- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-844-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vadovaudamasi Lietuvos, Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. B. 10 000 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už visą paskolos terminą, kas sudaro 666 Lt. Nurodė, kad atsakovą pažįsta 5 metus. 2005-10-27 paskolino atsakovui 10 000 Lt verslo plėtojimui, dalį sumos pervesdama iš savo sąskaitos, dalį – iš sūnaus sąskaitos, į atsakovo sąskaitą banke. Su atsakovu rašytinės sutarties nesudarė, nes jis žadėjo grąžinti skolą po mėnesio.
Atsiliepimas
Atsakovas T.B. atsiliepimu į ieškinį prašo civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas šioje byloje jau yra išspręstas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-11-07 sprendimu ir ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis nesąžiningai pateikdama ieškinį.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė žodinės 2005-10-27 paskolos sutarties 10 000 Lt sumai sudarymo su atsakovu ir nurodytos sumos perdavimo atsakovui fakto. Ieškovė nepateikė teismui jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio 2005-10-27 žodinės paskolos sutarties dėl 10 000 Lt sudarymo faktą, nors paskolos sutartis, sudaroma tarp fizinių asmenų, kai paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti sudaroma raštu (CK 6.871 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad 2005-10-27 atlikti mokėjimo pavedimai (b. l. 4-5) neįrodo to fakto, kad nurodyti pinigai buvo suteikti atsakovui paskolos sutarties pagrindu. Teismas nurodė, kad šalių nesiejo jokie ypatingi tarpusavio santykiai, galėję lemti ieškovės besąlygišką pasitikėjimą atsakovu, priešingai, teismas, vadovaudamasis civiline byla Nr. 2-5876-734/2006, nustatė, kad ieškovė juo nepasitikėjo, paskolos sutartis sudarydavo raštu. Be to, prie nagrinėjamos bylos prijungtoje byloje buvo nurodytos visos atsakovo skolos pagal rašytines paskolos sutartis ir apie žodinių sutarčių egzistavimą nebuvo paminėta.
Šalies argumentai
Ieškovė A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimą ir ieškinį visiškai patenkinti priteisiant iš atsakovo 10 000 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą paskolos laikotarpį iki skolos grąžinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais, jog teismo sprendimas nemotyvuotas, šalių teisiniai santykiai nekvalifikuoti. Teismas pažeidė CPK 263 ir 265 str., nes rėmėsi ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5876-734/2006, bet įrodymų visetu, tokiu būdu priėmė antrą sprendimą jau išnagrinėtoje byloje. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas nepagrįstai netaikė CPK 182 str. 2 d. ir 279 str. 4 d. nuostatų, numatančių, jog nereikia įrodinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių.
Teismo išvada, kad ieškovės pateikti mokėjimo pavedimai neįrodo fakto, kad ginčo pinigų suma buvo suteikta atsakovui paskolos sutarties pagrindu, prieštarauja CK 6.871 str. 3 d., 6.875 str. 1, 2 d., nes teismas nepateikė tarp šalių kilusių teisinių santykių kvalifikacijos ir nesiaiškino šalių ginčo, netaikė teisės normos, reguliuojančios šalių ginčo santykį. Ieškovė ieškinį grindė dokumentais, tačiau teismas nepagrįstai teikė pirmenybę atsakovo žodiniams paaiškinimams, kurie neigė paskolos buvimo faktą.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.
Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl skolininko pareigos grąžinti paskolos sumą.
Teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie ypatingi tarpusavio santykiai, kurie galėjo lemti ieškovės besąlygišką pasitikėjimą atsakovu nėra paremta jokiais byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas T.B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti 2007-04-11 teismo sprendimą, taip pat įvertinti, ar ieškovė savo veiksmais nepiktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nes teismui draudžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 str. 2 d.). Ieškovės argumentai, jog teismas nesivadovavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5876-734/2006 ir priėmė sprendimą jau išnagrinėtoje byloje, nepagrįsti.
Kadangi ieškovė neįrodė savo reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių, atsakovas neturėjo pareigos ginčyti sandorio sudarymo fakto ar pateikti paskolos sutarties sudarymą pagrindžiančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2005-10-27 mokėjimo nurodymu Nr. 150974181 ieškovė A. R. ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymu Nr. 150974431 tretysis asmuo A. R. pervedė atsakovui T. B. po 5000 Lt (b.l. 4-5). Prieš šiuos pinigų pervedimus – 2005-10-19 - ieškovė su atsakovu buvo sudariusi rašytinę paskolos sutartį, pagal kurios 1 p. buvo sutarta, kad ieškovė suteikia atsakovui 10 000 Lt paskolą (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l. 9). Dar nesibaigus šioje sutartyje suteikiamos paskolos grąžinimo terminui, šalys 2006-01-30 sudarė kitą paskolos sutartį, pagal kurios 1 p. buvo sutarta, kad ieškovė suteikia atsakovui 10 000 Lt paskolą (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l. 5), o 2006-03-02 šalys sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurios 1 p. buvo sutarta, kad ieškovė suteikia atsakovui 10 000 Lt paskolą (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l.10). 2006-01-30 mokėjimo nurodymu Nr. 158278138 ieškovė vykdydama 2006-01-30 sutartį pervedė atsakovui 10 000 Lt (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l. 6), o taip pat vykdydama 2006-03-02 paskolos sutartį 2006-03-02 mokėjimo nurodymu Nr. 161139472 ieškovė pervedė atsakovui 10 000 Lt (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l. 7). Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2006-11-07 sprendimu minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5876-734-2006 pagal minėtas 3 paskolos sutartis priteisė iš atsakovo 30000 Lt negrąžintų paskolų sumą ieškovei (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l. 83).
Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, t.y. dar viena sutartis, kuri nebuvo įforminta raštiškai be jau minėtų trijų esančių civ.byla Nr. 2-5876-734-2006 sutarčių. Kolegija sutinka su tokia teismo išvada ir sprendžia, kad įvertinus tiek nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – jau minėtus du mokėjimo nurodymus, tiek civ. byloje Nr. 2-5876-734-2006 esančius mokėjimo nurodymus bei paskolos sutartis, o taip pat ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo paaiškinimai apie tai, jog 2005-10-27 mokėjimo nurodymai yra pinigų pervedimas pagal 2005-10-19 rašytinę paskolos sutartį (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l. 9) ir teismas jau minėtu 2006-11-07 sprendimu šią paskolą yra priteisęs įskaitydamas prašomą priteisti 10000 Lt į visų paskolų sumą. Tokią išvadą teismui leidžia daryti ne tik minėti įrodymai, bet ir tarp šalių susiklostęs šalių veiksmai po sutarties pasirašymo, bendravimo būdas. Visos trys paskolos sutartys (bent jau tiek pateikta į dvi bylas) sudarytos raštiškai, pagal dvi iš šių sutarčių pinigai pervesti mokėjimo nurodymais (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l. 6-7), o pagal vieną iš sutarčių (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l. 9), nors jos tekstas apie pinigų perdavimą atsakovui yra identiškas su kitomis sutartimis, į civ.bylą Nr. 2-5876-734-2006 nebuvo pateiktas įrodymas apie pinigų perdavimą, o į nagrinėjamą bylą (civ.byla Nr.-2885-131-2007 pateikti du pinigų pervedimą patvirtinantys mokėjimo pavedimai, kurie atitinką paskolos sutarties (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l.9) sudarymo datą bei sutartyje aptartą pinigų sumą, o taip pat ir šalių elgesį sutarčių sudarymo metu. Yra tik vienas skirtumas – pinigai buvo pervesti ne vien iš ieškovės sąskaitos, bet ir iš trečiojo asmens sąskaitos, tačiau ieškovės paaiškinimai, kad nesant pakankamo kiekio pinigų jos sąskaitoje, ji pati pasitvarkė, jog pinigai būtų pervesti iš trečiojo asmens – jos sūnaus - sąskaitos. Kolegija taip pat priimdama tokį sprendimą atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė civ.byloje Nr. 2-5876-734-2006 prašydama teismo priteisti paskolas pagal tris paskolos sutartis, nereikalavo ir neužsiminė apie dar neva esančią žodinę sutartį, o atsakovas pripažino, jog ieškovei yra skolingas iš viso 30 000 Lt (civ.byla Nr. 2-5876-734-2006, b.l. 62). Tokiu būdu įvertinus nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas, kad iš pateiktų į bylą įrodymų, t.y. vien tik iš mokėjimo nurodymų ir ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimų nėra pagrindo spręsti, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis ir kad mokėjimai pagal nurodytus du mokėjimo nurodymus yra mokėjimai pagal šią žodinę sutartį.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės faktinis pagrindas nurodytas ieškinyje kildinamas iš paskolos santykių, kitų faktinių aplinkybių, t.y. jog pinigai buvo perduoti ne pagal paskolos sutartį, ieškovė nenurodė. Be to, ir mokėjimo pavedimuose nurodyta, jog pinigų pervedimai daromi paskolos sutarčių pagrindu.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog teismas negalėjo konstatuoti, kad šalių nesieja jokie ypatingi santykiai, kurie leistų pasitikėti vienas kitu tiek, kad ieškovė skolino atsakovui 10000 Lt nereikalaudama jokios sutarties ar raštelio. Iš jau paminėtų byloje esančių įrodymų matyti, kad šalių santykiai buvo labai formalizuoti. Ieškovė nepateikė įrodymų apie šalių santykius buvusius iki pirmos paskolos sutarties sudarymo, tik nurodė, kad su trečiuoju asmeniu - jos sūnumi, iki paskolos sutarties jau buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis. Tačiau ir ši sutartis, kaip ir trys paskolos sutartys – viena iki pinigų pervedimo, kitos dvi po pinigų pervedimo sudarytos rašytine tvarka. Todėl teismui, esant tokiems formaliems šalių santykiams, nebuvo pagrindo teigti, kad šalis siejo ypatingi pasitikėjimo santykiai.
Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, nustatęs, kad civilinėje byloje Nr. 2-5876-734-2006 yra pasisakyta dėl šitų pačių pinigų priteisimo, tokiu būdu tarp šalių ginčas yra išspręstas ir teismas turėjo nutraukti bylą. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 293 dalies 3 punktu byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė pareiškė ieškinį pagal kitą pagrindą, negu priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5876-734-2006, t.y. yra nurodė, kad paskolos sutartis sudaryta žodinė ir kad mokėjimo nurodymai yra pagal žodinę sutartį, o ne pagal tą pačią sutartį, kur jau buvo priteista civ.byloje Nr. 2-5876-734-2006, todėl teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą, o pagrįstai atmetė ieškinį kaip ieškovės neįrodytą.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad taikyti teisingą teisės normą, reguliuojančią ginčo santykį, yra teismo pareiga, tačiau teismas negali keisti faktinio ieškinio pagrindo, jį suformuluoti turi pareigą ieškovas. Šis apeliantės argumentas nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė reikšmingas ieškiniui aplinkybes, tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.