Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-02 · Administracinė byla Nr. AS-146-579-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
AS-146-579-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146–579/2009 Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja T. Ž. 2009 m. birželio 26 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame išdėstė šiuos reikalavimus:

„1. Pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Snieguolės Sankalaitės nuo 2009-03-13 sprendimus Nr. SLP-13635. Nr. SLP-13637 ir Nr. SLP-13638 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos Daivos Dabravalskienės Sprendimą - atsakymą Nr. 6-309-(9.168) SI 1-12619 nuo 2009-03-19 neskirti man ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2008-11-14, ir nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 (imtinai) - neteisėtais ir nepagrįstais;

2. Pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo Ričardo Kaminsko nuo 2009-05-13 sprendimą (atsakymą) Nr. (l 1.1) I-2890 neskirti man ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21 (imtinai) - neteisingu ir neteisėtu;

3. Skubiai priteisti priklausantį man pilną ir neišmokėtą iki šiol ligos pašalpą už mano laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2008-11-14 imtinai ir nuo 2008-11-18 iki 2009-01-21. Nepriimti prievolės įvykdymo dalimis ir nustatyti prievolės įvykdymo terminą apmokant nesumokėtą ligos pašalpą nedelsiant po teismo nutarties (sprendimo) paskelbimo dienos.

4. Su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas priteisti iš atsakovų (LR CK 6.57 str.);

5. Skubiai kompensuoti nuostolius atsiradusios dėl atsakovų prievolės neįvykdymo ir priteisti man pagal įstatymą (LR CK 6.210 str. 1 d.) 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str.), padidinant metinių palūkanų dydį mano naudai iki 9,5 proc., atsižvelgiant į šalies ekonominę krizę, infliaciją, bedarbystė, atsiradusias mano skolas dėl atsakovų kaltės ir pinigų ilgą laiką neturėjimą, dėl ko buvau priversta skolintis, parduoti man priklausančius daiktus ir kt., kad išmaitinti vaiką ir save;

6. Priteisti padarytos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą atsakovų neteisėtais veiksmais - sumoje 20 000 Litų – dėl įvairių patirtų išgyvenimų, pažeminimo, streso, baimės dėl ateities, galimos mirties, išlikimo, bado, dvasinių sukrėtimų, emocinių pergyvenimų, nervinės įtampos, nemigos, moralinių skausmų, šeimos santykių pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir praradimo, nepasitikėjimo valstybe ir šalies valstybine socialine žmogaus apsauga nuo ligos, darbo praradimo ir pragyvenimo šaltinio neužtikrinimo darbo netekimo, ligos atveju ir kitų neigiamų pasekmių, kurie skaudžiai atsiliepė mano ir vaiko gyvenime;

7. Priteisti padarytą man ir vaikui neteisėtais atsakovų veiksmais žalą sveikatai, priverčiant manę ir išlaikomą nepilnametį vaiką ilgą laiką negauti jokio išlaikymo dėl negautos ligos pašalpos, t.y. neturint jokio kito pragyvenimo šaltinio, pastoviai badauti, ilgą laiką kentėti ir žemintis, neturint pinigų vaistams, gydymui, maistui, mokesčiams už komunalinės paslaugas, mokslą, būstui apmokėti ir kt. išlaidoms, bei darant nepataisomą žalą sveikatai, viso - 20 000 litų;

8. Priteisti visas mano turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu (kopijavimo paslaugos ruošiant procesinių dokumentų kopijas ir kt.);

9. Įpareigoti atsakovus skubiai perskaičiuoti ir apmokėti visą priklausantį man ligos pašalpą laike nedarbingumo laikotarpio nuo 2008-09-10 iki 2009-01-21 (imtinai), taikant man lengvatinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD), nesant darbuotojo kaltės už pavėluotą pateikimą Sodrai dėl darbdavio tyčinio atsisakymo pripažinti nedarbingumo laikotarpį, atsisakymo atsižymėti nedarbingumo pažymėjimus laiku ir kt.;

10. Išreikalauti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dar neišnagrinėtą) civilinę bylą Nr. 2-1525-676/2009 su visais turimais ten įrodymais ir dokumentais, prijungti prie administracinės bylos nagrinėjimo ir vadovautis priimant sprendimą.“

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų nurodytų 3, 4 ir 5 punktuose kaip nepriskirtą nagrinėti administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 15 straipsnis nustato bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kategorijas. Akcentavo, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).

