- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- AS-392-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01323-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublika atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500 Eur turtinei ir neturtinei žalą atlyginti bei iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos – 501,23 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. B. skundą.
Teismas nustatė, kad nors pareiškėjo skundas iš esmės neatitinka įstatymo reikalavimų, tačiau iš jo turinio galima suprasti keliamo ginčo pobūdį, kuris akivaizdžiai leidžia padaryti išvadą, jog skundas neteismingas administraciniam teismui, todėl netikslinga nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad Mažeikių rajono policijos komisariatas neteisėtai atsisakė priimti jo registruotą siuntą, todėl kurjeris privalėjo ją grąžinti Mažeikių paštui, o šis – grąžinti siuntėjui, t. y. jam, tačiau minėti subjektai neteisėtai to nepadarė ir jis siųstosios registruotos siuntos neatgavo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas žalą iš esmės kildina iš netinkamų pašto paslaugų, todėl toks ginčas nepatenka į viešojo administravimo sritį. Nurodė, kad nors Mažeikių rajono policijos komisariatas bendrąja prasme, be kita ko, atlieka ir viešojo administravimo funkcijas, tačiau registruotos siuntos priėmimas ar nepriėmimas nėra viešojo administravimo funkcijų vykdymas. Kartu tai reiškia, kad skundas dėl žalos, kuri kildinama ne iš viešojo administravimo srityje atliktų veiksmų, o iš netinkamų pašto paslaugų, atlyginimo nepriskirtinas administraciniams teismams, todėl atsisakytinas priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Teismas nurodė, kad V. B. dėl žalos atlyginimo su ieškiniu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą pasirinktinai pagal savo gyvenamąją vietą ar žalos padarymo vietą, ar atsakovo buveinę. Be to, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad naudotojas (pašto siuntos siuntėjas arba gavėjas (Įstatymo 3 str. 7 d.)), manantis, kad pašto paslaugos teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pašto paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Pašto paslaugos teikėjas privalo atsakyti į su pašto paslaugos teikimu susijusį naudotojo skundą per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos (Įstatymo 10 str. 1 d. 7 p.). Naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų konkreti ginčų sprendimo ne teisme tvarka įtvirtinta Įstatymo 13 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo teises, susijusias su pašto paslaugų teikimu, gali ginti ir minėtų Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostatų nustatyta tvarka.
Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos interneto puslapyje www.post.lt, pareiškėjo nurodyta registruota siunta, kurios Nr. RE134748170LT, buvo įteikta adresatui 2020 m. vasario 26 d.
II.
Pareiškėjas V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, neaiški, prieštaringa, nustatyti faktai yra neteisingi, be to, teismas taikė neteisingą teisinį reguliavimą ir sukliudė pareiškėjui kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo skundas yra pateiktas dėl Mažeikių rajono policijos komisariato ir pašto veiksmų, netinkamo veikimo ir dėl neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teismo argumentu, kad iš viešai prieinamos informacijos interneto puslapyje www.post.lt pareiškėjo nurodyta registruota siunta Nr. RE134748170LT buvo įteikta adresatui 2020 m. vasario 26 d. Teigia, kad po 6 mėnesių tokie duomenys yra panaikinami, todėl teismas nutartyje neturėtų remtis laikinai egzistuojančiais duomenimis (įrodymais).
Pareiškėjas teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į ABTĮ paskirtį. Teismas neteisingai nurodė, kad ABTĮ 18 straipsnyje visos nurodytos bylos yra nepriskirtinos administracinių bylų kompetencijai. Vertina, kad policijos pareigūnų veiksmai ar netinkamas veikimas (neveikimas), jiems atliekant viešąsias funkcijas, gali būti skundžiami administraciniam teismui. Nurodo, kad Mažeikių policijos komisariatas privertė kurjerį dviem dienoms registruotą pašto siuntą palikti komisariate nefiksuojant įteikimo, t. y. komisariatas į neteisėtą bendradarbiavimą įtraukė ir kurjerį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. B. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, yra priimta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai byla nepriskirtina tam teismui.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo skundo aplinkybės, kuriomis jis remiasi, patvirtina, jog ginčas kilęs dėl AB Lietuvos paštas teiktos paslaugos, o jos teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl nagrinėjamu atveju ginčas dėl pašto paslaugų suteikimo kilęs iš civilinių, o ne viešojo administravimo santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad AB Lietuvos paštas nesuteikė jam paslaugos ir savo neteisėtu neveikimu jam padarė turtinės ir neturtinės žalos, be to, Mažeikių rajono policijos komisariatas veikė neteisėtai ir sutartinai su pašto kurjeriu, todėl taip pat jam padarė turtinės ir neturtinės žalos (b. l. 1–3).
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog jo skundas yra pateiktas dėl Mažeikių rajono policijos komisariato ir pašto veiksmų, netinkamo veikimo ir dėl neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo ir vertina, kad policijos pareigūnų veiksmai ar netinkamas veikimas (neveikimas), jiems atliekant viešąsias funkcijas, gali būti skundžiami administraciniam teismui (b. l. 10–12).
Atsižvelgusi į minėtas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nes pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas yra pašto paslauga, kurią reglamentuoja civilinės teisės normos (Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3 str. 9 d.; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXV skyrius, 6.716 str. ir kt.).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. ABTĮ 17 straipsnyje reglamentuojama kokios bylos yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.); savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja viešojo administravimo subjektas, t. y. valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Viešojo administravimo funkcijas gali įgyvendinti ne tik valstybiniai ir savivaldybių administravimo subjektai, tačiau ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), bet tik tie, kurie pagal įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I442-5/2009). Ginčai dėl fizinių ar juridinių asmenų, kurie viešojo administravimo veiklos nevykdo, paprastai administraciniuose teismuose nenagrinėtini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-929-261/2015). Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš privatinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 str.) (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. T-32-09).
Nagrinėjamu atveju tiek apskritai AB Lietuvos paštas veikla, tiek ginčo atveju – siuntų priėmimas ir grąžinimas, nepatenka nei į vieną iš viešojo administravimo sričių. Be to, AB Lietuvos paštas yra pašto paslaugas teikianti bendrovė, t. y. juridinis asmuo, kuriam nėra priskirta vykdyti viešąjį administravimą. Pareiškėjo keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su juridinio asmens – AB Lietuvos paštas veikla, taigi tai yra privatinis, civilinis teisinis santykis, kurio metu AB Lietuvos paštas (paslaugų teikėjas) pareiškėjui už tam tikrą mokestį suteikė pašto (siuntų priėmimo ir kt.) paslaugą, o pareiškėjas, sumokėjęs tam tikrą mokestį, gavo pašto (siuntų priėmimo ir kt.) paslaugą, tačiau pareiškėjas kelia klausimą dėl šios paslaugos (į)vykdymo. Todėl nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 str.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-929-261/2015).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtą administracinių teismų, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, tačiau neteisingai nurodė teisinį pagrindą. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas nutarties priėmimo pagrindas – ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas, laikytinas rašymo apsirikimu, kadangi iš šios nutarties turinio matyti, jog teismas vadovavosi būtent ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, neaiški, prieštaringa, pažymėtina, kad vien tam tikrų nesusijusių su ginčo esme dėl konkretaus procesinio klausimo argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente, savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo sprendime (nutartyje) apskritai. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė faktines nagrinėjam klausimui reikšmingas aplinkybes, aptarė aktualias ABTĮ nuostatas bei teismų praktiką dėl bylos rūšinio teismingumo, teisės normas pritaikė tinkamai ir teisingai, spręsdamas, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra dėl pašto paslaugų. Vien tai, kad proceso šalis nesutinka su teismo motyvais, nesudaro pagrindo pripažinti, jog priimta nutartis yra nemotyvuota ir neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-968/2020).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl aplinkybių, nurodytų atskirajame skunde, nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.