Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-514-879/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
1-514-879/2014
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00311-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Civilinis ieškovas
A. Š., Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-514-879-2014Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00311-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.2.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.5.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Dainai Vaidachavičienei,sekretoriaujant Šarūnei Tatulytei,dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjusysis asmuo buvo sunkiai suluošintas, t.y. 2014 m. kovo 16 d., apie 00:20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,04 promilių girtumas) konflikto su A. Š. metu tyčia vieną kartą dūrė A. Š. į kairės pusės nugaros sritį ir vieną kartą į kairįjį sėdmenį, ko pasėkoje padarė kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą nugaros (krūtinės ląstos) kairėje pusėje, durtinę – pjautinę žaizdą kairiajame sėdmenyje, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. kovo 15 d. apie 15 val. atvyko į Panevėžį aplankyti savo vaiko, kuris gulėjo ligoninėje. Su A. Š. jis susitiko autobusų stotyje ir abu jie nuėjo į ligoninę. Ligoninėje jie pabuvo iki 17 val. Tada jie abu nuėjo pas A. Š. į namus, A. Š. jam pasiūlė pas jį pernakvoti. Grįždami iš ligoninės parduotuvėje jie pasiėmė 6 litrus 7,5 procento stiprumo alaus. Būdami namuose jie gėrė, šnekučiavosi, tada M. G. iš įpročio R. J. pavadino ,,k.“, dėl ko A. Š. pradėjo prieštarauti. Po to M. G. atsibudo policijos areštinėje. Atsakydamas į klausimus M. G. nurodė, kad visą alkoholį suvartojo kartu su A. Š., todėl nepamena kaip jis atsidūrė policijos areštinėje. Išleidus jį iš areštinės jis vėl grįžo į A. Š. namus, kuriuose buvo policijos pareigūnai, tačiau ką jie ten darė nežino. Nurodė, kad kai jis R. J. pavadino ,,k.“ A. Š. jam trenkė į galvą, todėl mano, kad nuo to ir prasidėjo konfliktas. Peilį M. G. nešiojosi su savimi kišenėje, jis jam reikalingas ūkio darbams, žvejyboje, pripažįsta, kad konflikto metu jis galėjo jį panaudoti. Būdamas policijos areštinėje M. G. klausė policijos pareigūnų kodėl jis ten atsidūrė, tačiau jie jam nieko nepasakė. Grįždamas iš areštinės M. G. sutiko A. Š., kuris jam pasakė, kad jis jį padūrė su peiliu. M. G. gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sutinka atlyginti A. Š. padarytą 10 000 Lt neturtinę žalą, tačiau nori ją mokėti dalimis, nurodė, kad viskas atsitiko dėl ko, kad jis buvo neblaivus, prašo jam neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Nukentėjusysis A. Š. teisme paaiškino, kad 2014 m. kovo 15 d. Panevėžyje, autobusų stotyje jis pasitiko M. G., nes jo ir R. J. bendras vaikais gulėjo ligoninėje, M. G. nepažinojo miesto, todėl jis palydėjo jį į ligoninę. Grįždami iš ligoninės jie nusipirko 6 litrus 7,5 procento stiprumo alaus. M. G. A. Š. matė ne pirmą kartą, jokių konfliktų jie iki tol nebuvo turėję. Būdami namuose jie vartojo alkoholinius gėrimus, šnekučiavosi. Pradėjus gerti trečią litrą alaus A. Š. pasidarė silpna. Vėliau jis išgirdo, kad į buto duris beldžiasi policijos pareigūnai. Kad jis yra padurtas sužinojo nugirdęs R. J. ir jos sesers pokalbį, nes jos policijos pareigūnams pasakė, kad namuose yra padurtas žmogus, tačiau tai, kad jis buvo padurtas nejuto, nes buvo neblaivus. Išlaužus buto duris į butą įėjo policijos pareigūnai ir medikai. Po to jis buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje A. Š. policijos pareigūnai klausė ar jis turi pretenzijų M. G., tačiau manydamas, kad jam nieko blogo neatsitiko, pasakė, kad jokių pretenzijų jam neturi. Daktaras A. Š. pasakė, kad jis turės gultis į ligoninę, tačiau sužinojęs, kad jo buto durys išlaužtos ir namuose nieko nėra, jis savavališkai išėjo iš ligoninės, be to, tuo metu jis jokio skausmo nejuto. Nepamena ar eidamas iš ligoninės buvo susitikęs M. G.. Ryte A. Š. atsikėlė nuo skausmo. Jis pamatė, kad jo namuose yra M. G., kuris su savimi turėjo dvi pakuotes 6 procentų stiprumo alaus. M. G. tuo metu tvarkė buto duris, vėliau atėjo R. J. ir jos sesuo. Kai M. G. sutvarkė duris A. Š. kartu su juo išėjo iš namų. M. G. išėjo į stotį, o jis nuėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės A. Š. atsigulė, nes jam labai skaudėjo šoną. Vėliau R. J. iškvietė jam greitąją. Nurodė, kad nepamena ar grįžęs iš ligoninės vartojo alkoholį. Ligoninėje nustatė, kad A. Š. perdurtas plautis, ligoninėje jis praleido savaitę laiko. Nurodė, kad dėl sveikatos sužalojimo jis turėjo vartoti vaistus, negalėjo dirbti, neigiamas pasekmės jaučia iki šiol. Reiškia 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai, nes jis turi keturis vaikus, jeigu jis būtų miręs jo vaikai būtų praradę tėvą.

Liudytojas E. G. teisme paaiškino, kad 2014 m. kovo 16 d. dirbdamas operatyvinėje grupėje gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, bute jau buvo du policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad šiame bute buvo padurtas žmogus, kuris išvežtas į ligoninę, o kaltinamasis į komisariatą. Išvykus policijos pareigūnams į butą grįžo neblaivus kaltinamasis, kuris pasakė, kad yra šio buto savininkės sugyventinis, kad čia jis gyvena. Dalyvaujant kaltinamajam E. G. atliko įvykio vietos apžiūrą, kurios metu buvo rastas peilis, kraujo dėmės, kaltinamasis pasirašė įvykio apžiūros protokole. Atsakydamas į klausimus E. G. nurodė, kad kai į butą grįžo kaltinamasis jis iš pradžių pamanė, kad tai yra nukentėjusysis.

Liudytoja R. J. teisme paaiškino, kad M. G. yra jos vaiko tėvas, buvęs sugyventinis, o A. Š. yra jos dabartinis gyvenimo draugas. R. J. gyvena kartu su A. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Su juo taip pat turi bendrą vaiką. 2014 m. kovo 15 d. jos ir M. G. vaikas gulėjo ligoninėje, todėl M. G. atvyko jo aplankyti. R. J. paprašė A. Š., kad jis pasitiktų M. G. ir palydėtų jį iki ligoninės. Grįždami iš ligoninės A. Š. kartu M. G. nusipirko alaus pakuotę ir atėjo jas ją į namus, nors ji manė, kad M. G. išvažiuos namo. A. Š. kartu su M. G. išgėrė visą atsineštą alų, vėliau nuėjo į parduotuvę ir nusipirko dar vieną pakuotę alaus. R. J. parodė, kad M. G. pradėjo ją visaip kalbinti, klausė ar jai nepatinka kaip į ją žiūri kiti vyrai, tačiau jos nepuolė. A. Š. pradėjo ją ginti, todėl jis susimušė su M. G.. Vėliau jiems stumdantis A. Š. pasakė, kad M. G. jį padūrė. R. J. tada išėjo iš namų ir pasikvietė savo seserį, kad ji pažiūrėtų ar A. Š. viskas gerai, jos sesuo vėliau iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Į savo namus R. J. grįžo tik kitą rytą, A. Š. su M. G. namuose miegojo. R. J. paklausė iš kur M. G. gavo peilį, jis atsakė, kad tai jo darbinis peilis, vėliau ji paskambino A. Š. ir paklausė kaip jis jaučiasi, jis atsakė, kad prastai, todėl iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą.

Kaltinamojo M. G. kaltę, padarius LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką taip pat pagrindžia:

Liudytojos N. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš kurių matyti, kad 2014 m. kovo 16 d. naktį pas ją atėjo sesuo R. J., kuri pasakojo, kad jos namuose įvyko konfliktas tarp jos dabartinio draugo A. Š. ir jos buvusio draugo M., kurio pavardės nežino. R. teigė, kad M. subadė A., t.y. peiliu buvo durta A. į nugarą bei į sėdmenis. Netrukus ji nuėjo iki jų namų, tačiau buto durys buvo užrakintos, prie durų priėjęs A. pasakė, kad raktų jis neturi, jų niekur neranda. Kadangi žinojo, kad A. yra subadytas, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Šiems atvykus ji į butą nėjo, o grįžo į savo namus. 2014-03-16 d., ryto metu, tikslaus laiko nepamena palydėjo seserį R. iki jos namų. Durys nebuvo užrakintos, todėl į butą patekti galėjo. Įėjusios pamatė miegančius A. ir M.. Butas visas buvo sujauktas, baldai išvartyti, daiktai išmėtyti. Kadangi A. miegojo neužsiklojęs ir tik su apatiniais, matė, kad ant sėdmenų bei nugaros srityje yra užklijuoti pleistrai, todėl suprato, kad būtent šiose vietose jam buvo įdurta. Kuriose pusėse buvo užklijuoti pleistrai, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Jiems atsikėlus R. jų ėmė klausinėti, ar jie pamena, kas įvyko naktį. Tiek M., tie A. teigė nieko neatsimenantys, nes buvo per daug išgėrę alkoholio. R. taip pat M. pasiteiravo, iš kur jis gavo peilį. Ką atsakė M., ji nebegirdėjo, nes tuo metu išėjo į koridorių. Netrukus M. su R. ėmė konfliktuoti, M. ėmė jai grasinti, kad atims jos vaiką, nes ji juo nesirūpina. R. nebenorėjo veltis į konfliktą, todėl jos kartu išėjo. Būnant pas ją namuose R. telefonu susisiekė su A. bei sužinojo, kad šis jaučiasi blogai, todėl sugrįžus į namus iškvietė greitąją pagalbą, kuri A. išvežė į ligoninę. Dėl ko kilo konfliktas tarp M. ir A., kurio metu buvo sužalotas A., pasakyti tikrai negali, nes nežino, sesuo nepasakojo (42-43, 44-45, 46-47 b.l.).

Iš įvyko vietos apžiūros, daiktų apžiūros bei daiktų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad 2014-03-16 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ant prie rytinės sienos stovinčios sofos-lovos rastas ir paimtas sulenkiamas peilis raudona rankena atlenktoje padėtyje. Peilis sudarytas iš rankenos ir dviejų geležčių – pjaunančiosios ir konservų atidarytuvo, kurio viršūnė nulaužta. Pateiktas apžiūrai peilis yra lenktinis, turistinis peilis ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas. Daiktų parodymo atpažinti metu M. G. atpažino įvykio vietoje paimtą peilį kaip jam priklausantį peilį, kurį nešiojosi su savimi iki 2014-03-16 d. įvykio (6-9, 19-22, 67-69 b.l.).

Iš specialisto išvados matyti, kad A. Š. nustatyta kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda nugaros (krūtinės ląstos), kairėje pusėje, durtinė – pjautinė žaizda kairiajame sėdmenyje, padaryta duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, galimai nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats. A. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (31 b.l.).

Pagal LR BK 135 str. 1 d. baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai atitinka vieni kitus, juos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M. G. tyčia vieną kartą dūrė A. Š. į kairės pusės nugaros sritį ir vieną kartą į kairįjį sėdmenį, tuo padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą nugaros (krūtinės ląstos) kairėje pusėje, durtinę – pjautinę žaizdą kairiajame sėdmenyje, taip tyčia sunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d. Jo veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimo pagrindai

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę M. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.), į nusikalstamos veikos motyvus ir pasekmes. Kaltinamasis įvykdė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo M. G. asmenybę – neteistas (77 b.l.), nebaustas administracine tvarka (83 b.l.), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, psichikos sveikatos centro apskaitoje neįrašytas (78, 79 b.l.), tačiau iš pateiktos charakteristikos matyti, kad jis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (80 b.l.), teisme atsiprašė nukentėjusiojo. LR BK 135 str. 1 d. numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą laikotarpiui (nuo 3 mėnesių) iki dešimties metų. Teismas atsižvelgdamas į jau aukščiau paminėtas aplinkybes, t.y. kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat atsižvelgia ir į kaltės rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, visas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kad skiriant bausmę M. G. teismas galėtų vadovautis LR BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nėra jokio pagrindo taikyti LR BK 62 str.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad kaltinamajam M. G. už tyčinį sunkų nusikaltimą skirtina tik tokios rūšies bausmė, kokia numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje, t.y. laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis, kadangi yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis, supratęs savo veiksmų padarinius, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, žada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat ir į nukentėjusiojo A. Š. poziciją kaltinamojo atžvilgiu – prašo jam neskirti laisvės atėmimo, nes jis turi mažą vaiką, konfliktas tarp jų įvyko, nes abu buvo neblaivūs.

Kiti bylos klausimai

Kaltinamajai M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1188,17 Lt turtinės žalos atlyginimo (38-40 b.l.). Turtinę žalą sudaro A. Š. gydymo išlaidos, kurias apmokėjo teritorinė liginių kasa. Ji turi teisę į žalos atlyginimą. Ieškinys patvirtinamas visiškai, nes yra pagrįstas faktiniais duomenimis bei įrodymais, žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais.

Nukentėjusysis A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (32 b.l.). Nukentėjusysis nurodė, kad jam dėl kaltinamojo veiksmų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio galėjo jis mirti, jo vaikai galėjo prarasti tėvą. Nors visa tai pagrįsta bylos įrodymais, tačiau pareikštas 10 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, laikytina, kad nukentėjusysis A. Š. patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamasis nedirba, registruotas darbo biržoje, priteistinos turtinės žalos dydį, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas iki 8000 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 103 str. 6 p., 105 str. 1 d. iš kaltinamojo M. G. išieškotina 16,50 Lt (teismo šaukimai) proceso išlaidų.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-298, 301-308 str.,

nusprend ž i a:

M. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. G. 1188,17 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. G. 8000 Lt A. Š. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktai: voką, kuriame yra 2 daktilaplokštelės su rankų pėdsakais; voką, kuriame yra raudonos spalvos dėmės pavyzdys; plastikinį paketą Nr. 125302, kuriame yra sulankstomas peilis, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje, vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p. pagrindu, sunaikinti kaip menkaverčius.

Išieškoti iš M. G. 16,50 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Daina Vaidachavičienė