Teismas vertino, kad šiuo atveju pareiškėjos skunde 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti reikalavimai yra civilinio pobūdžio, pareiškėja nurodytinų išlaidų, nuostolių ir žalos atsiradimą kildina iš prievolės neįvykdymo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjai išaiškino, kad skundo reikalavimai, kurie kyla iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, t.y. Klaipėdos miesto apylinkės teisme (S.Daukanto g. 8, Klaipėda).

III.

2009 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 88-92), kuriuo prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.

Mano, kad visi jos skunde išdėstyti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, nes tokiu būdu būtų išsaugota jos teisė į teismo proceso vientisumą, greitą asmens teisių gynimą. Mano, kad pagal Civilinio proceso kodekso 30 straipsnį teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems teisminga byla priklauso ieškovui ir teismas negali šios teisės suvaržyti ar ją apriboti. Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas galėjo iš karto perduoti jos bylą nagrinėti kitam teismui (šiuo atveju – bendrosios kompetencijos teismui), jeigu būtų pripažinta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme. Atkreipia dėmesį, kad ginčus dėl teismingumo yra pavesta spręsti specialiai teisėjų kolegijai.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nėra viešojo administravimo institucija, turinti teisę skirti pareiškėjai neišmokėtą ligos pašalpos dalį. Administracinis teismas, nustatęs, kad administracinis sprendimas yra neteisėtas, turi teisę jį panaikinti, o naują sprendimą tokiu atveju priima atitinkamas VSDFV teritorinis skyrius, o ne bylą nagrinėjantis teismas. Mano, kad ketvirtasis ir penktasis pareiškėjos skunde keliami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, nes jie susiję su pareiškėjos nuomone egzistuojančia prievole.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų nurodytų 3, 4 ir 5 punktuose kaip nepriskirtą nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o skundo dalį dėl kitų pareiškėjos reikalavimų priėmė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinės pareiškėjos atskirąjį skundą tik ta apimtimi, kuria keliamas klausimas dėl pareiškėjos T. Ž. skundo reikalavimų nurodytų 3, 4 ir 5 punktuose priimtinumo nagrinėti teisme.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio ir pirmųjų dviejų jos skundo reikalavimų, ginčo dalykas šioje byloje yra pareiškėjos nesutikimas su VSDFV teritorinio skyriaus (b. l. 38-39) bei VSDFV (b. l. 46-48) sprendimais, kuriais atsisakyta skirti jai ligos pašalpą. Nors 3-5 skundo reikalavimų įvykdymą pareiškėja kildina iš Civilinės teisės normų ir reikalavimą išmokėti jai ligos pašalpą laiko prievole, iš skundo turinio spręstina, kad jos trečiajame punkte pateiktas reikalavimas yra susijęs su pirmaisiais dviem – pareiškėja iš esmės siekia, kad atsakovas VSDFV teritorinis skyrius išmokėtų jai ligos pašalpą, o ketvirtasis ir penktasis pareiškėjos reikalavimai atitinkamai kildinami iš trečiojo. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos reikalavimas administraciniam teismui negali būti formuluojamas jį siejant su ligos pašalpos priteisimu ar prievole išmokėti pašalpą, nes sprendimus dėl ligos pašalpos dydžio, taip pat skyrimo (neskyrimo) priima VSDFV teritoriniai skyriai (Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 55 p.). Atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas sprendimų, kuriuos gali priimti administraciniai teismai išnagrinėję bylą iš esmės, rūšis, nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas atsakovo atžvilgiu galėtų būti siejamas su įpareigojimu atsakovui apskaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpą, bet ne su reikalavimu teismui ją priteisti.

ABTĮ 10 straipsnio nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde išdėstytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pasiūlyti pareiškėjai patikslinti savo skundo dalį dėl 3-5 punkte nurodytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė pareiškėjai dėl jos skundo 3-5 punktuose nurodytų reikalavimų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų nurodytų 3, 4 ir 5 punktuose, naikintina ir bylos dalis dėl minėtų reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimui spręsti. Iš naujo spręsdamas pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimą teismas privalo būti pakankamai iniciatyvus ir, siekdamas užtikrinti proceso glaustumą, efektyvumą išaiškinti pareiškėjai jos teisę tikslinti šiuos skundo reikalavimus taip, kad būtų tinkamai apgintos jos tariamai pažeistos teisės (ABTĮ 52 str.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų nurodytų jos skundo 3, 4 ir 5 punktuose kaip nepriskirtą nagrinėti administraciniam teismui, panaikinti, ir bylos dalį dėl reikalavimų, nurodytų pareiškėjos skundo 3, 4 ir 5 punktuose, grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius