Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1368-1011/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
II-1368-1011/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01618-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kategorijos
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-1368-1011/2024
Proceso Nr. 4-68-3-01618-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 17.11.3.; 17.11.11.; 22.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, vertėjaujant Dianai Andrejevienei, dalyvaujant skundą padavusiajam R. H., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

R. H., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-09-10 nutarimo Nr. 10-ANR N-23928-2024 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2024-09-10 surašė R. H. administracinio nusižengimo byloje nutarimą Nr. 10-ANR N-23928-2024 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad jis, 2024-06-26, 21.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus, važiuodamas atbulas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovinčią transporto priemonę „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadinęs sukėlė žalą, kuri viršijo 15 bazinių bausmių dydžių bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114, 126, 222 p. numatytus reikalavimus, padarė Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) 426 str. 2 d., 417 str. 7 d. numatytus nusižengimus, už tai jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 250 Eur bauda.

Šalies argumentai

R. H. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame nurodo, kad ginčija padarytų administracinių nusižengimų nustatytas faktines aplinkybes ir nesutinka su neproporcingai paskirtos baudos dydžiu bei prašo iš naujo įvertinti padarytą turtinę žalą automobiliui. Pagrįsdamas savo reikalavimą teigė, kad padaryta žala apsiribojo tik priekinio automobilio bamperio dažų sluoksnio pažeidimu, kas aiškiai patvirtina minimalų žalos dydį. Tai atsispindi jo pateiktuose nuotraukose bei vaizdo įraše. Taip pat nurodė, kad įvykio vietos nepaliko, jokių eismui kliūčių nesudarė. Į Nutarimo priėmimą neatvyko, nes buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tą gali pagrįsti turimais kelionės dokumentais.

