- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- N-444-1454-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. birželio 29 d. nutarimu Tauragės rajono apylinkės teismas K. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį paskyrė 1500 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nuobauda buvo paskirta už tai, kad K. B., 2009 m. gegužės 21 d. vairuodamas automobilį remontuojamame kelio ruože, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, apgadino UAB „Plungės Jonis“ priklausančius tris nukreipiamuosius kelio ženklus bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 133, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
K. B. prisipažino kaltu, paaiškino, kad dėl priekyje važiavusio automobilio staigaus manevro nespėjo persirikiuoti ir užkliudė pastatytus laikinus ženklus, juos nuvertė. Vėliau sustojęs priėjusiam sargui pripažino, kad nuvertė ženklus. Teigė iš sargo negirdėjęs, kad jis iškvietė policiją, todėl tęsęs reisą (įmonės, kurioje dirba, vadovas leido jam tęsti kelionę). Anglijoje sužinojęs, kad jo ieško policija, paskambino į policiją ir pasakė kada grįš. Grįžęs atlygino dėl ženklų nuvertimo UAB „Plungės Jonis“ padarytą žalą (300 Lt). Dėl pažeidimo nurodė nuoširdžiai besigailintis, prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnį, kadangi jis vienas išlaiko šeimą, žmona nedirba.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad K. B. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema ir kita bylos medžiaga. Skiriant nuobaudą K. B., atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (K. B. pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi; ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas nustatė, kad K. B. dirba UAB „Iksija“ vairuotoju-ekspeditoriumi, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus ir pareigingas darbuotojas, niekada neturėjęs drausminių nuobaudų (b. l. 15), K. B. vienas išlaiko šeimą, jo žmona D. B. nedirba (b. l. 16, 17), žalą UAB „Plungės Jonis“ jis atlygino (b. l. 5). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad yra pagrindas tikėti, jog K. B. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pažeidėjui paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali - 1500 Lt bauda (ATPK 30¹ str. 1 d.).
II.
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, klaidingai pritaikė teisės aktų nuostatas. Tai, kad K. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba vairuotoju, kaip nurodo apeliantas, nėra pagrindas neskirti jam administracinės nuobaudos ar skirti ją švelnesnę nei numato teisės aktai. Apelianto teigimu, teismas gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo bei poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones pripažindamas aplinkybėmis, dėl kurių neskirtinas specialiosios teisės atėmimas, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Apeliantas pažymi, kad įstatymo leidėjas už aptariamą veiką, atsižvelgdamas į jos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas turi būti realaus, o ne formalaus pobūdžio. Apeliantas mano, kad formalus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės, ir aplinkybės, kurios yra kasdienio gyvenimo faktai, sutinkami kiekvienoje šeimoje (išlaiko šeimą, yra poreikis vairuoti automobilį), nepripažintini pagrindu taikyti švelnesnę bei numatyta sankcijoje atsakomybės priemonę. Apeliantas pažymi, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), kad K. B. turėjo žinoti, jog už šį pažeidimą numatytas specialiosios teisės atėmimas, suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes. Apeliantas nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Apelianto teigimu, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje byloje prieštarauja ATPK 1 ir 20 straipsnių nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu teismo nutarimu K. B. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) numato, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. po eismo įvykio surašytame paaiškinime pripažino, vairuodamas automobilį, nespėjęs jo sustabdyti ir užkliudęs tris kelio ženklus, iš eismo įvykio vietos pasišalinęs (b. l. 6). Nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. L. (b. l. 4). Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog K. B. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl jam pagrįstai paskirtos administracinės nuobaudos.
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, klaidingai pritaikė teisės aktų nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskyrė K. B. mažesnę baudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali ir neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skirdamas nuobaudą K. B., teismas vadovavosi teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę (jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, vienas išlaiko šeimą), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (K. B. pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi; ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos žalos atlyginimą. Teismo konstatavimu, yra pagrindas tikėti, jog K. B. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra, teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pritaikė nepagrįstai.
Kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnis nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, keičiant pirmosios instancijos teismo nutarimą, paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą, tenkinant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.