Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-880/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
1-7-880/2011
Teisminio proceso Nr.
95-1-306-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
L. K.
Nukentėjusysis
V. Z., P. Z.
Advokatai
Aurimas Gasiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-880/2011 (S)(Proceso Nr. 95-1-306-09)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9;
Širvintų rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant kaltinamajam L. K., jo gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei,prokurorui Dainiui Dambrauskui,nukentėjusiesiems V. Z., P. Z., jų atstovui advokatui Aurimui Gasiūnui,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam asmeniui, o būtent:

Individualios L. K. įmonės savininkas ir vadovas L. K. pagal 2009 m. liepos 22 d. statybos rangos sutartį su P. Z. (dėl individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastatymo ) - statybos rangovas, pagal šios statybos rangos sutarties 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą būdamas atsakingas už darbų atlikimą nenusižengiant projekto, STR ir kitų normų ir taisyklių bei techninių specifikacijų reikalavimams, neturėdamas atitinkamo specialaus išsilavinimo ir nebūdamas nustatyta tvarka atestuotas kaip statybos vadovas, pats asmeniškai pradėjo vykdyti P. Z. gyvenamojo namo statybos darbus nepaskyręs (nepasamdęs) statinio statybos vadovo, dėl ko statybos darbai buvo atliekami pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus:

1. L. K., pradėjęs vykdyti statybos darbus, neaptvėrė statybvietės ne žemesniu kaip 1,6 m aptvaru, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys, todėl 2009 m. spalio 4 d., apie 16 val., į statomo namo antrą aukštą kopėčiomis užlipo mažametė L. S. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

2. L. K., vykdydamas statybos darbus, iš „Fibo“ statybinių keramzitbetonio blokelių sumūrijęs gyvenamojo namo mansardos trikampius frontonus ir 2009 m. rugsėjo 20 d. baigęs mūro darbus, neatsižvelgė į nuolatinių ir laikinųjų poveikių įtaką ir nenustatė, kad frontonų mūras be papildomo išramstymo netenkina esminio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo ir iki tol, kol bus sumontuota stogo konstrukcija, neišramstė gyvenamojo namo mansardos trikampių frontonų. Dėl šios priežasties, esant šalutiniam poveikiui – stipriam pietvakarių krypties vėjui, kurio didžiausio gūsio greitis siekė 17 m/s (pavojingas meteorologinis reiškinys), 2009-10-04, apie 16 val., griuvo namo pietvakarinės pusės neišramstytas frontonas, kuris mirtinai sužalojo į namo antrą aukštą užlipusią L. S. Z. (mirė nuo daugybinių galvos sužalojimų, kurių metu lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai, išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, buvo sumuštos smegenys, išsiliejo kraujas į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi aspiracija krauju, galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu bei ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu). Šia veika L. K. pažeidė šias specialiąsias elgesio saugumo taisykles:

1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996-03-19 Nr. I-1240) 15 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktus, kuriuose numatyta, kad rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą ir vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, bei 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad statinys (jo dalis) turi būti pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, t.y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti.

2. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 20 punktą, pagal kurį gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys, o statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m ir 69 punktą, pagal kurį pastačius (sumontavus) į projektinę padėtį konstrukcijas ar jų elementus, jas būtina patikimai įtvirtinti.

3. Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-09-21 įsakymu Nr. D1-455, 8.1. punktą, pagal kurį statinys turi būti pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu galintys veikti poveikiai nesukeltų viso statinio ar jo dalies griūties, 12 punktą, pagal kurį statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas užtikrinamas visuma priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais, 15.1. ir 15.2. punktus, kuriuose numatyta, kad įgyvendinant esminį reikalavimą (mechaninį atsparumą ir pastovumą) atsižvelgiama į nuolatinius poveikius (savąjį svorį, gravitacinius, grunto ar skysčių slėgį, deformacijas, atsiradusias statybos metu, ir kt.) ir laikinuosius poveikius; sniego ir ledo, vėjo (statinį ir dinaminį) bei 19.2. punktą, pagal kurį poveikių įtaka turi būti nustatoma projektavimo, statybos ir naudojimo metu.

Kaltinamasis L. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. liepos 22 d. savo individualios įmonės vardu sudarė statybos rangos sutartį su P. Z. dėl namo statybos (duomenys neskelbtini) kaime. Sutarties tekstą ruošė jis pats. Tai tipinė sutartis. Statybos darbus pradėjo iš kart po sutarties pasirašymo, tačiau sutartis buvo tik dėl akių, tam atvejui jeigu patikrintų darbo inspekcija. Tuo metu namo pamatai jau buvo išlieti, kas juos liejo nežino. Statybos darbus atliko su V. M. ir M. I., o pabaigoje šiek tiek padėjo ir J. A.. Šie asmenys dirbo tik pagal žodinį susitarimą. Visus blokelių mūrijimo darbus atliko su V. M.. M. I. atliko tik pagalbinius darbus ir ruošė mūro mišinį. Į mūro mišinį buvo pilamas indų ploviklis „Fairy“, kad mišinys taptų minkštesnis ir paslankesnis. Z. pirko praktiškai visas statybines medžiagas. Jie kontroliavo visą statybų eigą ir visus darbus. Pagrinde viskuo rūpindavosi V. Z.. Visos statybos metu statybvietė niekuomet aptverta nebuvo, nes tam reikia daug finansinių lėšų, o be to tam nebuvo jokio poreikio, nes šalia jokių kaimynų nėra ir jokie pašaliniai žmonės ten nevaikščiojo. Statybos darbų vadovas objekte paskirtas nebuvo ir apie tai nebuvo jokios kalbos. Jis pats jokio specialaus statybų srities išsilavinimo neturi, tačiau statybų specifiką gerai išmano. Jo darbas buvo išmūryti namą ir tai buvo padaryta. Baigus mūro darbus Z. davė suprasti, kad daugiau jų paslaugų nereikės. Kadangi darbus objekte baigė, apie frontonų išramstymą jokios kalbos nebuvo. Tik patys Z. žinojo kiek laiko namas stovės be stogo ir jie patys turėjo rūpintis savo saugumu ir organizuoti frontonų išramstymą. Dėl įvykusios nelaimės kaltu neprisipažįsta, nes mergaitė į namo antrą aukštą pateko ne dėl jo kaltės. Antrame aukšte ji buvo su tėvo žinia. Frontonas galėjo griūti dėl pertvarinės sienelės nebuvimo, nes ją išmūryti pritrūko blokelių, ir dėl tą dieną buvusio didelio vėjo. Be to, šeimininkai paprašė padidinti nugriuvusiame frontone esančius langus, todėl tai taip pat galėjo būti viena iš griūties priežasčių. Minėta statyba vyko ūkio būdu, L. K. nebuvo rangovas, todėl atsakomybę neša statomo namo savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis L. K. neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji V. Z. parodė, kad namo statyba buvo pradėta 2009 m. pavasarį. Gegužės mėnesio pabaigoje jau buvo išlieti pamatai. Juos liejo ne L. K. įmonės darbuotojai. Su L. K. individualia įmone ji ir jos vyras buvo sudarę rangos sutartį, kuri yra galiojanti ir buvo sudaryta ne dėl akių, nes buvo reikalingos atliktų darbų garantijos. Sutartį parengė ir atvežė pasirašyti L. K.. Kaltinamojo įmonė statė tik patį mūrą. Pagrinde dirbo pats L. K., V. M. ir M. I.. L. K. organizavo visą darbą. Visos statybinės medžiagos buvo nupirktos oficialiose įmonėse ir viskas buvo sertifikuota. Visos statybos metu nebuvo pildoma jokia dokumentacija, o už darbus atsiskaitydavo su L. K.. Apie darbų saugos reikalavimus su L. K. ji niekada nėra šnekėjusi. Statybvietė niekada nebuvo aptverta. Namo visi skliautai buvo išmūryti maždaug iki 2009 m. rugsėjo 19 d. Skliautas, kuris griuvo, buvo išmūrytas priešpaskutinis. Iki griūties jis buvo prastovėjęs 2-3 savaites. Pagal žodinį susitarimą dar iki metų pabaigos L. K. turėjo uždengt ir stogą. Tuo metu kai griuvo namo skliautas ji buvo namuose ir kaip į namo antrą aukštą pateko dukra paaiškinti negali. Iš namo lauko pusės statybininkai visuomet palikdavo kopėčias. Ką tuo metu namo antrame aukšte darė vyras nežino. Mano, kad skliautas griuvo todėl, kad statybininkai padarė prastą mūrijimo skiedinį ir jis tokiam dideliam skliautui buvo per silpnas. Be to, skliautai nebuvo sutvirtinti ar paramstyti. Statybose techninis prižiūrėtojas paskirtas nebuvo, nes L. K. sakė, jog jis nereikalingas, jis ir darbininkai gerai išmano statybas, todėl namas stovės šimtą metų. Dėl medžiagų ir darbų atlikimo nukentėjusioji bendravo su L. K., nes jis buvo namo statymo vadovas, kuris vadovavo darbininkams. Jis niekada nesakė, kad reikia aptverti teritoriją ar, kad išmūrinti skliautai yra pavojingi. Namo projekto konstrukcinės dalies nebuvo, o statydamas namą L. K. jos neprašė ir nurodė, kad jam viskas aišku.

Nukentėjusysis P. Z. parodė, kad 2009 m. liepos 22 d. sudarė statybos rangos sutartį su L. K. individualia įmone dėl gyvenamojo namo statybos Pakalniškių k. Sutartį ruošė L. K.. Prieš pasirašant sutartį joje jokių koregavimų daryta nebuvo. Statybvietė L. K. buvo perduota dar 2009 m. liepos 18 d. Būtent tą dieną buvo pradėti darbai. Iki tol statomo namo pamatai jau buvo išlieti. Jie buvo prastovėję jau 2-3 mėnesius. Iki 2009 m. spalio 4 d. namas buvo išmūrytas. Visos statybos metu statybvietė aptverta nebuvo, nebuvo pildoma jokia dokumentacija ir nebuvo vykdoma statybos techninė priežiūra. 2009 m. spalio 4 d. ryte jis pats namo antrame aukšte ardė išlyginamąjį sluoksnį. Jį ardė perforatoriaus pagalba. Tai darė maždaug iki 12 val. Apie 16 val. į namo antrą aukštą užlipo pasiimti darbo įrankių nes pradėjo lynoti. Tuo metu į namo antrą aukštą medinėmis kopėčiomis jam nežinant užlipo dukra. Ją pamatė tuo metu, kai lenkėsi paimti drėlės. Kaip tik tuo metu pamatė ir griūnantį namo skliautą. Ji nespėjo pasitraukti ir skliautas griuvo ant jos. Mergaitė buvo mirtinai sužalota. Namo stogą turėjo dengti taip pat L. K. įmonė. Konkreti darbų pradžios data su juo aptarta nebuvo. Technologiniais procesais K. nesikonsultavo ir nekalbėjo apie jokį teritorijos aptvėrimą ar frontonų išramstymą. Techninės priežiūros nukentėjusysis nevykdė, o sutartis su Š. buvo pasirašyta formaliai, siekiant gauti statybos leidimą. P. Z. nurodė, kad jis statybos darbuose mažai susigaudo, todėl pasamdė bendrovę, kuri yra šios srities specialistė.

Liudytojas A. V. M. parodė, kad L. K. prašymu statė gyvenamą namą Pakalniškių kaime. Jis žino, kad L. K. turi įmonę, bet jis nėra jos darbuotojas. Namas buvo statomas iš „Fibo“ blokelių. Pradėjus mūro darbus pamatai jau buvo išlieti. Šeimininkai buvo sakę, kad juos liejo kažkokie vilniečiai. Visas statybai reikiamas medžiagas pirko patys šeimininkai. Blokelius jis mūrijo kartu su L. K.. M. I. atliko pagalbinius darbus ir ruošė mūro mišinį. Statant namą jokia dokumentacija pildoma nebuvo. Visus mūro darbus baigė lygtai 2009 m. rugsėjo 18 d. Iki tol buvo pastatyti visi skliautai ir dalis pertvarų antrame aukšte. Jų mūryti nebaigė, nes baigėsi blokeliai. Apie tai šeimininkai žinojo. Šeimininkai nesakė kada nupirks daugiau blokelių. Ką L. K. su šeimininkais tarėsi dėl tolimesnių darbų nežino, bet jis taip suprato, kad daugiau tame name nedirbs. Mano, kad išmūrytas skliautas griuvo nuo didelio vėjo. Į vidų jis griuvęs nebūtų, jei antrame aukšte būtų pilnai išmūrytos pertvaros. Griuvęs skliautas buvo išmūrytas pats paskutinis. Tą skliautą iki sąramos jis mūrijo kartu su L. K.. Skliautą virš sąramos mūrijo vienas L. K.. Apie frontonų ramstymą su šeimininkais jie nekalbėjo, o jei stogo gegnės būtų uždėtos, frontonas būtų stovėjęs. Be to, frontono griūtį būtų sulaikiusi atraminė sienelė, tačiau ji nebuvo išmūryta, nes pritrūko blokelių. M. manymu, frontoną išramstyti buvo neįmanoma, nes nebuvo į kur ir kuo išramstyti.

Liudytojas M. I. parodė, kad jis kartu su L. K. uždarbiauja, tačiau nėra jo įmonės darbuotojas. 2009 m. rugpjūčio pradžioje buvo gautas užsakymas statyti namą Pakalniškių kaime. Pradėjus dirbti namo pamatai jau buvo. Visiems statybos darbams vadovavo L. K., kuriam už darbus sumokėdavo šeimininkė, o jis gavęs pinigus padalindavo kitiems kartu dirbantiems darbuotojams. Visas statybines medžiagas buvo parūpinę Z. Visas mūrijimas buvo baigtas maždaug rugsėjo 18 d. Darbų pabaigoje šiek tiek dar padėjo J. A.. Namo sienų ar skliautų jis nemūrijo, o tik maišė mūro skiedinį. Antrame aukšte nebuvo baigta mūryti atraminė siena, nes baigėsi blokeliai. Dirbant mergaitė į statybvietę viena niekuomet neateidavo. Ji ateidavo tik su tėvais. Pagrinde prie statybų buvo tik Z. Jos vyras būdavo labai retai.

Liudytojas J. A. parodė, kad 2009 m. rugsėjo viduryje paskambino L. K. ir paprašė keletą dienų padėti statybose – išmūryti dūmtraukį. L. K. jį nusivežė į (duomenys neskelbtini) kaimą kur buvo statomas namas. Tuo metu namo antrame aukšte buvo mūrijami skliautai ir pertvaros. Jis pats tame name dirbo tik tris su puse dienos. Mūrijo viršutinę dūmtraukio dalį ir atliko keletą pagalbinių darbų. Mano, kad skliautas griuvo nuo tą dieną pūtusio didelio vėjo ir kiek žino, tą dieną šeimininkas ardė žiedą ant kurio būtų dedamas murlotas. Žiedas, kiek žino, buvo ardomas perforatoriaus pagalba ir tai sukėlė papildomą vibraciją. Tokį įspūdį jis susidarė tuo metu, kai jau po nelaimės buvo įvykio vietoje. Kaip į namo antrą aukštą pateko mergaitė nežino. Jie patys laipiodavo kopėčiomis, kurios buvo pastatomos namo viduje.

Liudytojas V. Š. parodė, kad turi LR Aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. 2008 m. rugsėjo 29 d. jis sudarė preliminarią sutartį su P. Z. vesti bendrąją vienbučio gyvenamojo namo statybos techninę priežiūrą statybos laikotarpiu pagal pateiktą projektą. Ši sutartis buvo reikalinga tik statybos leidimui gauti. Sutarties tekstas tipinis. Gavus statybos leidimą, nei P. Z., nei jo žmona į jį statybos techninės priežiūros klausimais nesikreipė ir daugiau jokių kontaktų su jais neturėjo. Darbo sutartis atlikti techninės priežiūros darbus su juo sudaryta nebuvo ir nebuvo pateiktas namo techninis projektas. Apie statybos darbų pradžią jo niekas neinformavo. Jis nurodė, kad kai neišmūryta atraminė sienelė, kad siena negriūtų reikia ją išramstyti ir kuo greičiau dengti stogą. Išramstyti išmūrytas sienas yra rangovo pareiga.

Liudytojas T. J. parodė, kad su draugu buvo nuvykęs pas Z. dėl stogo darbų ir susitarė, kad jis po mėnesio pradės stogo darbus. Jis su Z. jokios sutarties nesudarė, tačiau dėl kainos ir darbų susitarė.

Specialistė S. M. parodė, kad projekte trūksta apkrovų į pamatus ir nėra aiškinamojo rašto. Pagal tokį projektą rangovas negalėjo statyti ir turėjo kreiptis į užsakovą papildomų dokumentų. Ar pakanka dokumentų statybai sprendžia iš dalies rangovas, nes jis turi užtikrinti statinio kokybę.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vienas namo skliautas (frontonas) nugriuvęs į namo vidinę pusę. Ant antrojo aukšto perdangos pabirę keramzitiniai blokeliai, o tarp jų guli betoninė sija. Ties betonine sija yra kraujo dėmė. Teritorija aplink namą neaptverta. Namas be stogo konstrukcijų (1 t. b.l. 3, 15-16).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1481/09 (01) konstatuojama, kad L. S. Z. mirė nuo daugybinių galvos sužalojimų, kurių metu lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai, išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, buvo sumuštos smegenys, išsiliejo kraujas į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi aspiracija krauju, galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu bei ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu (1 t. b.l. 6-14).

Valstybinė darbo inspekcija Reikalavime pašalinti pažeidimus nurodė, kad L. K., būdamas individualios įmonės savininku, neužtikrino, kad atliekant statybos darbus pagal 2009-07-22 sudarytą statybos rangos sutartį statybvietė (gyvenamojo namo statyba Pakalniškių k., Širvintų r.) būtų aptverta apsaugine tvora, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys ir tuo pažeidė „DT 5-00 saugos ir sveikatos taisyklių statyboje“ 20 punktą (1 t. b.l. 32).

Vilniaus apskrities viršininko įsakymu sudaryta avarijos tyrimo komisija 2009-11-10 avarijos tyrimo akte konstatavo, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pietvakarinės pusės neišramstytas frontonas griuvo dėl vėjo poveikio. Namo frontonų mūras, be papildomo išramstymo, netenkina esminio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo pagal statybos techninio reglamentą STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (1 t. b.l. 35-39).

UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorijos“ Statinio ekspertizės 2009 m. lapkričio 9 d. akte Nr. 1-42/09 konstatuota, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) frontonų mūras be papildomo išramstymo netenkina esminio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Gyvenamojo namo pietvakarinės pusės neišramstytas frontonas griuvo dėl vėjo poveikio. Mansardos frontonai turi būti išramstyti tol, kol bus sumontuota pastato stogo konstrukcija (1 t. b.l. 86-90).

2009 m. liepos 22 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis tarp P. Z. ir „L. K. IĮ“, pagal kurią „L. K. IĮ“ įsipareigojo pastatyti P. Z. individualų gyvenamąjį namą (1 t., b.l. 115-118).

BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – teisės aktų nustatytų specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – žmogaus gyvybės atėmimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių teisės aktų nustatytų specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimo atsirado BK 132 straipsnyje numatyti padariniai. BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl būtina išanalizuoti kokie teisės aktai, nustatantys specialiąsias elgesio saugumo taisykles, buvo pažeisti.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo L. K. individuali įmonė 2009 m. liepos 22 d. sudarė su P. Z. statybos rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo pastatyti P. Z. individualų gyvenamąjį namą (1 t., b.l. 115-118). Taigi, L. K. įmonė tapo P. Z. namo statybos rangovu. Nors kaltinamasis ir jo gynėja teigia, kad sutartis buvo sudaryta tik „dėl akių“, o namas buvo statomas ūkio budu, tokia išvada neatitinka faktinės situacijos ir teisės aktų nuostatų. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktu, statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta rangos sutartis, namas buvo statomas L. K. ir kitų darbininkų jėgomis, nenaudojant statytojo P. Z. darbo jėgos, todėl laikytina, jog šalis siejo rangos santykiai. Rangos santykių buvimo nepaneigia ir netinkamas statybos rangos sutarties vykdymas, nes pagal tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, jie laikytini rangos santykiais. Pažymėtina, kad rangos sutartiniai santykiai gali kilti ir iš žodinės sutarties, o remiantis teismų praktika svarbu, kad tarp šalių būtų sutarta dėl esminės statybos rangos sutarties sąlygos – sutarties objekto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-38/2005, 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje 3k-3-119/2006 ir kt.). Tai reiškia, kad jeigu šalys susitaria dėl statybos rangos sutarties objekto (tam tikro statinio ar jo dalies statybos), laikoma, jog sutartis galioja. Šiuo atveju tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamojo ir liudytojų M. I. bei A. V. M. parodymais nustatyta, jog L. K. ir P. Z. buvo sutarę dėl namo ar jo dalies statybos.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996-03-19 Nr. I-1240) 15 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktus, rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą ir vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statinys (jo dalis) turi būti pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, t.y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-09-21 įsakymu Nr. D1-455, 8.1. punkte, pagal kurį statinys turi būti pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu galintys veikti poveikiai nesukeltų viso statinio ar jo dalies griūties. Šio reglamento 12 punktas numato, jog šių reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas visuma priemonių, numatomų statybos metu ir šį reikalavimą įgyvendinant turi būti atsižvelgiama į nuolatinius poveikius (savąjį svorį, gravitacinius, grunto ar skysčių slėgį, deformacijas, atsiradusias statybų metu ir kt.) (15.1 p.) ir laikinuosius poveikius; sniego ir ledo, vėjo (statinį ir dinaminį) (15.2 p.). Pagal šio reglamento 19.2. punktą, poveikių įtaka turi būti nustatoma projektavimo, statybos ir naudojimo metu. Pareiga visa tai įgyvendinti tenka rangovui. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 20 punkte numatyta, jog gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys, o statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m, o 69 punkte - pastačius (sumontavus) į projektinę padėtį konstrukcijas ar jų elementus, jas būtina patikimai įtvirtinti.

L. K. kaip rangovas, statantis Z. individualų namą, visų aukščiau išvardintų teisės aktų nustatytų specialiųjų elgesio saugumo taisyklių nesilaikė. Jis, išmūrijęs pietvakarinį namo skliautą (frontoną), jo neišramstė, tokiu būdu neužtikrino jo mechaninio atsparumo ir pastovumo laikinųjų poveikių vėjo, kitų statybos darbų, atžvilgiu, todėl minėtas skliautas griuvo ir mirtinai sužalojo L. S. Z.. Šių padarinių būtų buvę galima išvengti jeigu būtų aptverta statybvietė, t.y. aptvėrus statybvietę tvora, viena nepilnametė nebūtų patekusi į statybas, o išramsčius frontoną nebūtų jo griūties. Tai patvirtina ir byloje ištirti rašytiniai įrodymai, pagal kuriuos gyvenamojo namo pietvakarinės pusės neišramstytas frontonas griuvo dėl vėjo poveikio. Mansardos frontonai turi būti išramstyti tol, kol bus sumontuota pastato stogo konstrukcija.

L. K. nusikalstama veika vertintina kaip padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Galėjimas numatyti yra subjektyvus kriterijus, kuris išreiškia nuo asmeninių subjekto savybių priklausantį rūpestingumo, atidumo lygį, galimybę suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad neatsirastų pavojingi padariniai. Turėjimas (pareiga) yra objektyvusis kriterijus, išreiškiantis objektyvų, nepriklausantį nuo kaltininko subjektyvių savybių, rūpestingumo, atidaus, pareigingo elgesio, kuris apibrėžiamas visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis, tam tikru teisės aktu, kuriame nustatytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys. Šiuo atveju objektyvųjį L. K. nerūpestingumo kriterijų lemia aukščiau minėtų teisės aktų normos, nustatančios jam, kaip rangovui, tam tikras pareigas, kurių jis šiuo atveju nevykdė. L. K. sudarydamas rangos sutartį ir prisiimdamas rangovo įsipareigojimus privalėjo vykdyti teisės aktuose numatytas pareigas. Apklausos metu L. K. paaiškino, kad frontonas galėjo griūti dėl atraminės sienos nebuvimo, tai rodo, kad jis suprato, jog siena gali griūti, tačiau nesiėmė jokių priemonių. Šią aplinkybę patvirtino ir A. V. M., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad su L. K. kalbėjo apie tai, kad gali griūti neparemtas ir su siena nesurištas frontonas, tačiau L. K. jokių priemonių nesiėmė.