Teismo posėdžio metu R. H. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2024-06-26 atbulas išvažinėjo iš parkavimosi aikšteles ir priartėjo prie kito automobilio, tačiau nepajautė, kad būtų į jį įvažiavęs. Pamanė, kad ten galėjo būti duobė ir tikrai nepagalvojo, kad kliudė kitą automobilį. Išlipo iš savo transporto priemonės patikrinti, tačiau dėl tamsaus paros meto, jokių apgadinimų neįžvelgė. Taip pat tikino, kad kitiems eismo dalyviams netrukdė, ilgai nestovėjo ir netrukus išvažiavo. Parkavimosi aikštelė buvo tuščia. Taigi, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes apgadinimų ant kito automobilio nematė. Nutarime nurodytas „Toyota“ automobilis priklauso jam. Paaiškino, kad aikštelė buvo tarp daugiaaukščių namų, saulėlydžio metu, aikštelė apšviesta nebuvo, todėl tuo metu buvo ganėtinai tamsu. Negalėjo nurodyti, kiek galėtų kainuoti bamperio dažymas. Policijoje jam buvo nurodyta, kad bamperio taisymas gali kainuoti 300–400 Eur, todėl nežino kodėl sąmatoje buvo apskaičiuota tokia suma. Patikino, kad liudytojos pateiktoje nuotraukoje fiksuotas jo automobilis, tačiau ant jo matomi pažeidimai yra padaryti seniai. Mano, kad nagrinėjamu atveju galėjo pažeisti bamperio dešinę pusę, nes pamena judėjimo kryptį, tačiau žibinto kliudyti negalėjo, nes įbrėžimas ant stovinčio automobilio turėjo būti žemiau. Pažymėjo, kad dirba (duomenys neskelbtini), darbą derina su studijomis. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas, nuomos metu niekas be jo daugiau šiuo automobiliu naudotis negalėjo. Nagrinėjamo eismo įvykio metu jo automobilis nebuvo apgadintas, ant jo jokių naujų įbrėžimų nematė. Automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dar gegužės mėnesį buvo apgadinta kairė (vairuotojo) pusė prie galinio rato, už šiuos apgadinimus padarytą žalą atlygino nuomotojui. Nagrinėjamo gi eismo įvykio metu jis bylos medžiagoje fiksuotų svetimo automobilio apgadinimų negalėjo sukelti, tai patvirtina ir liudytojos teismo posėdžio metu teikti parodymai. Tai pat gali pateikti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas, išnuomojusio šį automobilį asmens kontaktinius duomenis.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. L. nurodė, kad nagrinėjamu atveju atkreipė dėmesį aikštelėje į važiuojantį „Toyota Prius“ automobilį į, nes jo skleidžiamas važiavimo garsas dėl metalinių dalių bildėjimo nebuvo būdingas minėtos markės automobiliui, tokie automobiliai paprastai rieda tyliai. Minėtasis automobilis „Toyota Prius“ ganėtinai chaotiškai manevravo pilnoje automobilių stovėjimo aikštelėje, bandė išvažiuoti, tačiau apsisukdamas, galu, kliudė kitą automobilį. Tada pajudėjo link išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės ir stabtelėjo prieš pajudėdamas į pagrindinę gatvę. Dar įjungęs atbulinę pavarą pariedėjo atgal, kol laukė tinkamo momento išvažiuoti į pagrindinį kelią. Tikėjosi, kad vairuotojas pastebės ją per galinį veidrodėlį, tačiau jis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) tilto. Ji dar spėjo padaryti minėto automobilio nuotrauką, kurioje matėsi bamperio pažeidimai. Tačiau tvirtinti, kad jos fiksuotoje nuotraukoje matomi „Toyota Prius“ bamperio pažeidimai buvo padaryti įvykio metu, negali. Eismo įvykį stebėjo maždaug iš apie 10 metrų atstumo. Negalėjo pasakyti ar „Toyota“ automobilio vairuotojas galėjo nepajausti kontakto su kitu automobiliu. Tačiau tuo metu, t. y. apie 21 ar 21.05 val., buvo šviesu, o automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio po įvykio. Tada nusprendė palikti raštelį, kad matė eismo įvykį ir užkišo jį už automobilio, kuriam buvo padaryta žala, priekinio lango valytuvo. Po to jai paskambino apgadinto automobilio savininkas. Paaiškino, kad stovėjęs automobilis, į kurį „Toyota“ automobilio vairuotojas įvažiavo, buvo šviesiai smėlinės spalvos visureigis, o priėjusi arčiau prie šio automobilio matė jo apgadinimus – apgadinta buvo priekinio bamperio dešinė (keleivio) pusė. Kitų pažeidimų nematė. Apgadintas automobilis buvo nuplautas, tvarkingas, o įbrėžimai buvo nauji (švieži). Neatkreipė dėmesio ar minėtojo automobilio žibintai buvo apgadinti. Liudytojai teismo posėdžio metu parodžius byloje esančias automobilio „VW“ nuotraukas (b. l.41, 53) patvirtino, kad jos stebėto eismo įvykio metu buvo apgadintas ne nuotraukose fiksuotas automobilis. Kaip minėjo, apgadintas automobilis, nors jo markės ir modelio nepamena, tačiau pamena, kad buvo smėlinės spalvos, kiek pamena šio automobilio valstybiniame numeryje buvo skaičius „3“, taigi ir nuotraukose esančio apgadinto automobilio ir valstybiniai numeriai ne tie. Nors nuotraukose automobilio apgadinimai ir panašaus pobūdžio, tačiau jos matyti smėlinės spalvos automobilio apgadinimai buvo priekinio bamperio dešinėje (keleivio) pusėje bei labiau bamperio šoninėje dalyje. Tai pat pažymėjo, kad policijai pateikė „Toyota“ automobilio, kuris sukėlė eismo įvykį ir pasišalino, nuotrauką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 417 str. 7 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.

ANK 426 str. 2 d., nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 iki 2 000 Eur.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla.

Pagal ANK 569 str. 1 d. įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Vadovaujantis ANK 618 str. 2 d., ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priimtame nutarime, be kita ko, turi išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Byloje nustatytų aplinkybių motyvuotas vertinimas turi būti grindžiamas administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų įrodymų analize.

Skundžiamame Nutarime, aprašant R. H. galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, nurodoma, kad jis 2024-06-26, 21.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus, važiuodamas atbulas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovinčią transporto priemonę „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadinęs sukėlė žalą, kuri viršijo 15 bazinių bausmių dydžių bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114, 126, 222 p. numatytus reikalavimus ir taip padarė ANK 426 str. 2 d., 417 str. 7 d. numatytus nusižengimus.

