Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistumui išnykus laikomas neteistu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2018-11-04 apie 21 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia pastūmė nukentėjusiąją E. K., dėl ko ji nukrito nuo laiptų, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės plaštakos II piršte, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus kairiojo delno srityje, kairės plaštakos III piršte.

Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad E. K. yra jo sugyventinė. 2018-11-04 apie 21 val. grįžo namo išgėręs, su sugyventine apsipyko, abu buvo antrame aukšte. Jis nesusivaldė ir nukentėjusiąja pastūmė, o ši nukrito nuo laiptų, taip jai buvo padaryti sužalojimai. Viskas įvyko dėl to, kad buvo vartojęs alkoholio, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Šiuo metu su E. K. susitaikė ir nori pamėginti gyventi toliau kartu, jos atsiprašė ir jie susitaikė. Labai gailisi dėl savo veiksmų, žada ateityje daugiau taip nesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su sugyventiniu T. P. kartu gyvena apie 7 metus, veda bendrą ūkį. 2018-11-05 apie 21 val. namo koridoriuje tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas. Konflikto metu sugyventinis ją pastūmė ir nukentėjusioji nukrito nuo laiptų. Krisdama susižalojo įvairias kūno vietas. Buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus ir jai buvo rasti šie sužalojimai: kraujosruvos ant kairės plaštakos, dešinės šlaunies, kairiame kelyje, nubrozdinimai kairiame delne, kairėje plaštakoje. Visi tie sužalojimai buvo padaryti krentant laiptais žemyn. Išskyrus tai, kad sugyventinis ją pastūmė, kitokios fizinės jėgos kaltinamasis nenaudojo (b. l. 41, 46-47, 50).

E. K. pareiškime užfiksuota, kad 2018-11-04 21 val. neblaivus sugyventinis T. P. konflikto metu uždėjo rankas jai ant liemens ir stūmė nuo laiptų, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 5-6).

2018-11-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-15).

2018-11-05 PRĮR pažymoje užfiksuota, kad 2018-11-04 21 val. neblaivus sugyventinis T. P. konflikto metu nustūmė savo sugyventinę E. K. nuo laiptų, kuri krisdama susižalojo, taip jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 16-20).

2018-11-04 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusi E. K. nurodė, jog 2018-11-04 21 val. neblaivus sugyventinis T. P. (1,84 promilės) konflikto metu uždėjo rankas ant jos liemens ir stūmė ją nuo laiptų, krisdama ji susižalojo, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėta sumušimo vieta. Smurtu įtariamas T. P. pripažino nustūmęs sugyventinę E. K. nuo laiptų (b. l. 23-26).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad E. K. nustatytos poodines kraujosruvas kairės plaštakos II piršte, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus kairiojo delno srityje, kairės plaštakos III piršte, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l 56).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis T. P. pripažino panaudojęs smurtą prieš sugyventinę, tokie jo tyčiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

T. P. laikomas neteistu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą (analogiškai reglamentuojama ir BK 40 straipsnio 2 dalyje); antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Kartu išaiškinta, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis Nr. 2K-P-85/2008). Duomenų apie padarytą kitą nusikaltimą šiuo metu nėra (b. l. 81-83).

Jis vieną kartą baustas administracine tvarka baustas (b. l. 84-85). Veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, be to, atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pavojingas pasekmes, jų mastą, recidyvo požymių taip pat nėra. Jis nuo pat pradžių nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė, tą patvirtina 2018-11-06 susitaikymo protokolas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.). Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimali įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. P., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.