuojant po 1,00 Eur su PVM už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 19.10 val. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. 09.25 val. ir nuo 2019 m. balandžio 11 d. 15.10 val. iki 2019 m. balandžio 12 d. 10.35 val., t. y. 2 paros, kurios prilyginamos 2 arešto paroms.

Bausmė paskirta atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis specialiąja teise t. y. teise vairuoti transporto priemones, nustatant, kad ji pradedama vykdyti, nuteistajam atlikus paskirtą bausmę

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas.

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S., nuteistas už tai, kad esant įsiteisėjusiam 2018 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones dvejus metus, 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.

1.1. Be to, A. S. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. 18.25 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 5,5 km., (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio.

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, A. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį ir BK 281 straipsnio 7 dalį. Be to, atsižvelgęs į A. S. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kitas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, yra tinkama bausmė A. S..

3. Nuteistasis A. S. skundžia Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti t. y. sumažinti jam paskirtos arešto bausmės trukmę. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam 60 parų trukmės arešto bausmę, atėmė iš jo galimybę minėtą bausmę atlikti savaitgaliais, kadangi įstatymas numato, jog arešto bausmė gali būti paskiriama atlikti savaitgaliais, tik tuo atveju jei paskirtos arešto bausmės trukmė neviršija 45 parų. Atsižvelgdamas į tai bei pažymėdamas, jog šiuo metu jis turi darbą, A. S. nurodo, kad jam paskirtos arešto bausmės trukmė turi būti sumažinta iki 45 parų, kadangi to nepadarius, jis areštą turės atlikti nepertraukiamai beveik du mėnesius ir dėl to neteks darbo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja Angelė Fominienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Aistė Česaitienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama A. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei pirmosios instancijos atliktas įrodymų vertinimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai individualizavo jam paskirtą arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Nuteistasis A. S. sutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, tačiau ginčija jos trukmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nustatant parinktos bausmės rūšies dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą– nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia, A. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebūvimą. Nuteistojo A. S. padaryta BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą yra nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, o apelianto padaryta BK 243 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, už kurį, parinkus bausmės rūšį, areštą, vadovaujantis BK 49 straipsnio 2 dalimi, gali būti skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto.

10. Vertinant nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, teistas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. S. iki nuosprendžio priėmimo buvo net 9 kartus teistas, nusikalstamos veikos daromos esant neišnykusiam teistumui, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už veikas, padarytas nepraėjus nė vieneriems metams po Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jam buvo uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kas rodo, jog jis sąmoningai pasirenka daryti naujas nusikalstamas veikas. Iš administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, jog tiek iki, tiek po nusikalstamų veikų padarymo A. S. už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus ir administracinius nusižengimus administracine tvarka buvo baustas net 10 kartų. Be to, nuteistasis ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kitus pažeidimus, padarytus esant neblaiviam. Aukštesniojo teismo nuomone, ankstesni teistumai, informacija apie padarytus administracinės teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus, rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, o nusikalstamos veikos dėl kurių nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarytos neatsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą skyrė 70 parų arešto bausmę, o pagal BK 243 straipsnį maksimalią už baudžiamąjį nusižengimą galimą paskirti arešto bausmę – 45 paras arešto, kas teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinos aiškiai per griežtomis bausmėmis, todėl nėra teisinio pagrindo jas keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

11. Nesuteikia pagrindo mažinti paskirtas bausmes ir S. S. nurodyta aplinkybė, jog jis turi , kadangi darbinių santykių turėjimas šiuo metu (anksčiau nedirbo), nemažina nuteistojo veikų pavojingumo ir nesuteikia jokio pagrindo mažinti bausmę.

12. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu ir paskyrė 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę. Įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai už veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir BK 243 straipsnyje paskirtas bausmes subendrino taikant dalinį bausmių apėmimą, tačiau vis tik galutinę subendrintą bausmę paskyrė didesnę, nei paskirtosios už kiekvieną nusikalstamą veiką. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Todėl šiuo atveju, bausmė, paskirta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, t. y. 70 parų arešto bausmė yra griežčiausia iš paskirtųjų, todėl, subendrinus šią bausmę su švelnesne – 45 parų arešto bausme, subendrinta bausmė negali būti didesnė nei griežčiausia iš paskirtųjų, t. y. 70 parų arešto bausmė. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino nuteistajam A. S. paskirtas bausmes, ši klaida taisytina, nurodant, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė skiriama 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. S. skirtina galutinė 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmė.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas A. S. BK 63 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

14. Nenustačius pagrindo švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę, atmetamas apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, kadangi BK 49 straipsnio 5 dalies redakcija (galiojusi iki 2019-07-06) numatė galimybę areštą atlikti poilsio dienomis tik tuomet, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

15. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu A. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu A. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisAlgirdas JaliniauskasDaiva Jankauskienė