Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-08-07 · Byla Nr. 1K-68-417/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-07
Bylos Nr.
1K-68-417/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Advokatai
Mauras Urbonavičius, Jurijus Martinaitis
Kategorijos
Byla Nr. 1K-68-417/2009
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjams advokatui Maurui Urbonavičiui , advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui ,

teismo posėdyje išnagrinėjęs M. Ž. , (duomenys neskelbtini) įtariamo pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., 7 p., gynėjo advokato padėjėjo skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-07-20 nutarties, kuria M. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, bei susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. įtariamas tuo, kad jis 2009-07-19, apie 5 val., prie kultūros namų, esančių Klaipėdos g. 13, Gargžduose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė A. Ž. į veidą ir turėtu revolveriu „K. B. “ Nr. 631887 šovė jam į krūtinę bei T. P. į galvą, spyrė A. S. ne mažiau kaip tris kartus į galvą, šovė jam į galvą ir į kairę ranką bei vieną kartą šovė K. S. į krūtinę, tuo nukentėjusiesiems A. Ž., T. P. ir A. S. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, o K. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas yra numatyta BK 138 str. 2 d. 5 p., 7 p.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-07-20 nutartimi iš dalies patenkino Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros pareiškimą ir įtariamajam M. Ž. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui, motyvuodamas tuo, kad M. Ž. įtariamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, už šį nusikaltimą numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, be to, įtariamasis nedirba, nevedęs, neturi išlaikytinių, legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad M. Ž. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), siekdamas išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės.

Šalies argumentai

Įtariamojo M. Ž. gynėjas advokato padėjėjas skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-07-20 nutartį, nurodo, kad teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę, privalo laikytis Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų, nurodančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Teismas šiuo atveju nepakankamai įvertino M. Ž. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, padarymo aplinkybes, įtariamojo asmenybę. Skirdamas kardomąją priemonę, teismas privalėjo atsižvelgti į tokias esmines aplinkybes, kaip teisėtai įgyto ginklo panaudojimo priežastį – ginklas buvo panaudotas, kai prieš įtariamąjį bei jo artimą giminaitį buvo pavartotas fizinis smurtas, įtariamajam bandant apsiginti nuo pranašesnių nukentėjusių asmenų, kurie buvo keturiese ir fiziškai stipresni, pajėgesni bei patys išprovokavo konfliktą, pavartodami fizinį smurtą, dėl to ir kilo tokios pasekmės. Taip pat, pažymėtina, kad M. Ž. ginklu nesitaikė į nukentėjusiuosius ir nesiekė padaryti tokius sužalojimus, veikė šoko būsenoje, siekdamas apsiginti.

Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, siekdamas išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės. BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. M. Ž. inkriminuojama nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, be to, baudžiamasis įstatymas, esant įstatyminiams pagrindams, už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą numato ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės bei paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Įtariamasis M. Ž. neteistas, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su motina, mokosi Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje, baigė II kursą, už pažangų mokymąsi jam skirta stipendija, paskaitas jis lanko gerai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, kaip ramaus būdo asmuo, nusiskundimų dėl M. Žemgulio seniūnija nėra gavusi.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, gynėjas mano, kad teismo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė neatitinka BPK 119 str. numatytos kardomųjų priemonių paskirties, todėl turėtų būti panaikinta.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjai prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo M. Ž. gynėjo advokato padėjėjo skundas tenkintinas.

Faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad M. Ž. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą yra šie: jo paties, įtariamojo A. V. , liudytojų A. Ž. , A. S., K. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvados, kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad M. Ž. savo kaltę pripažįsta, neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje, charakterizuojamas teigiamai. M. Ž. įtariamas padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą, todėl įrodžius kaltumą jam negresia griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismai paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Ž. būdamas laisvėje sieks išvengti jam gresiančios bausmės gali bėgti (slėptis) nuo pareigūnų, prokuro ar teismo, nepagrįsta. BPK 122 str. 7 d. numato, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė gali būti paskirtas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti jų tikslų (BPK 119 str.). Atsižvelgiant į tai, kad suimtasis įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu, anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas bei į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones minėti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant suėmimo.

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog teismo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė neatitinka BPK 119 str. numatytos kardomųjų priemonių paskirties, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-07-20 nutartį panaikinti ir M. Ž. iš suėmimo paleisti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius