Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. 2-124-252/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
2-124-252/2020
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-01026-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo
A. G., N. J., (duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. 2-124-252-2020Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01026-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,sekretoriaujant Loretai Gidziušienei,dalyvaujant ieškovės R. D. atstovui advokatui I. T.,atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei D. N.,trečiajam asmeniui A. G.,nedalyvaujant tretiesiems asmenims N. J., (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl paciento gyvybei padarytos žalos atlyginimo pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) filialui Lietuvoje, A. G., N. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. D. ir jos atstovas prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 100‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos(toliau – PSPŽNK) sprendimą gavo (duomenys neskelbtini), tačiau per 30 dienų nespėjo pareikšti ieškinio teisme dėl svarbių priežasčių. Pati ieškinio surašyti nesugebėjo, lėšų nusisamdyti advokatą neturi, todėl (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri (duomenys neskelbtini) sprendimu suteikė nemokamą teisinę pagalbą. Sprendimą gavo (duomenys neskelbtini), tačiau dėl šeimyninių aplinkybių iš karto su paskirtu advokatu nesusisiekė, ir kol advokatas paruošė ieškinį, terminas buvo praleistas. Mano, kad teismas turėtų šį terminą atnaujinti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rytą jos (duomenys neskelbtini) pasijuto labai blogai, duso, pradėjo matyti neegzistuojančius dalykus. Todėl ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pagalba buvo kviesta 8,15 val. 8,49 val. atvyko greitoji ir (duomenys neskelbtini), kuris prie (duomenys neskelbtini) visiškai nepriėjo, nekonsultavo, nedarė elektrokardiogramos. Elgėsi labai grubiai, grasino jai, kad bus nubausta už melagingą iškvietimą. (duomenys neskelbtini) negerėjant (duomenys neskelbtini) apie 15 val. vėl kvietė greitąją. Tada atvažiavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nieko nedarė, tik pareiškė, kad neturi teisės jo vežti į ligoninę. Įgrūdusi rašiklį (duomenys neskelbtini) į ranką, išgavo iš jo parašą apie atsisakymą vykti į ligoninę. Tą pačią dieną buvo kviesta į namus ir (duomenys neskelbtini), kuri neatvyko, nes pamačiusi greitosios medicinos pagalbą, suprato, kad (duomenys neskelbtini) bus išvežtas į ligoninę. (duomenys neskelbtini) val. dar kartą kvietė greitąją, kuri 6,45 val. atvykusi rado jos (duomenys neskelbtini) jau mirusį. Mano, kad buvo pažeistas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti sveikatos priežiūros reikalavimai. Atvykę (duomenys neskelbtini) nevertino J. D. meninginių simptomų, (duomenys neskelbtini) išvis neatvyko pas ligonį nors buvo kviečiama. Nors medicinos darbuotojai, kurie buvo atvykę pagal iškvietimus teigia, kad (duomenys neskelbtini) atsisakė vykti į ligoninę, tačiau jų tokie teiginiai turėtų būti vertinami kaip bandymas paslėpti savo neveiklumą ir abejingumą pacientui. Mano, kad J. D. patalpinimas į ligoninę, įvertinus jo sveikatos būklę buvo būtina pagalba ir ligonis dėl savo būklės negalėjo šios valios tinkamai išreikšti. (duomenys neskelbtini) jau kliedėjo, jo lūpos mėlynavo, todėl nei pasirašyti, nei išreikšti savo valios tikrai negalėjo. Mano, kad byloje nėra būtina nustatyti ar kovo 20-21 dienomis patalpinus jos (duomenys neskelbtini) į ligoninę būtų pratęstas jo gyvenimas. Užtenka to fakto, kad greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) netinkamai suteikė paslaugas pacientui ir jų veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala ieškovei. Nurodo, kad su (duomenys neskelbtini) iki pat jo mirties gyveno kartu, palaikė artimus ir glaudžius santykius. Kadangi ji nėra sukūrusi šeimos, todėl artimas ryšys su tėvu buvo išskirtinai reikšmingas. Jo mirtis sukėlė skaudžių dvasinių išgyvenimų. Savo neturtinę žalą vertina 100 000 Eur suma.

Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas laikėsi ieškinyje nurodytų atgumentų. Jis taip pat akcentavo tą aplinkybę, kad byloje esantis ekspertizės aktas nėra privalomas teismui ir teismas negalėtų vien juo vadovautis, nustatant ar buvo padaryta žala.

Atsiliepimas

Atsakovė (duomenys neskelbtini) su reikalavimais nesutinka ir teigia, kad (duomenys neskelbtini), tiek kovo 20, tiek kovo 21 dienomis tinkamai suteikė medicinines paslaugas J. D.. Ligoniui atsisakius vykti į ligoninę, (duomenys neskelbtini) negalėjo jo priversti vykti prievarta. Mano, kad nėra visų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų. Suformuota teismų praktika teigia, kad atsakomybė negali kilti už nepasiektą rezultatą. Mano, kad pirmiausia nėra kaltės darbuotojų, kurie buvo nuvykę pagal iškvietimus. Greitosios medicinos kortelės įrašai byloje priešingai nei teigia ieškovė. Nuvykus (duomenys neskelbtini) specialistas įvertino paciento būklę, konstatavo lėtinę ligą ir būtinosios medicinos pagalbos reikalaujančios sveikatos būklės nenustatė. Taip pat pažymėta, kad pacientas atsisakė vykti į ligoninę. Nors parašas nepaimtas, tačiau jo atsisakymą vykti į ligoninę patvirtina sekančios dienos iškvietimas ir jo paties parašas. Mirties priežastis yra nurodyta lėtinė išėminė širdies liga. Pirmą kartą nuvykus pagal iškvietimą, J. D. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ji turi išvykti į Vilnių, todėl nebus kam prižiūrėti (duomenys neskelbtini) ir norėjo, kad jis būtų išvežtas į ligoninę. A. G. pabendravęs su pacientu nustatė, kad jis yra orientuotas, kalba logiškai, rankas ir kojas valdo normaliai. Patikrinus kraujospūdį pakitimai nenustatyti. A. G. paaiškino, kad jis atliko visus būtinus veiksmus. Taip pat paaiškino, kad tą iškvietimo dieną artimųjų iniciatyva ir suderinus su (duomenys neskelbtini) organizavo J. D. komandą nugabenti jį į ligoninę. Buvo socialinė darbuotoja ir spec. transportas, tačiau J. D. atsisakė bet kur vykti ir nebuvo patalpintas į slaugos ligoninę. Analogiškus paaiškinimus yra davusi ir (duomenys neskelbtini). Jokių indikacijų, kurios leistų spręsti dėl skubios būtinosios medicinos pagalbos suteikimą J. D., neatsižvelgus į jo norą, nebuvo. Tai, kad akreditavimo tarnybos atskaitoje yra nurodyta jog suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas J. D. buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp suteiktų paslaugų ir atsiradusių pasekmių. Tarnyba nenustatinėja priežastinio ryšio, o tai, kad kai kur buvo netinkamai užpildytos grafos, negali būti pagrindu teigti, jog paslaugos suteiktos netinkamai. Taip pat atsakovė mano, kad ieškovė be svarbių priežasčių yra praleidusi terminą ieškiniui pareikšti. Pati ieškovė dalyvavo komisijos posėdyje ir sprendimas jai buvo žinomas tą pačią dieną. Pati ieškovė nurodo, kad dėl nemokamos teisinės pagalbos ji kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), t.y. jau pasibaigus ieškinio pateikimo terminui. Duomenų, kad ji būtų slaugiusi savo artimuosius byloje nėra, kaip nėra ir duomenų, jog buvo reikalinga jų priežiūra.

Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovė laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindų atnaujinti ieškovei praleisto ieškinio senaties termino, todėl ieškinį prašė atmesti ir tuo pagrindu. Be to, pažymėjo, kad byloje esantis ekspertizės aktas pilnai patvirtina komisijos sprendimo išvadas. Apklausti liudytojais ekspertai taip pat patvirtino, kad nėra atsakovės darbuotojų kaltės suteikiant J. D. skubios pagalbos suteikimo medicinines paslaugas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad byloje pateikti duomenys leidžia teigti, jog nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio. (duomenys neskelbtini) LRAM pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra oficialus rašytinis įrodymas bei turi prezumpcijos galią. Komisija sprendime konstatavo, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovės tėvui J. D. buvo suteiktos laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų komisijos padarytas išvadas. Teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad jų manymu paslaugos buvo suteiktos tinkamai, jokios skubios pagalbos J. D. suteikti nereikėjo. Akreditavimo tarnybos nurodyti dokumentų pildymo pažeidimai nėra niekaip susiję su greitosios medicinos pagalbos suteikimu.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam nuvykus pagal gautą iškvietimą (duomenys neskelbtini) pas pacientą J. D., namuose ieškovės išvis nebuvo, todėl nesuprantama kokiu pagrindu ji teigia, kad jis su ligoniu nebendravo ir jo neapžiūrėjo. Namuose buvo tik ieškovės motina, kuri jam esant kaip tik skambino ieškovei ir pranešė, jog atvažiavo greitoji. Taip pat ji paaiškino, kad yra suplanuotas jos (duomenys neskelbtini) išvežimas į slaugos ligoninę. Jam nuvykus buvo R. M., kuri organizavo J. D. išvežimą į slaugos ligoninę, buvo transportas užsakytas. Bet J. D. atsisakė bet kur vykti. Jam buvo išrašytas siuntimas į slaugos ligoninę, bet ieškovė visiškai nesirūpino jo išvežimu. Jis apžiūrėjo ligonį ir nenustatė pagrindų, kad jį reikėtų skubiai vežti į ligoninę. Tačiau atsižvelgus į tai, kad jis turėjo lėtinių ligų, didžiulį antsvorį, sunkai judėjo, jis siūlė jam vykti į ligoninę, bet pastarasis atsisakė. Kardiogramos nedarė, nes ji nieko nebūtų pakeitusi. Gal ir būtų parodžiusi širdies sutrikimą, bet jo sveikatai nebuvo jokio pavojaus. Kiti jo sveikatos parametrai rodė, kad skubi pagalba nereikalinga. Pulsas buvo normos ribose, kalba jam sutrikusi buvo jau seniai, nes jis 10 metų guli ant patalo. Parašo nepaėmė, nes jo dešinė ranka sunkiai valdėsi po ankstesnio patirto insulto.

Trečiasis asmuo N. J. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nuvykus pagal iškvietimą pas J. D., pastarasis gulėjo lovoje, ją pasitiko jo (duomenys neskelbtini), kuri neskubėjo jos nuvesti pas ligonį. Namuose ieškovės nebuvo. J. D. (duomenys neskelbtini) pradėjo dejuoti, kad jai 23 dieną reikės važiuoti į Vilnių, kad (duomenys neskelbtini) dirba ir (duomenys neskelbtini) reikia išvežti į ligoninę, nes nebus kas jį prižiūri. Jai buvo žinoma visa šeima, nes greitoji buvo kviečiama dažnai. Iškvietimas buvo dėl stipraus skausmo ir neorientuotas kelios dienos. Kraujospūdis buvo normalus, veidas paraudęs, kiti parametrai buvo taip pat normalūs. Į mano klausimus J. D. atsakinėjo rišliai, siūliau jam važiuoti į ligoninę, bet jis nesutiko. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad iš vakaro norėjo jį išvežti į slaugos ligoninę, bet jis nevažiavo. Sakė, kad jam jau niekas nebepadės ir užpykęs pasakė, kad niekur nevažiuos. Paėmiau parašą parastai. Jis gulėjo, todėl pasirašė sunkiai. Turėjo labai didelį antsvorį, jam sunku buvo judėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)val. J. D. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba Kortelės formoje (duomenys neskelbtini) nurodyta kvietimo priežastis – sutriko kalba, išbalęs, persirgęs insultu. Į iškvietimą buvo nuvykęs (duomenys neskelbtini), kuris bendravo su ligoniu ir nenustatė skubios pagalbos suteikimo būtinumo. (duomenys neskelbtini) val. vėl buvo kviesta greitoji medicinos pagalba J. D. dėl pasireiškusių didelių skausmų ir nesiorientavimo, kortelės F110/a ID (duomenys neskelbtini). Į iškvietimą nuvyko N. J., kuri apžiūrėjusi ligonį skubios pagalbos suteikimo nematė, tačiau žmonai prašant pasiūlė ligoniui vykti į stacionarą. J. D. atsisakė vykti į ligoninę, apie tai pasirašė kortelėje. Tą pačią dieną buvo registruotas kvietimas (duomenys neskelbtini) į namus, tačiau pastaroji ligonio nevizitavo, nes buvo greitoji medicinos pagalba. (duomenys neskelbtini) kviesta greitoji pagalba, tačiau jai atvykus konstatuota J. D. mirtis. (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl R. D. prašymo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, netenkino ieškovės prašymo dėl neturtinės žalos jai atlyginimo. Komisija sprendime vadovavosi specialistų (gydytojų) išvadomis, kad J. D. sveikatos priežiūros paslaugas teikę poliklinikos ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nepažeidė teisės aktų, nustatytos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos. Pacientas sirgo išeminė širdies liga, antstvorio padidėjimu, lėtiniu širdies nepakankamumu, lėtine galvos smegenų išemija ir eile kitų susirgimų, kurie galėjo būti jo mirties priežastis. Komisija taip pat konstatavo, kad specialistai negalėjo atsakyti į klausimą ar paciento nuvežimas į ligoninę galėjo išgelbėti pacientą ar atitolinti mirtį, nes jie negali spėlioti, kaip žmogaus organizmas reaguoja į gydymo veiksmus net ir turint visą medicininę informaciją. Skubi medicininė pagalba pacientui nebuvo reikalinga. Jis atsisakė vykti į ligoninę.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010;2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; kt.).

Civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį. Šias sąlygas turi įrodyti ieškovė, tačiau ieškovė visų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė. Ieškovės atstovo paaiškinimai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad J. D. buvo teikiamos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, nepagrindė, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas padarė žalos.

Pagal esamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų, diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus, teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent šie įrodymai gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Byloje esamas ekspertizės aktas ir pateikti atsakymai į užduotus tiek ieškovės, tiek atsakovės klausimus dėl J. D. suteiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų patvirtina, kad gydymas buvo pakankamas. Teismo ekspertai, išanalizavę jiems pateikus J. D. medicininius dokumentus bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles ir juose padarytus įrašus, mirties liudijimo duomenis, konstatavo, kad J. D. (duomenys neskelbtini) dienomis būtinoji(skubi) medicinos pagalba nebuvo indikuota. (duomenys neskelbtini) atliko tinkamus veiksmus, pavojingos gyvybei būklės J. D. nebuvo. Taip pat nurodo, kad nebuvo priežastinio ryšio tarp medicinos pagalbos darbuotojų veiksmų ir paciento mirties. Ekspertai taip pat nustatė, kad nėra priežastinio ryšio ir tarp (duomenys neskelbtini) neapžiūrėjimo J. D. pagal registruotą iškvietimą ir jo mirties. (duomenys neskelbtini) apžiūra nėra būtina dėl skubios medicininės pagalbos suteikimo ligoniui. Tai gali nuspręsti ir (duomenys neskelbtini). Ekspertai taip pat konstatavo, kad esant diagnozuotoms ligoms, letali išeitis galima ir staiga (nenuspėjamai) pablogėjus paciento būklei.

Apklausti liudytojais medicinos ekspertai J. R., V. K. teismo posėdžio metu patvirtino savo duotas išvadas. Išvadų pagrįstumą patvirtino ir apklausta liudytoja R. M., kuri dirba (duomenys neskelbtini) šeimą žino epizodiškai. (duomenys neskelbtini) buvo pas J. D. namuose, kai atvyko greitoji medicinos pagalba, nes iš anksčiau buvo suderintas transportas, kad išvežti J. D. į slaugos ligoninę. Turėjo būti specialus transportas, nes J. D. sunkiai judėjo. Kas rūpinosi ligoniu negalėjo pasakyti, nes kiek kartų teko jį vežti į rajono polikliniką tyrimams, nei (duomenys neskelbtini) nevažiuodavo. Jos atsisakydavo. Joms atsisakius ligonį kur nors vežti, tai padarydavo socialinė darbuotoja. Kartą teko įkalbinėti dukrą, kad važiuotų kartu su tėvu. Ji atvažiavo vėliau atskiru transportu, bet kartu su tėvu nevažiavo. Liudytoja negalėjo pasakyti kas buvo paprašęs J. D. pervežti į slaugos ligoninę ar (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja, ar seniūnas. (duomenys neskelbtini) buvo užėjusi, bendravo su ligoniu, tačiau jis buvo supykęs, sėdėjo vežimėlyje ir atsisakė su ja vykti, sakė iškviesta greitoji, kuri atvyko ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojas buvo prie J. D., bendravo su juo, apžiūrėjo jį, teikė pagalbą. J. D. buvo sąmoningas ir atsisakė važiuoti tiek su ja, tiek su greitąja pagalba.

Tiek ekspertų apklausa ir liudytojos apklausa patvirtino tą faktą, kad J. D. (duomenys neskelbtini) dienomis nebuvo būtina greitoji pagalba, jis buvo orientuotas ir sąmoningas, pats sprendė kaip jam geriausia elgtis, nes atsisakė tiek vykti į ligoninės stacionarą, tiek į slaugos ligoninę, kurioje jau buvo rezervuota vieta ir seniūnija jos socialinė darbuotoja buvo pasirengusi J. D. ten ir patalpinti. Nei ieškovė, nei jos atstovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės akto išvadų bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojų paaiškinimų. Tokiu būdu, teismas konstatuoja vienos iš civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos nebuvimą – medicinos darbuotojų kaltės. Taip pat nėra nustatyta ir priežastinio ryšio tarp suteiktų paslaugų ir J. D. mirties. Nei ekspertizės aktas, nei ekspertai apklausti teismo posėdyje nedavė išvados, kad J. D. neišvežimas į ligoninę būtų įtakojęs jo mirtį. Kaip nurodyta mirties liudijime – pagrindinė mirties priežastis buvo lėtinė išėminė širdies liga. Kaip nurodyta ekspertizės akte, tą patvirtino ir ekspertai, kad niekas negali nuspėti kada žmogų gali ištikti infarktas.

Teismas laiko nepagrįstus ieškovės teiginius ieškinyje, kad (duomenys neskelbtini) atvykęs A. G. net neapžiūrėjo ligonio. Jos teiginiai byloje paneigti A. G. parodymais, liudytojos R. M. parodymais, kurie būtent tą dieną buvo ieškovės namuose pas jos (duomenys neskelbtini) ir kurie parodė, kad ieškovės net nebuvo tada namuose, o ligonis buvo apžiūrėtas, su juo bendravo ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini). Kad ieškovės nebuvo namuose ir (duomenys neskelbtini), kai atvyko greitosios pagalbos automobilis patvirtino A. J., kuri nurodė, kad ją pasitiko J. D. (duomenys neskelbtini), o ne ieškovė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015, kt.).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė jog jos (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos netinkamos medicininės paslaugos. Byloje nesurinkta įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) būtų netinkamai atlikę jiems pavestas pareigas teikiant medicininę pagalbą J. D.. Nesant atsakovės darbuotojų kaltės bei priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir J. D. mirties, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė padarė neturtinę žalą ieškovei.

Atsakovė prašė ieškinio netenkinti ir pritaikius ieškininės senaties terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) komisijos posėdyje dalyvavo asmeniškai, nes tai pažymėta komisijos sprendime. Todėl akivaizdu, kad sprendimą ji sužinojo tą pačią dieną. Fiziškai sprendimas ieškovei įteiktas, kaip ji pati nurodo, (duomenys neskelbtini). Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi (duomenys neskelbtini), t.y. praleidusi ieškinio senaties terminą 10 dienų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas yra praleistas nežymiai, taip pat į tai, kad buvo laikotarpis kalėdinių švenčių ir naujųjų metų, mano esant pagrįsta atnaujinti praleistą terminą, tuo labiau, kad ieškovė dėl teisinės pagalbos suteikimo į antrinę teisinę pagalbą kreipėsi ieškinio senaties termino ribose.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Antrinės teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos neatlygintinos, nes ieškinys yra netenkinamas. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, todėl jos taip pat nepriteistinos.

Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2020-04-09 mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjusi 300 Eur užstatą, kuris galėjo būti panaudotas kviestų ekspertų kelionės išlaidoms apmokėti. Kadangi kviesti ekspertai atlyginti turėtų kelionės išlaidų nepageidavo, tai įneštas užstatas grąžintinas tarnybai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Grąžinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš Panevėžio apygardos teismo depozitinės sąskaitos 300 Eur užstatą, kurį (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė