- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-68/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, VLK
- Ieškovas
- UAB „Limedika“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Liukrena“, UAB „Medikona“
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimo ir ieškovo UAB „Limedika“ ir atsakovo VLK apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-211-45/2006 pagal ieškovo UAB „Limedika“ ieškinį atsakovui VLK, tretiesiems asmenims UAB „Liukrena“, UAB „Medikona“ dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Limedika“, remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 4, 23, 28, 31, 33, 102 ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 34, 81, 128, 132 straipsniais, ieškiniu bei 2006 m. sausio 20 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovui VLK prašė panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos (toliau – VPK) 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą (panaikinti VPK priimtus sprendimus, pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymus, nevertinti bei atmesti ieškovo pasiūlymą dėl 2-4 pirkimo dalių, nustatyti naują preliminarią pasiūlymų eilę) bei šio sprendimo išdavoje priimtus sprendimus 2005 m. rugpjūčio 29 d. (netenkinti ieškovo pretenzijos, tęsti pirkimo procedūras) bei 2005 m. rugsėjo 14 d. (patvirtinti 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nustatytą medikamentų pirkimo pasiūlymų eilę) (1 t., b. l. 2-6).
Nurodė, kad ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą medikamentų viešojo pirkimo konkursui (Nr. 29574); atsakovas 2005 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 4K-100-1979 informavo, kad visi tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, sudaryta preliminari pasiūlymų eilė (1t.,b.l.10-11), 2005 m. birželio 20 d. raštu informavo, jog patvirtinta 2005 m. gegužės 27 d. sudaryta atvirojo konkurso pasiūlymų eilė, informavo ieškovą laimėjus viešąjį konkursą bei nurodė iki 2005 m. birželio 23 d. kreiptis į VLK Teisės skyrių dėl sutarčių sudarymo (1t.,b.l.12-13). Ieškovas kreipėsi į VLK Teisės skyrių, suderino medikamentų Oxaliplatinum, Irinotecanum ir Capecitabinum pirkimo-pardavimo sutartį (1t.,b.l.16-17). Atsakovas 2005 m. liepos 20 d. raštu Nr. 4K-100-2669 paprašė ieškovo patvirtinti, kad jis gebės tinkamai įvykdyti pasirašytą sutartį, bei pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją (1t.,b.l.15). Ieškovas pateikė atsakovui informaciją apie savo gebėjimus ir UADB ,,PZU Lietuva” sutarties įvykdymo laidavimą 79 102 Lt sumai (1 t.,b.l.19,20). Po to ieškovas 2005 m. rugpjūčio 23 d. gavo atsakovo raštą Nr. 4K-100-3113, kuriame nurodyta, kad, išaiškėjus naujoms aplinkybėms, priimtas sprendimas nevertinti ir atmesti ieškovo pasiūlymą, kadangi jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentų 5.5.4 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo (1t.,b.l.17-18). Ieškovui 2005 m. rugpjūčio 26 d. pateikus pretenziją Nr. 1522, atsakovo VPK 2005 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 4K-100-3218 nurodė, kad jos netenkino (1t.,b.l.21,22,106-107). Ieškovas pažymėjo, jog pirkimo dokumentų 5.5.4 punktas nustato, kad tiekėjas turi pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pažymą (originalą) apie skolos valstybei nebuvimą pasiūlymo pateikimo dieną, o ieškovas kartu su pasiūlymu ir pateikė Kauno apskrities VMI 2005 m. balandžio 6 d. pažymą Nr.Į19-141 apie mokesčių skolos valstybei nebuvimą. Teigė, jog pagal VPĮ bei Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinius kriterijus, duomenys apie tiekėjo mokesčių skolos valstybei nebuvimą yra vertinami tik kvalifikacijos tikrinimo procedūros metu, o atsakovas, pažeisdamas procedūrą, pakartotinai vertino šį kriterijų, nors tikrinimo procedūra jau buvo pasibaigusi, įvertinti visi pasiūlymai, patvirtinta konkursą laimėjusių tiekėjų eilė, suderintas pirkimo-pardavimo sutarties projektas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino; panaikino atsakovo VPK 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimus nevertinti bei atmesti ieškovo pasiūlymą dėl 2-4 pirkimo dalių, 2005 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą (netenkinti ieškovo pretenzijos, tęsti pirkimo procedūras), priteisė iš atsakovo ieškovui 100 Lt žyminio mokesčio ir valstybei 72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VPĮ 4 str., 28 str. 1, 4 d., MAĮ 81 str. 2 d.) (2 t., b. l. 131-134).
