- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-02
- Bylos Nr.
- 2S-2290-560/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinės kaltei (LR CK 3.60 str. ), turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Kartu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus priimtas teismo sprendimas nustatyti nepilnamečių vaikų V. T. ir V. T. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu V. T. jo gyvenamojoje vietoje bei, siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti, įpareigoti R. T. nesinaudoti automobiliu Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini)
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-09-06 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė nepilnamečių vaikų V. T. ir V. T. gyvenamąją vietą tėvo V. T. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje. Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl įpareigojimo sutuoktinei uždrausti naudotis automobiliu. Teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškovu, kurio gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos vaikams, ieškovas tinkamai rūpinasi ir prižiūri vaikus. Atsakovės R. T. gyvenamoji vieta ir buvimo vieta nežinoma, nenustatyta. Dėl šių aplinkybių teismas laikė pagrįstu ieškovo prašymą nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė R. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-09-06 nutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir šioje dalyje priimti naują nutartį – ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, ieškinyje nenurodė faktinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad nenustačius nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu, kyla reali grėsmės vaikų teisėms ir interesams, normaliam ugdymui ir kad tai sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė nuolatos gyvena su ieškovu ir vaikais tame pačiame name. Ieškovo argumentai bei nuogąstavimai, kad neva atsakovės gyvenamojoje vietoje vyksta išgertuvės bei kad atsakovė gali išsivežti vaikus į užsienį yra nepagrįsti. Nieko nepatvirtinti ir ieškovo aiškinimai, kad atsakovė negali užtikrinti normalių gyvenimo sąlygų nepilnamečiams vaikams, elgiasi asocialiai ir pan. Pasak apeliantės, teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę šioje byloje, privalėjo įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas vaikų fiziniam ir psichologiniam saugumui.
Atsiliepimas
Ieškovas V. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė su juo ir vaikais negyvena, kituose procesiniuose dokumentuose nurodo skirtingas gyvenamąsias vietas – (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), nors nėra nustatyta, kad ji gyventų vienu iš nurodytų adresų. Šiuo metu tikroji atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta nėra žinoma. Pasak ieškovo, jo manymu atsakovė negali užtikrinti normalių sąlygų vaikams augti ir vystytis, vaikai gali būti neteisėtai išvežti į kitą valstybę, su kuria nėra pasirašyta atitinkamos savitarpio pagalbos sutartys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimus bei pateiktus dokumentus, ieškovo atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei mažamečių vaikų teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo ir kita. Ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje nustatyti mažamečių vaikų V. T. ir V. T. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) V. T.. Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-09-06 nutartimi šį prašymą tenkino.
Pagal LR CPK 144 str. 1 d. (galiojusią skundžiamos nutarties priėmimo metu) teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo (t.y. laikino vaikų gyvenamosios vietos kartu su tėvu nustatymo) pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Nusistovėjusios ir vaikui (vaikams) įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaikų gyvenimas kartu su tėvu kaip nors pažeistų mažamečių vaikų interesus ar kitaip suvaržytų jų teises. Iš bylos duomenų seka, kad vaikų gyvenamoji vieta deklaruota kartu su tėvu V. T., vaikai ilgą laiką gyvena kartu su tėvu, kuris jais rūpinasi. 2011-08-17 Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akte užfiksuotas, kad ieškovo nurodomoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), buities sąlygos yra tinkamos vaikams augti ir vystytis. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) „P.“ vaikų lopšelį-darželį. Tuo tarpu atsakovės R. T. gyvenamoji ir buvimo vieta nežinoma, nenustatyta. Atsakovės teiginių, jog ji nuolat gyvena kartu su ieškovu ir vaikais, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Atsakovės pateiktuose skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodomas vis kitas jos gyvenamosios vietos adresas, kas sudaro pagrindą abejoti, jog atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra kartu su vaikais ir ieškovu. Taip pat ieškovo nuogąstavimai, kad vaikai neteisėtai gali būti išvežti į užsienį, iš esmės yra pagrįsti ir pačios atsakovės paaiškinimais, jog ji dažnai su vaikais vyksta į Baltarusijos Respubliką aplankyti jos motiną. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės lėmė būtinumą nagrinėjamu atveju taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatant laikiną mažamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, nes, priešingu atveju, vaikų gyvenamosios vietos, juos supančios aplinkos, prie kurios jie yra prisirišę, pakeitimas, nesant galutinio sprendimo dėl tarp šalių kilusio ir teisme nagrinėjamo ginčo, galimai pažeistų vaikų teises ir interesus, turėtų neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai. Todėl, siekiant užtikrinti mažamečių vaikų teises ir interesus augti jiems įprastoje aplinkoje, kurioje yra sudarytos tinkamos sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, nustatant šalių mažamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su vaikų tėvu ieškovu V. T., jo gyvenamojoje vietoje.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337, 338 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.