Iš R. H. administracinio tyrimo metu teiktų paaiškinimų matyti, kad jis nors ir pripažino 2024-06-24 ties (duomenys neskelbtini) pastatu vairavo automobilį „Toyta Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neigė sukėlęs eismo įvykį, tvirtino, jog stebėjo kur važiuoja, buvo išlipęs iš automobilio ir jokių kitų automobilių apgadinimų nematė. Galimai buvo sukeltas nedidelis svetimo automobilio apgadinimas, kurio jis nepajuto ir nepamatė, nes buvo tamsu; dėl įvykio gailisi. Iš esmės tokius pačius paaiškinimus R. H. teikė teismo posėdyje, nagrinėjant jo skundą. R. H. parodymai, teikti tiek administracinio nusižengimo tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, yra nuoseklūs.

ANK 426 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjui suvokiant, kad sukeltas eismo įvykis, ir iš eismo įvykio vietos pasišalinant pažeidžiant Kelių eisimo taisykles. Taigi, nors skundžiamame Nutarime nurodoma, kad R. H. savo kaltę pripažino, tokia išvada nėra pagrįsta. Be to, R. H. keliant abejones dėl paties eismo įvykio sukėlimo, administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo tiksliai išsiaiškintos galimai pareiškėjo sukelto eismo įvykio aplinkybės bei motyvuotai įvertinta pareiškėjo tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nebuvo apklausta eismo įvykį mačiusi B. L.

Todėl iš skundžiamo Nutarimo nėra aišku, kokiais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais įrodymais yra grindžiama R. H. kaltė įvykdžius ANK 426 str. 2 d. numatytą nusižengimą, nes apskritai nepateikti jokie įrodymų vertinimo motyvai.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta B. L. patvirtino, kad stebėjo eismo įvykį būdama nuo jo vietos pakankamai nedideliu, apie 10 m, atstumu. Į vairuojamą automobilį atkreipė dėmesį, nes automobilis skleidė neįprastai didelį garsą, atrodytų, jog buvo techniškai netvarkingas – galimai netvarkingi, girgždantys stabdžiai. Matė, kaip užpildytoje automobilių aikštelėje automobilis „Toyota“ važiuodamas atbuline eiga kliudė galine savo dalimi stovėjusį automobilį. Negali neginčijamai patvirtinti, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas galėjo pajusti, jog atsitrenkė į stovintį automobilį. Teismui parodžius byloje esančio automobilio „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas bei jose fiksuotus apgadinimus, liudytoja B. L. patvirtino, jog tai ne tas automobilis, kurį ji buvo apžiūrėjusi po eismo įvykio; teismui pateiktose nuotraukose apgadinimai yra panašūs, tačiau ne tie, kuriuos ji matė ant stovinčio automobilio, be to apgadinimai kitoje vietoje – ji matė, kad buvo apgadintas stovėjusio automobilio priekinio bamperio dešinė (keleivio) pusė, o nuotraukose matomi apgadinimai kairėje (vairuotojo) pusėje; nuotraukose fiksuotas automobilis yra ne smėlinės spalvos. Tai buvo vienintelis jos užfiksuotas to automobilio apgadinimas; nematė, kad būtų apgadinti žibintai. Po eismo įvykio ji raštelį su informaciją apie eismo įvykį buvo užkišusi ne už nuotraukose fiksuoto automobilio „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valytuvo, o už kito automobilio, kuris buvo smėlinės spalvos, o jo valstybiniame numeryje, kiek pamena, buvo skaičius „3“.

Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 41, 53), matyti, kad jose yra fiksuoti automobilio „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės (vairuotojo) pusės bamperio apgadinimai; automobilis yra tamsiai mėlynos spalvos. Taigi, vienintelė eismo įvykio liudytoja, kurios parodymais iš esmės ir grindžiama R. H. kaltė apgadinus svetimą automobilį ir pasišalinus iš eismo įvykio vietos, teismui patvirtino, kad nagrinėjamu atveju buvo apgadintas ne tas automobilis, kurį ji apžiūrėjo po eismo įvykio.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo R. H., liudininkės B. L. teismo posėdžio metu duotus parodymus, nuotraukas (b. l. 41, 53), darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, o šių prieštaravimų pašalinti vertinant tik aptartus įrodymus bei darant atitinkamas išvadas, kurių pagrindų galima būtų pagrįstai teigti, jog automobilis „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu, negalima.

Tokiu būdu nagrinėjant aptartą eismo įvykį, bei vertinant visus byloje esančius, o taip pat naujus surinktus įrodymus, pirmiausiai būtina nustatyti, ar B. L. galimai sąžiningai klysta dėl automobilio, kurį ji nagrinėjamu atveju apžiūrėjo kaip apgadintą, spalvos, jos matytų apgadinimų lokalizacijos. Tai galimai padėtų atlikti administracinio tyrimo metu organizuoti veiksmai, suteikiant B. L. galimybę betarpiškai apžiūrėti automobilį „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kiek įmanoma panašiomis apšvietimo sąlygomis, kurios buvo nagrinėjamo eismo įvykio metu.

Be to, B. L. naujai teiktus paaiškinimus po automobilio „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), betarpiškos apžiūros būtina vertinti ir kitų administracinio nusižengimo byloje naujai gautinų duomenų kontekste. Esant nepašalintiems prieštaravimams tikslinga pagal teiktus asmenų paaiškinimus modeliuojant automobilių išsidėstymą eismo įvykio metu kiek galima tiksliau atkurti galimai įvykusio eismo įvykio mechanizmą bei nustatyti, kokiomis vietomis galimai kontaktavo šie automobiliai, taip pat ar galėjo nagrinėjamu atveju automobilis „Toyota“ paryti tokius automobilio „Volkswagen Tiguan“ apgadinimus, kurie yra fiksuoti nuotraukose. Nustatant šias aplinkybes galimai tikslinga apžiūrėti automobilį „Toyota“, jo kėbulo apgadinimus, tai pat įvertinti ar šie apgadinimai gali būti siejami su nagrinėjamu eismo įvykiu; dėl anksčiau turėtų automobilio „Toyota“ apgadinimų apklausti šį automobilį R. H. išnuomojusį asmenį.

Pastebėtina ir tai, kad J. K. apie automobilio „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus policijai pranešė tik 2024-07-(duomenys neskelbtini). t. y. praėjus 6 dienoms po eismo įvykio, pareiškime nurodydamas, jog sutuoktinė rado apgadintą automobilį 2024-06-(duomenys neskelbtini) ryte; apie automobilio apgadinimo aplinkybes sužinojo iš už automobilio valytuvo užkišto raštelio bei pasiskambinęs jame nurodytu telefono numeriu eismo įvykį mačiusiai B. L. (b. l. 18–20). Aplinkybių, kodėl taip ilgai buvo delsiama pranešti policijos pareigūnams apie eismo įvykį, aiškinimasis taipogi gali būti reikšmingas nagrinėjamoje byloje. Čia pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios UAB „M. A. “ 2024-08-05 darbų sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad į automobilio „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kainą įskaičiuota ir žibinto, rūko žibinto, kairės pusės sparno remonto darbai. Taigi, būtina įvertinti ir tai, ar atsižvelgus į „Volkswagen Tiguan“ ir „Toyta Prius“ kėbulų formų ypatumus, minėtoje darbų sąmatoje nurodyti žibintų ir kėbulo apgadinimai galėjo būti padaryti kontaktuojant šiems automobiliams. Taip pat išsiaiškinti ar „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo faktiškai suremontuotas, jeigu taip – kokie remonto darbai buvo atlikti, kokia jų kaina; ar visi remonto darbai gali būti sietini su šio automobilio galimai eismo įvykio metu patirtais apgadinimais. Ši aplinkybė – padarytos žalos mastas – taipogi yra reikšminga tinkamam nusižengimo pagal ANK 426 str. 1 ar 2 d. kvalifikavimui.

Teismo vertinimu, siekiant objektyviai, nešališkai ir pilnutinai ištirti administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina išsiaiškinti aukščiau aptartas ir reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat atlikti pakankamai didelės apimties papildomą įrodymų tyrimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra nemotyvuotas, priimtas nesurinkus visų eismo įvykio vertinimui bei administracinės atsakomybės taikymui reikšmingų įrodymų, todėl nelaikytinas pagrįstas bei teisėtas, yra naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo (ANK 642 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

R. R. H., gim. (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus AVPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-09-10 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-23928-2024 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys