Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018-10-19 gautas persiųstas iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento vedėjo J. Č. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja A. P., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, bendrovės vadovas nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Pareiškimu prašoma A. P. pripažinti kaltu pagal ATPK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą.

2018-10-19 Klaipėdos apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą A. P. pagal ATPK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė (toliau – VMI). VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018-10-05 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 97683,87 Eur. VMI Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, teikiant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018-02-02 pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 34433,89 Eur, iš jų gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) – 375 Eur, GPM delspinigių – 7,78 Eur, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) – 32894,28 Eur, PVM delspinigių – 1105,29 Eur, žemės mokesčio – 50 Eur, žemės mokesčio delspinigių – 1,54 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Pagal Bendrovės avansinės apyskaitos išrašus per laikotarpi nuo 2017-08-01 iki 2018-01-31 išlaidos sudarė 2410,12 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais: 2017-08-01 - 2018-01-18 UAB „Trevena“ sumokėta 362,08 Eur; 2017-10-09 - 2017-12-06 UAB „Palva“ sumokėta 227,68 Eur; 2017-11-03 - 2017-12-19 AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėta 261,92 Eur; 2017-11-03 - 2018-01-24 UAB „TELE2“ sumokėta 136,26 Eur; 2017-12-18 UAB „Darbo projektas“ sumokėta 100 Eur; 2018-01-16 kredito unija „Memelio taupomoji kasa“ sumokėta 1 120 Eur. Pagal Bendrovės pateiktus išrašus „Swedbank“ AB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2018-01-31 išlaidos sudarė 23024,65 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais, tai yra AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Laresta“, kredito unija „Memelio taupomoji kasa“, UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „Vakarų statyba“. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-08-01 iki 2018-01-31, nustatyta, kad A. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Vertinant Bendrovės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktus balansus už 2013-2017 metus, matyti, kad Bendrovės įsipareigojimai jau nuo 2014 metų viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tai patvirtina, kad Bendrovė yra nemoki, nes Bendrovės būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. VMI neturi duomenų apie tai, jog esant tokiai Bendrovės finansinei būsenai, vadovas A. P. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. lyginant su 2016 m., turto vertė sumažėjo 542273 Eur. Bendrovės vadovas A. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI ir Bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Iš 2018-11-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą pranešimo Nr. (23.4-08 E) RNA-31370 matyti, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2018-11-05 UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka nesumokėta ir sudaro 127713,84 Eur (pareiškimo pateikimo metu 97683,87 Eur) (b.l. 57).

Teismo posėdžio metu A. P. kaltę pripažino, parodė, kad tyčios padaryti teisės pažeidimą neturėjo. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas eina nuo 2012 metų, įmonė vykdo gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statybą. 2015 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Rusijos pilietės O. B. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, dėl kurios įtakos ji perleido savo turtą – pinigines lėšas UAB (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas du kartus, po to atnaujintas, ikiteisminis tyrimas truko trejus metus, šiuo metu baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, jis kaltinamas sukčiavimu, byla neišnagrinėta. Kol truko ikiteisminis tyrimas, jis negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), nes bijojo būti apkaltintas tyčiniu bankroto sukėlimu. Planavo įmonės veiklą „atgaivinti“. Sutinka atlikęs VMI pareiškime nurodytus mokėjimus, juos atliko siekdamas, kad įmonė tęstų veiklą. Mokėjo mokesčius už elektrą, kurą, Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, visas pinigines lėšas investavo į įmonės statomą nekilnojamąjį turtą, gauna apie 400 Eur darbo užmokestį, sutuoktinė nedirba.

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Išanalizavus ir įvertinus įrodymų visumą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. P. iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, paaiškino, kad atliko tik būtinus įmonės veiklai mokėjimus. Parodė, kad 2015 metais jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Rusijos pilietės O. B. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, dėl kurios įtakos ji perleido savo turtą – pinigines lėšas UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo metu baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, jis yra kaltinamasis, byla neišnagrinėta. Kol truko ikiteisminis tyrimas, jis negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), nes bijojo būti apkaltintas tyčiniu bankroto sukėlimu. Įmonės turtas areštuotas. Siekė, kad įmonė ir toliau vykdytų veiklą.

Be A. P. prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie LR finansų ministerijos 2018-03-09 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1186 (b.l. 12-18), Mokesčių mokėtojų registro išrašai (b.l. 7-11), avanso apyskaitos (b.l. 19-24), banko sąskaitų išrašai (b.l. 25-27), pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai (b.l. 28-37), kita bylos medžiaga.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI yra UAB (duomenys neskelbtini), kuriai VMI tikrinamu laikotarpiu vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P., kreditorė. Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atmestinas A. P. argumentas, jog VMI pareiškime nurodytus mokėjimus atliko norėdamas išsaugoti bendrovę, tikėdamasis, kad pavyks toliau vystyti verslą.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad A. P., žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Be to, teismas laiko įrodyta, kad A. P. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Iš rašytinių bylos įrodymų (b.l. 10-11, 28-37) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo prasta, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai jau nuo 2014 metų viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tai patvirtina, kad Bendrovė yra nemoki, nes Bendrovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką, įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad iki 2018 m. lapkričio 13 d. nė vienas iš kreditorių nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).

Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau 2014 metų buvo nemoki ir atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką, o A. P., eidamas bendrovės vadovo pareigas, turėjo priimti atitinkamus sprendimus bendrovės atžvilgiu, turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepateikus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. P. pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

A. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.

Byloje nustatyta A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog nuobauda atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ANK 34 straipsnio 5 dalis be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. P. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, gauna minimalias pajamas. Teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, A. P. stengėsi išlaikyti verslą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, A. P. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskyrus pusę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios administracinės nuobaudos – piniginės baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-1527-718/2018 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.