Teismas nustatė, kad pagal atvirojo konkurso sąlygų 5.4.4 punktą (1t., b.l.72) turėjo būti vertinama, ar nėra tiekėjai skolingi valstybės biudžetui pasiūlymo pateikimo dienai, o dalyviui dėl pateisinamų priežasčių negalint pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus (VPĮ 28 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad atsakovo VPK 2005 m. gegužės 26 d. posėdžio protokolas Nr. 72 patvirtina, jog, svarstant konkurso sąlygose reikalaujamų dokumentų ir informacijos pateikimą, pasiūlymų preliminarios eilės nustatymą, atsakovui buvo žinoma, jog tiekėjas UAB „Limedika“ negali pateikti pelno (nuostolių) ataskaitos ir 2002 m. balanso su teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos atžyma, kadangi tuo metu vyko kasmetinis įmonės patikrinimas (1t., b.l. 81). Be to, atsakovas 2005-07-20 raštu (1t., b.l.93) kreipėsi į Kauno apskrities VMI, taip pat į ieškovą (1t. b.l.94), prašydamas informuoti, ar įmonė pagal pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį galės prisiimti visus sutartyje numatytus įsipareigojimus, ar yra moki, taip pat prašė informuoti, ar įmonė pagal konkurso sąlygų 8.2 punktą sugebės pateikti banko ar draudimo bendrovės suteiktą sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, kurios dydis turi būti ne mažesnis nei 10 proc. nuo bendros sutarties kainos. Ieškovas 2005-07-20 atsakymu (1t., b.l. 95) patvirtino, jog įmonė yra moki, kad galės pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, pateikė sutarties įvykdymo laidavimo raštą (1t., b.l.19). Kauno apskrities VMI 2005-07-28 raštu (1t., b.l. 96) patvirtino, jog atlikus UAB „Limedika“ kompleksinį patikrinimą už 2002-2003 metų laikotarpį, surašytas patikrinimo aktas ir 2005-07-21 priimtas sprendimas, kuriuo įmonei priskaičiuota 1 722 331 Lt mokesčio nepriemoka, 2005-06-22 Turto arešto aktu Nr. 14-28-9863 areštuota UAB „Limedika“ 2 017 048 Lt dydžio turtas, o 2005-08-18 raštu (1t., b.l.100) patvirtino, jog ieškovas 2005-04-06 ir 2005-06-07 pagal pateiktas deklaracijas įsiskolinimų biudžetui neturėjo, įmonės įsiskolinimas biudžetui susidarė tik 2005-07-21, kai buvo atliktas patikrinimas ir priimtas sprendimas Nr. (20)-K3-371 dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Apygardos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovas pasiūlymo konkursui pateikimo dieną nebuvo skolingas valstybei, o atsakovas neturėjo pagrindo atmesti jo pasiūlymo. Teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos sudaryta komisija pirmiausia privalo patikrinti, ar pateikti pasiūlymai išsamūs, t.y. ar jie atitinka formalius kvalifikacijos reikalavimus (VPĮ 28 str. 1 d.), o nenustačiusi formalių trūkumų (pažeidimų), pasiūlymą svarstyti iš esmės, ką atsakovo VPK 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu ir buvo padariusi. Be to, bylos duomenys patvirtino faktą, kad ieškovas ir 2005-08-22, atsakydamas į atsakovo paklausimą dėl galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, neturėjo įsiskolinimo valstybės biudžetui, kadangi 2005 m. rugpjūčio 19-22 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo į valstybės biudžetą apskaičiuotą mokestį (1t., b.l.101, 2t., b.l.3-24). Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas sąmoningai nepateikė atsakovui tinkamai įformintų įmonės finansinių dokumentų. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovas, paskelbęs ieškovą konkurso atskirose pirkimų dalyse laimėtoju, leidęs ieškovui dalyvauti tolimesnėje konkurso pirkimo procedūroje, remdamasis 2005-06-22 ieškovo turto arešto aktu taip pat neturėjo teisinio pagrindo naikinti 2005 m. birželio 13 d. sprendimą patvirtinti 2005 m. gegužės 26 d. VPK sprendimu nustatytą preliminarią pasiūlymų eilę, kuria ieškovas buvo pripažintas laimėjęs konkursą pirkimų 2-4 dalyse, nes turto areštas negali būti tapatinamas su įmonės veiklos apribojimu. Teismas pažymėjo, jog atsakovo ginčijami sprendimai taptų pateisinami tik tada, kai esant nurodytiems faktams, iškiltų realus pavojus įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas, o tokių įrodymų byloje nėra. Be to, teismo nuomone, ieškovo turto areštas nereiškia, jog įmonė tapo nemokia, nebepajėgsiančia įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovui. Todėl teismas konstatavo, jog tik nuoseklus ir tikslus konkurso sąlygų laikymasis, vienodas įstatymo nuostatų traktavimas gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją, o atsakovas, priimdamas ginčijamus neteisėtus sprendimus, neužtikrino pirkimo konkurso skaidrumo principo ir viešojo pirkimo tikslo - sudaryti sutartį, leidžiančią racionaliai naudoti skirtas lėšas reikalingiems medikamentams įsigyti.
Vilniaus apygardos teismas ieškovo prašymu 2006 m. birželio 27 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo naujai išdėstė 2006 m. balandžio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį: ,,panaikinti 2005 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo VPK sprendimą nevertinti bei atmesti ieškovo pasiūlymą dėl 2, 3 ir 4 pirkimo dalių ir jo pagrindu priimtus 2005 m. rugpjūčio 29 d. bei 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimus“. Teismas nurodė, kad sprendime konstatavus, jog, atliekant pirkimo procedūras, nebuvo užtikrintas skaidrumo principas pasiūlymų vertinimo etape, sistemiškai aiškinant VPĮ, darytina išvada, kad toliau tęsiant pirkimo procedūras ir nustatant pirkimo pasiūlymų eilę, nebuvo užtikrinti ir kiti viešųjų pirkimų principai (2 t., b. l. 148, 149). Teismas laikė, kad vėlesni atsakovo VPK priimti sprendimai (2005 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas tęsti pirkimo procedūras (2 t., b.l. 111) ir 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimas patvirtinti 2005 m. rugpjūčio 22 d. VPK sprendimu nustatytą konkurso pasiūlymų eilę (2t., b.l. 112) buvo priimti pažeidžiant pagrindinius viešųjų pirkimų organizavimo principus – lygiateisiškumą, nediskriminavimą ir skaidrumą, todėl, vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur (iš neteisėtumo neatsiranda teisė), 2006 m. rugpjūčio 29 d. bei 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimai, priimti panaikinto neteisėto 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo pagrindu, taip pat laikytini neteisėtais ir nepagrįstais, todėl naikintinais.
Atsakovas VLK apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą bei 2006 m. birželio 27 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t 2.,b.l. 153-164, 228-229). Apeliantas nurodo, kad skundžiami teismo sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir priimti pažeidžiant proceso ir materialinės teisės normas bei principus:
Teismas, nepasisakęs dėl atsakovo VPK 2005 m. rugpjūčio 29 d. ir 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimų teisėtumo, neišsprendė visų ieškinio reikalavimų (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo iš teritorinio mokesčių administratoriaus 2006-02-15 lydraščiu Nr.(21.3)-K-1575 gautus įrodymus (2005 m. birželio 22 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-9863, 2005 m. liepos 21 d. ieškovo patikrinimo aktą Nr.200410136 ir 2005 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (20)-K3-371 dėl patikrinimo akto patvirtinimo), kurie patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177, 180, 181 str.), motyvuodamas tuo, jog šių dokumentų rezultatai, pasekmės yra fiksuotos byloje, t.y. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo atliktas ieškovo patikrinimas, kad buvo jo turtas areštuotas (1t., b. l. 122). Apeliantas teigia, jog tiekėjo patikimumas yra materialinio teisinio pobūdžio juridinis faktas ir tik jam esant atsiranda perkančiosios organizacijos pareiga sudaryti sutartį su tiekėjais, o teismas skundžiamame sprendime nepadarė išvados dėl tiekėjo patikimumo, nes byloje esančių įrodymų nepakako, o atsakovo pateikti įrodymai nebuvo priimti. Teismas, atsisakęs priimti atsakovo įrodymus, pažeidė ne tik nurodytas proceso normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 2 p.), bet ir atėmė iš atsakovo galimybę savo atsikirtimuose remtis šiais svariais įrodymais. Teismas neteisingai aiškino bei taikė VPĮ ir MAĮ nuostatas, nes šioje byloje netaikytinas MAĮ nuostatos, kadangi tiekėjų patikimumo vertinimo taisykles, procedūrą reglamentuoja VPĮ. Teismas netinkamai įvertino įmonės patikimumą, nes tai viena esminių viešojo pirkimo procedūrų, leidžiančių atrinkti nepriekaištingos reputacijos, finansiškai stabilias, patikimas įmones bei išvengti ateityje nuostolių dėl neįvykdytų sutarčių, kadangi viešojo pirkimo tikslas yra ne tik sudaryti viešojo pirkimo sutartį kuo racionalesnėmis, ekonomiškesnėmis perkančiajai organizacijai finansinėmis sąlygomis, bet ir užtikrinti, kad sudarytoji sutartis bus laiku, sklandžiai ir efektyviai įvykdyta. Šiam tikslui pasiekti VPĮ ir nustato perkančiosios organizacijos įgalinimus patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, kompetenciją, patikimumą ir pajėgumą tinkamai vykdyti visas pirkimo sąlygas (VPĮ 28 str. 1 d., Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 34 p.). Teismas neatkreipė dėmesio, jog perkami gyvybiškai svarbūs medikamentai onkologinėms ligoms gydyti, todėl atsakovas turėjo imtis priemonių, kad būtų laiku ir sklandžiai vykdomos medikamentų viešo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Teismas neatsižvelgė į pirkimo dokumentų 7.5.8 punkte nurodytą sąlygą, jog tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jei jis yra neįvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (1t.,b.l.40). Be to, teismas, konstatavęs, jog įsiskolinimas valstybės biudžetui ir turto areštas nepadarė ieškovo nemokiu, nepasisakė dėl jo patikimumo. Byloje nustatyta, jog ieškovas pagal VMI 2005 m. liepos 21 d. patikrinimo aktą buvo valstybės biudžetui skolingas daugiau nei 1,7 mln. Lt, o 2005 m. birželio 22 d. Turto arešto aktu buvo areštuota virš 2 mln. Lt vertės ieškovo turto. Todėl atsakovas, įvertinęs medikamentų gyvybišką būtinybę ir disponuodamas informacija apie ieškovo nepatikimumą, neturėjo teisės rizikuoti, pasirašydamas viešojo pirkimo sutartį su nepatikimu tiekėju.Apelianto teigimu, nors ieškovo pasiūlymas 2005 m. gegužės 26 d. ir 2005 m. birželio 13 d. atsakovo VPK posėdžiuose ir buvo pripažintas tinkamu vertinti, tačiau vėliau atsakovui tapo žinomos jau nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovo pajėgumo įvykdyti gyvybiškai svarbių medikamentų pirkimo sutarties sąlygas. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo teisę, nesant patvirtintos galutinės konkurso pasiūlymų eilės, atmesti ieškovo pasiūlymą. Toks atsakovo VPK sprendimas neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Ieškovo nepatikimumą patvirtina ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikiami įrodymai, kuriuose, be jau minėtų aplinkybių, fiksuota, jog ieškovas sudaro fiktyvias sutartis ir kt. Ieškovas nepasinaudojo VPĮ 31 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pateikti kitokius dokumentus, įrodančius jo patikimumą, kadangi nei prie 2005-08-22 rašto Nr. 1475, pranešdamas, jog atsiskaitė su valstybės biudžetu, nei prie 2005-08-26 pretenzijos Nr.1522 nepateikė mokėjimo pavedimų Nr. 023702-023718 ir 476-480. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, aiškinant ir taikant VPĮ nuostatas, jog atsakovo VPK, priimant ginčijamus sprendimus, nepadarius imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos esminių pažeidimų, nebuvo pagrindo panaikinti ginčo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-416/2005).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (2t.,b.l.169-185). Nurodo, kad teismas nepažeidė civilinio proceso nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, kadangi atsakovo pateikti įrodymai buvo pertekliniai, gauti be ieškovo, kaip mokesčių mokėtojo, žinios ir sutikimo (MAĮ 39 str. 1 d. 1-8 p.), nesusiję su ginčo dalyku. Pažymi, jog tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi būti nurodyti pirkimo dokumentuose (VPĮ 20 str. 1,2 d.). Ieškovas pateikė visus atsakovo viešo pirkimo dokumentuose nurodytus reikalaujamus dokumentus, tarp jų ir mokesčių inspekcijos pažymą, išduotą po paskelbimo apie ginčo viešąjį konkursą, apie skolos valstybės biudžetui nebuvimą. Atsakovas negalėjo vertinti ieškovo kvalifikacijos, remdamasis įrodymais, atsiradusiais po pasiūlymų konkursui pateikimo termino pabaigos. Nepagrįsti apelianto teiginiai apie ieškovo nepatikimumą, kadangi atsakovas dar iki ginčijamo 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo priėmimo buvo informuotas apie įsiskolinimo valstybės biudžetui panaikinimą, be to, ieškovas operatyviai reaguodavo į visus atsakovo ankstesnius užklausimus, pateikdavo prašomą informaciją, pradėjo iš anksto rengtis viešojo pirkimo sutartimi perkamų medikamentų pristatymui (užsakė juos, sumokėjo avansą). Be to, atsakovo prie apeliacinio skundo pateikta informacija gauta 2006-02-15 ir nesusijusi su nagrinėjama byla ir nepaneigia apygardos teismo išvadų apie ieškovo patikimumą. Pažymi, jog apeliantas nenurodo konkrečių MAĮ nuostatų, kurias teismas netinkamai taikė ir aiškino, o teismas, vertindamas, ar sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo gali patvirtinti apie skolos biudžetui susidarymą, pagrįstai rėmėsi MAĮ nuostatomis. Teigia, jog teismas tinkamai pritaikė bei išaiškino ir VPĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatą. Ieškovo manymu, teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nesilaikė visų viešųjų pirkimų principų, tarp jų lygiateisiškumo, ekonomiškumo, kadangi pagal faktines bylos aplinkybes ir esančius įrodymus matyti, kad atsakovas daugiau kaip du mėnesius vilkino viešųjų pirkimų procesą, klaidino ieškovą dėl ketinimų pasirašyti sutartį, nesiėmė jokių veiksmų, kad sutartis būtų sudaryta, o su trečiaisiais asmenimis, paskelbus juos laimėtojais, operatyviai per 10 dienų sudarė viešojo pirkimo sutartis, jų kvalifikacijos pakartotinai nevertino.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. papildomą sprendimą ir 2006 m. balandžio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: panaikinti 2005 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo VPK sprendimą naikinti komisijos priimtus sprendimus, vertinti pakartotinai tiekėjų pasiūlymus bei atmesti ieškovo pasiūlymą dėl 2-4 pirkimo dalių, nustatyti pasiūlymų preliminarią eilę kainų didėjimo tvarka ir jo pagrindu priimtus 2005 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo VPK sprendimą netenkinti ieškovo pretenzijos, tęsti pirkimo procedūras bei 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimą patvirtinti 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nustatytą preliminarią pasiūlymų eilę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog sutinka su papildomo sprendimo motyvais, tačiau teismas tinkamai neišsprendė visų ieškovo reikalavimų, kadangi nepanaikino atsakovo 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo visa apimtimi (dėl sprendimo dalių panaikinti 2005 m. gegužės 26 d. nustatytą preliminarią pasiūlymų eilę, pakartotinai vertinti viešo pirkimo 2-4 dalių tiekėjų pasiūlymus) (CPK 277 str. 4 d., 310 str.). Pažymi, jog konkursas yra sandoris, todėl, nustačius sandorių negaliojimo pagrindus, jis pripažintinas negaliojančiu (CK 1.63 str., 6.429 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-1378/2002). Atsakovas, 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu patvirtinęs preliminarią pasiūlymų eilę, kurios laimėtoju buvo paskelbtas ieškovas, bei 2005-06-23 raštu kreipęsis į ieškovą dėl sutarties sudarymo, pateikė ieškovui pasiūlymą (ofertą)(CK 6.167 str. 1 d., pirkimo sąlygų 8.1 p.), kurią ieškovas akceptavo, o tolesniais savo veiksmais, pateikdamas laidavimą, teikdamas informaciją, dar kartą patvirtino (CK 6.173 str. 1 d.). Laikytina, jog šalys sudarė sutartį, kuri šalims yra privaloma vykdyti (CK 6.38 str., 6.173 str. 2 d., 6.181 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Pažymi, jog atsakovas, vienašališkai nutraukęs sutartį su ieškovu, nors tokios teisės nenumato nei įstatymai, nei konkurso sąlygos (CK 6.271 str., pirkimo sąlygų 8.3 p.), neteisėtai ginčijamu sprendimu panaikino 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą. Be to, nurodo, jog teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui pakartotinai vertinti tiekėjų kvalifikaciją po kvalifikacijos tikrinimo procedūros pasibaigimo, todėl ir atsakovo ginčijamo sprendimo dalis vertinti pakartotinai pirkimo 2-4 dalių tiekėjų pasiūlymus yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str., VPĮ 4 str. 1 d.). Kita atsakovo ginčijamo sprendimo dalis – nustatyti naują preliminarią pasiūlymų eilę vertintina kaip jau minėtų nepagrįstų ir neteisėtų sprendimo dalių rezultatas (išdava).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini, o ieškovo skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, netinkamai taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, kuris negali būti paliktas galioti.
CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. CPK 176 str. numato, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka, o pagal CPK 179 straipsnį, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kurie turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Apygardos teismas, nesilaikydamas aukščiau nurodytų proceso įstatymo taisyklių, be pagrindo atsisakė priimti atsakovo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus (tarp jų ieškovo mokestinio patikrinimo aktą Nr. 200410136, mokesčių administratoriaus sprendimą Nr. (20)-K3-371), kurių neištyręs, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, jų tinkamai neįvertino bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, įstatymo ir teismų praktikos.
Antai, apygardos teismo išvados, kad atsakovas neturėjo pagrindo atmesti ieškovo pasiūlymo, kad ieškovas 2005-04-06 ir 2005-06-07 neturėjo įsiskolinimų biudžetui, kad atsakovas neįrodė ieškovo nepatikimumo, o priimdamas ginčijamus neteisėtus sprendimus, neužtikrino viešojo pirkimo konkurso skaidrumo ir tikslo – sudaryti sutartį, leidžiančią racionaliai naudoti lėšas, skirtas reikalingiems medikamentams įsigyti, padarytos tinkamai neįvertinus reikšmingų faktinių aplinkybių, neatsižvelgus į įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką.
Pagal VPĮ 28 str. 1 d., perkančioji organizacija privalo visapusiškai išsiaiškinti tiekėjo kompetentingumą, patikimumą bei pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas.
Be to, ginčo viešojo pirkimo dokumentų 7.5.8 p.p. numatyta, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu pastarasis yra neįvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (b.t. 1, l. 40), ką numato ir Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100, 16.6 p.
Bylos duomenimis, tarp jų įrodymais, ištirtais apeliacinės instancijos teisme - VMI 2005-07-12 patikrinimo akto duomenimis, nustatyta, kad ieškovas buvo skolingas valstybės biudžetui iki pat VPK 2005-08-22 ginčo sprendimo priėmimo, o jo skola (1 722 331 Lt), VMI patikrinimo duomenimis (t. 2, b. l. 166, 166a), susidarė per 2002-2003 m. laikotarpį, kurią ieškovas sumokėjo tik 2005-08-22, nepateikęs iki ginčo sprendimo priėmimo atsakovo VPK tai patvirtinančių mokėjimo dokumentų, kuriuos pateikė tik apygardos teismui 2005-12-08 (t. 2, l. 1-24). Be to, 2005-06-22 buvo areštuotas ieškovo turtas (t. 2, b. l. 166a). Tačiau ieškovas, nuo 2005-06-22 žinodamas apie VMI atliktą jo turto areštą, kurio akte, surašytame 2005-06-22, dalyvaujant ieškovo atstovei, nurodyta, jog pagal patikrinimo dokumentus numatoma papildomai apskaičiuoti ieškovo mokesčių nepriemoką – 3 000 000 Lt, todėl areštuojamas 3 000 000 Lt mastu ieškovo turtas, o nuo 2005-07-21 žinodamas apie jo įsiskolinimą valstybės biudžetui, skolą sumokėjo tik 2005-08-22, nepateikdamas tai patvirtinančių mokėjimo dokumentų atsakovo VPK, nors dalyvavo atsakovo paskelbtame viešojo pirkimo konkurse, kuris dar nebuvo pasibaigęs ir kurio viena iš sąlygų buvo nebuvimas neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (t. 1, b. l. 40), bei įstatymo reikalavimas - tiekėjo patikimumas (VPĮ 28 str. 1 d.).
Kolegijos nuomone, nors VMI 2005-04-06 pažymoje, kurią pateikė ieškovas VPK su pasiūlymu, nurodyta, kad ieškovas nėra skolingas valstybės biudžetui (t. 1, b. l. 236), o atsakovo VPK 2005-05-26 ir 2005-06-13 buvo pripažinusi, jog ieškovo pateikti dokumentai patvirtina jo kvalifikacinį pasirengimą ir atitinka formalius konkurso sąlygų reikalavimus, tačiau paaiškėjus apelianto nurodytoms, VMI 2005-07-21 sprendime bei patikrinimo medžiagoje užfiksuotoms, aplinkybėms, tarp jų ieškovo turto (vaistų sandėlio) arešto, įsiskolinimo valstybės biudžetui ir jo susidarymo duomenims (VMI 2005-07-12 patikrinimo akto Nr. 200410136 tiriamosios dalies 1.4.-1.6 p., priedai – 5, 8, 9; b. t. 2, l. 166), turint omeny kolegijos aukščiau nurodytus argumentus, atsakovo VPK turėjo pagrindo teigti, jog ieškovo patikimumas neatitinka ginčo konkurso reikalavimų bei priimti ginčo sprendimus.
Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovas pasiūlymo pateikimo dienai nebuvo skolingas valstybei, kad VMI pažymoje nurodoma, jog 2005-04-06 ir 2005-06-07 pagal pateiktas deklaracijas ieškovas neturėjo įsiskolinimų biudžetui, jog 2005-07-20 ieškovas patvirtino (b. t. 1, l. 95), jog įmonė moki, nesudarė pagrindo patenkinti ieškinį. Juo labiau, kad skolos nebuvimas pasiūlymo pateikimo dienai VMI buvo nustatytas iš ieškovo deklaracijų (b. t. 1, l. 100), tačiau VMI atlikto patikrinimo metu, kuris vyko laike ginčo konkurso, buvo nustatyti priešingi (aukščiau nurodyti) faktai dėl ieškovo skolos valstybei, o įmonės (tiekėjo) mokumas, taip pat nepatvirtina tiekėjo, dalyvaujančio viešajame pirkime, patikimumo ir jo atitikimo ginčo konkurso sąlygų reikalavimams, turint omeny ir tai, jog nemokumas nustatomas tada, kai įmonės pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).
Pagal VPĮ, perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų (VPĮ 4 str. 1 d.). Tačiau neturi pagrindo apygardos teismo argumentai, susiję su tuo, jog atsakovo VPK pažeidė VPĮ 4 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytus principus dėl viešojo pirkimo skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo.
Nors apygardos teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus neteisėtus sprendimus, neužtikrino pirkimo konkurso skaidrumo principo ir viešojo pirkimo tikslo – sudaryti sutartį, leidžiančią racionaliai naudoti skirtas lėšas reikalingiems medikamentams įsigyti, kad sprendimai buvo priimti pažeidžiant pagrindinius viešųjų pirkimų organizavimo principus – lygiateisiškumą, nediskriminavimą ir skaidrumą, tačiau nenustatė, kad vykdant ginčo konkursą bei priimant ginčo sprendimus, buvo pažeisti paminėti principai, o teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių.