Remiantis minėtais motyvais, nepagrįstas kaltinamojo gynėjos teiginys, jog dėl Z. mirties nėra L. K. kaltės.

Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę, t.y. kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas L. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 3 dalyje skiria 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, tai, kad nusikaltimas padarytas pirmą kartą, jog jis yra neatsargus, padarytas daugiau atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis dirba, turi šeimą. Šie ir kiti duomenys teismui leido sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidedamas trims metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje taip pat pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo nukentėjusieji prašo priteisti iš L. K. 116407,96 Lt turtinės žalos, po 1500000 Lt neturtinės žalos ir išlaidas, advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusieji nurodo, kad turtinę žalą sudaro 104256,80 Lt namo konstrukcijos išardymas ir atstatymas, 2151,16 Lt bankui sumokėtų palūkanų už paskolą, 2000 Lt už gyvenamojo konstrukcijų techninės būklės tyrimą ir 8000 Lt laidojimo išlaidų.

Teismo manymu, ieškinio reikalavimai dėl 104256,80 Lt namo konstrukcijos išardymas ir atstatymas, 2151,16 Lt bankui sumokėtų palūkanų už paskolą, tiesiogiai priežastiniu ryšiu nesusiję su nusikalstama veika ir jos padariniais, t.y. su nukentėjusiųjų dukters mirtimi, todėl šie ieškinio reikalavimai negali būti sprendžiami baudžiamojoje byloje. Todėl ieškinio dalis dėl minėtos turtinės žalos paliktina nenagrinėta ir nukentėjusieji šiuos ieškinio reikalavimus gali reikšti civilinio proceso nustatyta tvarka.

Nukentėjusieji prašo priteisti 8000 Lt dukters laidojimo išlaidų. Nors jie nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika protingos laidojimo išlaidos turi būti priteisiamos. 8000 Lt suma nelaikytina per didele, todėl ji priteistina nukentėjusiesiems iš L. K..

Iš L. K. taip pat priteistina 2000 Lt už gyvenamojo konstrukcijų techninės būklės tyrimą, kurį šioje byloje nukentėjusieji pateikė kaip įrodymą ir juo buvo vadovaujamasi priimant nuosprendį. Nors ieškinyje nukentėjusieji prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas jokių įrodymų, išskyrus mokėjimą už dokumentų kopijas (7 Lt) (2 t., b.l. 181) jie nepateikė, todėl priteistina iš L. K. tik 7 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į reikšmingų kriterijų visumą. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Be to, teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį, kaltę, nukentėjusiųjų kaltės buvimą ar nebuvimą ir kitas bylai svarbias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad žuvusioji nukentėjusiųjų dukra buvo vienturtė, nukentėjusieji su dukra gyveno kartu, palaikė artimus, draugiškus, nuoširdžius santykius. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš dalies dėl žalos atsiradimo kalti ir nukentėjusieji, nes tinkamai neprižiūrėjo dukters, t.y. ji neprižiūrima suaugusiųjų nuėjo į statybas ir į kaltinamojo turtinę padėtį, t.y. jis nėra gera, nes nors jis yra dirbantis, tačiau jokio nekilnojamojo turto neturi. Teismo nuomone, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir teismų praktiką atitinka neturtinės žalos dydis po 40000 Lt abiems tėvams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trims metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. K. V. Z. ir P. Z. 10000 Lt turtinės žalos ir 7 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš L. K. V. Z. ir P. Z. po 40000 lt neturtinės žalos.

Ieškinio dalį dėl 104256,80 Lt namo konstrukcijos išardymo ir atstatymo, 2151,16 Lt bankui sumokėtų palūkanų už paskolą priteisimo palikti nenagrinėtą.

Keramzitinį blokelį „FIBO“ su mūro mišiniu, saugomus VPK Širvintų r. PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius