Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, atstovei Rasai Vainienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą ir dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą kreditorės UAB „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, reikalavimams pareikšti mirusios I. F. turtą paveldėjusiam įpėdiniui. Pareiškime nurodė, kad I. F. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). I. F. (duomenys neskelbtini) mirė. I. F. priklausančio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotos šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 ir 1.71 straipsniais, su I. F. konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią I. F. turėjo prievolę mokėti pareiškėjai už tiekiamą šilumos energiją. I. F. nevykdė pareigos atsiskaityti su pareiškėja už į butą tiekiamą šilumos energiją, todėl nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. už į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją susidarė viso 25,62 Eur skola. I. F. laiku ir tinkamai nemokėjus mokesčių, pareiškėja dėl susidariusių skolų kreipėsi į teismą. Druskininkų miesto apylinkės teismas pareiškėjos naudai iš I. F. priteisė susidariusias skolas, kurios buvo pateiktos išieškoti antstolei, ir I. F. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), nesumokėta skola pareiškėjai sudarė 2 582,67 Eur, o vykdymo išlaidos – 188,84 Eur. Iki palikėjos mirties už į I. F. priklausiusį butą tiektą šilumos energiją pareiškėjai yra susidariusi ir iki šiol neapmokėta viso 2 797,13 Eur skola. Paaiškėjus, jog I. F. mirė bei po jos mirties palikimas nepriimtas, pareiškėja apie tai 2016 m. balandžio 27 d. raštu informavo Lietuvos Respubliką paveldėjimo santykiuose atstovaujančią VĮ Turto bankas. Pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti, kad I. F. mirė, todėl negalėjo laiku pareikšti reikalavimų per nustatytą trijų mėnesių terminą. Dėl vartotojų gausos bei jų nuolatinės kaitos (migravimo, mirčių, butų perleidimų) pareiškėjas neturi galimybės operatyviai gauti informaciją apie visus vartotojus, įskaitant ir mirusius. Pareiškėjai apie mirusius šilumos energijos vartotojus niekas nepraneša, o tokie faktai paaiškėja tik pateikus pareiškimus teismui ar neradus asmens, kuomet pradedami rinkti duomenys ieškiniams dėl skolų išieškojimo. Pareiškėja Druskininkų savivaldybėje vykdo centralizuotos šilumos tiekimo veiklą ir vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu duomenų apie kiekvieną buto, kuriam centralizuotai tiekiama šilumos energija, savininką, jo mirtį nerenka ir neturi galimybės tokių duomenų gauti. Butų savininkai miršta ir kiekvienu atveju pareikši kreditorinius reikalavimus nepažeidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino yra ne tik neįmanoma, bet ir netikslinga dėl jų gausos, nes dauguma atvejų mirusiųjų asmenų palikimas yra priimamas jų įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Atvejai, kai Testamentų registre nėra įregistruojama faktų apie paliko priėmimą, yra pavieniai, reti, todėl pareiškėja negali objektyviai įvertinti ir nustatyti, ar konkretus palikimas bus priimtas jų įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą ir ar būtina visais atvejais reikšti kreditorinį reikalavimą, juolab, kad pareiškėja apie palikėjo mirtį sužino per vėlai ir visais atvejais įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti jau būna praleistas. Pareiškėją klaidino ir tai, jog VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše iki 2017 m. kovo 30 d. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota ne mirusios I. F., o P. F. vardu. Iki šiol Lietuvos Respublika šio buto nepaveldėjusi, tačiau nuosavybės teisė į butą, praėjus daugiau kaip 1,5 metų po skolininkės mirties, 2017 m. kovo 20 d. įregistruota I. F. vardu. Pareiškėja įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimus mirusios I. F. turtą paveldėjusiam įpėdiniui praleido dėl svarbių priežasčių, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodyto trejų metų naikinamojo termino nepraleido, todėl prašo jį atnaujinti (b. l. 1-3).

Suinteresuotą asmenį Lietuvos Respubliką atstovaujanti VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos prašymo dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo netenkinti. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui; dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Taigi, kreditoriui praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodytų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga, ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės; svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusių jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų institucijų veiksmai; be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteiktomis teisėmis. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas, tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis). I. F. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Šiuo atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus daugiau kaip 21 mėnesiui nuo termino pabaigos. VĮ Turto bankas nuomone, pareiškėjos nurodytos priežastys – vartotojų gausa bei jų nuolatinis keitimasis (migracija, mirtys, butų keitimas), dėl kurių pareiškėja neturi galimybės operatyviai gauti informacijos apie vartotojus, įskaitant ir mirusius, – nesudaro pagrindo pareiškėjai atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti. Pareiškėja yra įmonė, kuri užsiima ūkine-komercine veikla, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybėms už savo veiklą standartai, todėl pareiškėja turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas, administruoti sutartis. Šioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kalta pati pareiškėja (jos neapdairumas ir neatidumas), netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas (pareiškėja nesidomėjo, kodėl skolininkas nebemoka už paslaugas ir nesirūpino savo teisių ir interesų apsauga) negali būti pripažintas svarbia priežastimi terminui laiku nepareikštiems kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinti. Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių minėtus teiginius. Termino praleidimas dėl pačios pareiškėjos kaltės negali būti pripažintinas svarbia priežastimi terminui kreditoriniams reikalavimas pareikšti atnaujinti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė ir pareiškime nurodytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškime per klaidą nurodyta I. F. neteisinga mirties data, tikroji jos mirties data (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo atstovės paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2009 m. vasario 10 d. I. F. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį pareiškėja centralizuotai tiekia šilumos energiją (b. l. 25, 28). I. F. nevykdė pareigos atsiskaityti su pareiškėja už į butą tiektą šilumos energiją, tuo pagrindu 2 582,67 Eur skola, susidariusi nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. priteista Druskininkų miesto apylinkės sprendimais, priimtais 2009 m. spalio 21 d. (civilinė bylą Nr. L2-1651-297/2009), 2010 m. liepos 2 d. (civilinė byla Nr. L2-1059-297/2010), 2010 m. rugsėjo 29 d. (civilinė bylą Nr. L2-1491-314/2010), 2011 m. vasario 1 d. (civilinė byla Nr. L2-215-182/2011), 2011 m. rugsėjo 1 d. (civilinė byla Nr. L2-1082-182/2011), 2012 m. kovo 8 d. (civilinė byla Nr. L2-350-314/2013), 2013 m. kovo 1 d. (civilinė byla Nr. L2-354-182/2013), 2013 m. spalio 18 d. (civilinė byla Nr. L2-1231-297/2013), 2014 m. balandžio 30 d. civilinė byla Nr. L2-610-182/2014), 2015 m. birželio 2 d. (civilinė byla Nr. L2-651-418/2015), šių teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai (b. l. 6–15). I. F. ir toliau nevykdant pareigos atsiskaityti su pareiškėja nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. susidarė už į butą tiektą šilumos energiją 25,62 Eur skola (b. l. 25).

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d., 2013 m. spalio 18 d., 2013 m. kovo 1 d., 2012 m. kovo 8 d., 2011 m. rugsėjo 1 d., 2011 m. vasario 1 d., 2010 m. liepos 2 d. priimtas sprendimai priteistos skolos pareiškėjai yra išieškomos antstolės Janės Jakimavičienės (b. l. 16–24). I. F. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 32). Iki I. F. mirties už į minėtą butą tiektą šilumos energiją pareiškėjai susidarė ir iki šiol yra neapmokėta 2 797,13 Eur skola. Gavusi informaciją apie I. F. mirtį, pareiškėja 2016 m. balandžio 27 d. raštu informavo Lietuvos Respubliką paveldėjimo santykiuose atstovaujančią VĮ Turto bankas apie I. F. palikimą, taip pat pranešė apie palikėjos skolų dydį (b. l. 30). Valstybė I. F. palikimą priėmė 2017 m. liepos 31 d. (b. l. 52-53).

CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali atnaujinti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja yra I. F. kreditorius, turintis turtinę pretenziją dėl 2 797,13 Eur skolos už jos butui tiektą šilumos energiją iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 4–17). Dalis – 2 582,67 Eur – skolos iš I. F. yra priteista įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Skolininkė I. F. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Šiuo atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini), iki nurodyto termino pareiškėja į įpėdinį nesikreipė, todėl darytina išvada, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės pareiškėja neginčija, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis, svarbios priežasčių aplinkybės turi egzistuoti tik termino eigos metu bei įvertinti termino tikslus, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Pareiškėjos atstovės paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai faktas apie skolininkės I. F. mirtį nebuvo žinomas iki 2015 m. spalio 31 d., o tapo žinomas 2016 m. balandžio mėnesį, kai buvo pradėti rengti dokumentai teismui dėl skolos priteisimo, todėl pareiškėja, paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, 2016 m balandžio 27 d. pranešė VĮ Turto bankas apie nepriimtą palikimą. Taigi, pareiškėja CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu nežinojo ir faktiškai turėjo mažai galimybių sužinoti apie skolininkės mirtį ir šį faktą sužinojo jau suėjus įstatymo nustatytam terminui. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja aptarnauja didelį skaičių vartotojų, skolininkės mirties metu, kadangi registruose butas buvo registruotas ne I. F. vardu, o pati skolininkė I. F. nebuvo senyvo amžiaus, pareiškėja tikrinti duomenų dėl I. F. mirties neturėjo pagrindo. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2004). Pareiškėja yra specifinis subjektas, pakankamai didelė įmonė, tiekianti daugiabučių namų butams centralizuotai gaminamą šilumos energiją dideliam kiekiui vartotojų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėja kiekvienais metais nuolat kreipiasi į teismą dėl skolų už į butus tiektą šilumos energiją išieškojimo (2015 metais į teismą pateikta 210 ieškinių ar pareiškimų, 2016 metais – 248 ieškinių ar pareiškimų), kas leidžia pagrįstai daryti išvada, jog pareiškėja dėl didelio vartotojų bei skolininkų srauto neturi galimybių iš karto sužinoti apie kiekvieno vartotojo bei skolininko mirtį, kadangi kontroliuoti jų kaitą, tame tarpe ir mirtį, objektyviai yra neįmanoma, ypač tais atvejais kai miręs paslaugų gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos vartotojų, kurie netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas, yra gan daug, kiekvienu atveju nuolatinė tokių asmenų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos būtų netikslinga ir iš esmės neatitiktų protingumo kriterijų, be to, visų duomenų nuolatinis tikrinimas užimtų nemažai laiko bei materialių sąnaudų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkė I. F. pareigos atsiskaityti su pareiškėja už jos teikiamą šilumos energiją nevykdė nuo 2009 metų (b. l. 50). Iki 2015 m. balandžio 30 d. susidariusi skola pareiškėjai iš I. F. buvo priteista įsiteisėjusiais teismo sprendimais, didžioji skolų dalis buvo išieškoma antstolės (b. l. 6–15, 16–24). Po paskutinės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu priteistos skolos iki skolininkės I. F. mirties ((duomenys neskelbtini)), I. F. skola už šilumos energiją už į butą tiektą šilumos energiją buvo nedidelė (iš viso 25,62 Eur), dėl ko pareiškėja nebuvo suinteresuota ruošti dokumentus į teismą dėl skolos išieškojimo, be to, skolininkė nebuvo senyvo amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėja neturėjo pagrindo numanyti, kad skolininkė gali mirti ir dėl to periodiškai tikrinti jos duomenis Gyventojo registrų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, toks pareiškėjos elgesys yra protingas ir pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad labai dažnas kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo, ypač esant nedidelei skolai, didina bylinėjimosi išlaidas bei sunkina skolininko padėtį. Byloje nustatyta, kad pareiškėja apie skolininkės mirtį sužinojo po 2015 m. spalio 31 d., t. y. praleidusi 3 mėn. terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja 2016 m. balandžio 27 d. kreipėsi į VĮ Turto banką, informavo apie nepriimtą palikimą, nurodė skolos, tame tarpe ir I. F. dydį, o informaciją apie tai, kad mirusios skolininkės palikimas nepriimtas, iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos pareiškėja gavo 2016 m. gegužės 19 d. (VĮ Centrinės hipotekos įstaigos išraše nurodyta, kad paieška atlikta 2016 m. gegužės 16 d.) (b. l. 30, 31).

Tokie pareiškėjos veiksmai rodo, jog pareiškėja, sužinojusi skolininkės mirties faktą, aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, o į teismą kreipėsi nepraleidusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų naikinamojo termino. Atkreiptinas dėmesys, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-122-916/2016). Iš 2017 m. rugsėjo 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo matyti, kad tik 2017 m. rugpjūčio 23 d. įregistruotas įrašas Palikimo perėjimo valstybei 2017 m. liepos 31 d. liudijimo Nr. D2-3004 pagrindu apie tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad I. F. įpėdinis, šiuo atveju valstybė, buvo tinkamai informuota apie palikėjos skolas, nes apie palikėjos skolas buvo informuotas dar prieš priimant palikimą (pareiškėja VĮ Turto bankui apie skolininkės nepriimtą palikimą pranešė 2016 m. balandžio 27 d.), kas leidžia pagrįstai spręsti, jog CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas buvo pasiektas.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjai, mirusiam asmeniui neturint įpėdinių ar jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės, pareiškėja, sužinojusi apie palikėjos mirtį, veikė sąžiningai, tinkamai atliko savo pareigą, ieškodama įpėdinių kreipėsi į testamentų registrą dėl informacijos suteikimo apie skolininko turto paveldėtojus, pati informavo VĮ Turto banką apie atsiradusį palikimą, be to, palikimas buvo priimtas po to, kai pareiškėja informavo galimą įpėdinį apie palikėjo skolas, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, naikinamasis trejų metų terminas nėra praleistas, tuo pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos UAB „Litesko“, veikiančio per filialą „Druskininkų šiluma“, pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai UAB ,,Litesko”, veikiančiai per filialą ,,Druskininkų šiluma“, įmonės kodas 110818317, filialo kodas 110896312, trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusios I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjusiam įpėdiniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.