Turint omeny, kad atsakovo organizuotas vaistų pirkimo konkursas yra viešas konkursas, todėl teismas turėjo pagrindo vertinti bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į viešo konkurso proceso esmę, paskirtį, o taip pat į konkurso dalyvių lygiateisiškumą bei nediskriminavimo principus. Pažymėtina, kad tinkamo viešo konkurso organizavimo ir vykdymo būtina sąlyga yra šio proceso skaidrumas, todėl viešąjį konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad atliekant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi skaidrumo, būtų sukurtos visiems konkurso dalyviams vienodos ir lygios sąlygos rungtis konkurse ir sudarytos realios prielaidos, kad konkursą laimės būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai institucijai pasiūlys sudaryti sandorį naudingiausiomis sąlygomis.
Pagal paminėtus Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindinius viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, pirkėjas, vykdydamas viešąjį pirkimą, privalo pirkimo dalyviams sudaryti lygiateises sąlygas dalyvauti konkurse, netaikyti jiems dvigubų standartų, neteikti nepagrįstų privilegijų, tačiau lygiateisiškumas suprantamas ne kaip atsakovo komisijos prievolė pasirinkti tik mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją, neatsižvelgiant į jo patikimumą ir kitus viešo konkurso reikalavimus, o racionalus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimas negali būti tapatinamas su pigiausio, tačiau nepatikimo tiekėjo pasiūlymo pasirinkimu.
Be to, vertinant ginčo konkursą, taip pat būtina atsižvelgti ir į koncentruotumo, ekonomiškumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kurie leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus (CK 15 str., CPK 3, 7 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką ir aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra pabrėžęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią ir tinkamą veiklą, gavimą. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, kurie dažniausiai yra imperatyvūs, o vertinant viešųjų pirkimų teisėtumą, būtina tiksliai įvertinti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeistų teisės normų pobūdį, kuris reikšmingas siekiant apginti viešąjį interesą, o pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios šio įstatymo nuostatos. Beje, skaidrumo principas, kaip ir kiti principai, negali būti ir nėra absoliutus, o turi būti derinamas su kitais principais (Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-416/05, 2006-01-03 nutartis, c. b. Nr. 3K-7-4/2006).
Kolegijos nuomone, dėl nurodytų argumentų bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas, vykdydamas ginčo konkursą bei priimdamas ginčo sprendimus, pažeidė aukščiau nurodytus principus, todėl apygardos teismo sprendimas taip pat negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl to panaikintinas apygardos teismo sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo atmestinas ieškovo ieškinys (CPK 329-330 str., 178 str., 185 str., VPĮ 4 str. 1 d., 28 str. 1 d., 33 str. 2 d.).
Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme - 110,90 Lt (1 t., b. l. 1; atskirojo skundo medžiaga, b. l. 108) ir apeliacinės instancijos teisme - 45 Lt (2 t., b. l. 248), o atsakovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos – 100 Lt (t. 2, b. l. 165) (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 302 str.).
Be to, ieškovo atstovas prašo teismo nustatyti, kad bylos medžiagos dalis - VMI patikrinimo aktas, sprendimas, turto arešto aktas (2 t., b. l. 166, 166a) yra nevieša (3 t., b. l. 12-14).
Pagal CPK 10 straipsnio antrąją dalį teismas, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Be to, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio pirmąją dalį, informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Tokia informacija gali būti pateikta teismui, kai tai būtina jo funkcijoms atlikti (MAĮ 39 str. 1 d. 4 p.).
Kolegijos nuomone, nustatytina, kad dalis bylos medžiagos – 2005-07-12 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. 200410136 (voke 15-48 lapai; 2 t., b. l. 166) yra nevieša, o kiti iš mokesčių administratoriaus gauti duomenys nepripažintini neviešais (CPK 10 str. 2 d., MAĮ 38 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą ir 2006 m. birželio 27 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą. Atmesti ieškovo UAB ,,Limedika“ ieškinį dėl atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo. Priteisti iš ieškovo UAB ,,Limedika“ (įm. k. 134056779) 110,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Limedika“ 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.
Nustatyti, kad nevieša civilinės bylos medžiagos dalis – 2005-07-12 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. 200410136.