- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-1177-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02544-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- I. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį ir atsakovo M. M. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį ir atsakovo M. M. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi tenkinus iš dalies šalių prašymus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo priėmimo byloje išspręstas klausimas dėl šalių nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. laikinos gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) nustatymo.
3. Pirmas susitikimas pereinamojo laikotarpio metu turėjo įvykti 2020 m. vasario 19 d. Ieškovė I. M. atvyko pasiimti dukros A. M., dukra A. atsisakė vykti kartu su motina I. M., bendravimas neįvyko.
4. Antstolis S. V. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė 2020 m. kovo 19 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties.
Šalies argumentai
5. Ieškovė (išieškotoja) I. M. pateikė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui M. M. po 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-255-979/2020 dalyje dėl nustatyto pereinamojo vieno mėnesio laikotarpio dėl nepilnametės A. M. laikinosios gyvenamos vietos nustatymo bei laikinos nepilnametės A. M. gyvenamosios vietos nustatymo ieškovės I. M. naudai. Ieškovės teigimu, atsakovas neužtikrino dukros dalyvavimo nutartyje nurodyta tvarka pirmo susitikimo metu. Atsakovas su ieškovės prašymu paskirti baudą nesutiko, nurodė, kad jis neturėjo pareigos užtikrinti dukros dalyvavimo pirmame susitikime, dukra kategoriškai atsisakė dalyvauti ir bendrauti su ieškove pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, paskyrė atsakovui M. M. 300 Eur dydžio baudą už Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarties nevykdymą valstybės naudai.
7. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi dalyje dėl nepilnametės A. M., gim. 2007 m. gegužės 13 d., laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (motina) I. M. nustatytas vieno mėnesio pereinamasis laikotarpis, kuriuo palaipsniui atitinkamomis savaitės dienomis ir savaitėmis bendravimo tvarka plečiama nuo savarankiško bendravimo po kelias valandas, atitinkamai kelias dienas per savaitę, be kita ko, įvedant svečiavimąsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir galimas nakvynes (nutarties rezoliucinės dalies 3 pastraipos 1-4 punktai), galiausiai nustatant laikiną gyvenamąją vietą (nutarties rezoliucinės dalies 4 pastraipa); be kita ko, ieškovės I. M. ir nepilnametės A. M. pirmasis susitikimas vyksta pas Alytaus miesto Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologę J. D.; atsižvelgiant į psichologės rekomendacijas ir esant poreikiui pagal nustatytą tolimesnę bendravimo tvarką tokie susitikimai gali būti tęsiami (nutarties rezoliucinės dalies 3 pastraipos 5 punktas); ieškovė I. M. bendrauja su nepilnamete dukra A. M. telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis nekliudomai atsižvelgiant į mokymosi procesą, užklasinę veiklą ir dienos rėžimą (nutarties rezoliucinės dalies 3 pastraipos 6 punktas).
Šalies argumentai
8. Ieškovė I. M. pateikė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui M. M. dėl nutarties nevykdymo dalies - pereinamojo laikotarpio pirmojo ieškovės I. M. ir nepilnametės dukros susitikimo Alytaus miesto Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje pas psichologę J. D. (nutarties 3 pastraipos 5 dalis.) ir pereinamojo laikotarpio bendravimo ieškovės I. M. su nepilnamete dukra A. M. telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis (nutarties rezoliucinės dalies 3 pastraipos 6 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad ieškovės I. M. ir nepilnametės A. M. pereinamuoju laikotarpiu pirmasis susitikimas pas Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologę J. D. neįvyko, nes nepilnametė A. M. atsisakė vykti į susitikimą pas psichologę. Teismo nutarties nevykdymą dalyje bendravimo elektroninių ryšių priemonėmis pereinamuoju laikotarpiu, t. y., kad nuo 2020 m. kovo 5 d. nepilnametė dukra neatsako į žinutes, blokuoja skambučius, ieškovė įrodinėjo telefoninių skambučių ir SMS žinučių suvestine. Pagal pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad epizodiškai bendravimas ieškovės su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis vyko, pvz.: 2020 m. vasario 27 d. susirašinėjimas apie susitikimą, šokiams reikalingus rūbus (2020 m. kovo 5 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą Nr. DOK-9482 priedai). Teismas nurodė, kad vien tai, jog ieškovei inicijuojant skambučius ar susirašinėjimą SMS žinutėmis su dukra A., pastaroji neatsiliepia ir/ar neatrašo, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad bendravimo tvarka nėra vykdoma.
10. Teismo vertinimu, atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų užtikrinti laikinosios bendravimo tvarkos vykdymą, iš esmės nusišalino nuo tiesioginių savo, kaip tėvo pareigų, vykdymo. Laikinai sureguliavus ginčo santykius pagal nutartyje nustatytą tvarką, atsakovas nebeužtikrino nepilnametės dukros psichologinės pagalbos tęstinumo, skambino iki tol psichologinę pagalbą teikusiai psichologei su kaltinimais traumuojant dukrą. Duomenų apie tai, kad psichologų konsultacijų teikimas nepilnametei A. M. atnaujintas, atsakovas M. M. nepateikė. Toks atsakovo M. M. elgesys neatitinka prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, be kita ko, geriausius tėvo valdžios įgyvendinimo principus, įtvirtintus CK 3.3, 3.155, 3.163, 3.165 straipsniuose. Teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka realiai nevyko ne dėl vaiko kategoriško atsisakymo bendrauti, bet labiau dėl atsakovo nepakankamo sąžiningumo, rūpestingumo ir kooperavimosi.
11. Teismas sprendė, kad dėl pereinamojo laikotarpio neįvykusių susitikimų (pirmojo susitikimo pas psichologę) nebuvo realiai įgyvendintas pereinamasis vieno mėnesio laikotarpis. Teismo vertinimu, baudos skaičiavimas už kiekvieną laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo dieną, kaip tai numato CPK 145 straipsnio 9 dalis, neatitiktų baudos tikslų bei nebūtų proporcinga laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimui. Teismas sprendė, kad vienkartinės baudos paskyrimas šiuo atveju turėtų būti pakankamas užtikrinti tinkamą bendravimo tvarkos vykdymą, o būtent – drausminti atsakovą ir skatinti kooperuotis vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovui M. M. paskyrė vienkartinę 300 Eur dydžio baudą valstybės naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti 2020 m. gegužės 12 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo nutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas privalo atvesti dukrą pas psichologę, ir priešingai, pagal teismo nutartį visais atvejais konkrečiomis dienomis ir valandomis ieškovė privalo atvykti pati pasiimti dukros iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo ar užklasinės veiklos įstaigos, tačiau ieškovė dukros nepasiėmė nei vienu nutartyje nurodytu atveju, ko ir pati ieškovė neneigia. Ieškovė I. M. neįvykdė nei vieną dieną per numatytą 1 mėnesio pereinamąjį laikotarpį, kadangi dukra A. M. niekieno neverčiama ir savo laisva valia atsisakė bendrauti su motina I. M.. Pirmas susitikimas pereinamojo laikotarpio metu turėjo įvykti 2020 m. vasario 19 d. ir šią dieną ieškovei I. M. atvykus į dukros gyvenamąją vietą pasiimti dukros A. M. (kaip ir reikalaujama pagal teismo nutartį), dukra pasakė, kad niekieno neverčiama atsisako vykti kartu su motina I. M., todėl bendravimas neįvyko, ko pasėkoje ieškovė I. M. paliko dukros namus. Ieškovei nebuvo sudaromos jokios kliūtys pasiimti dukrą ir vykdyti teismo nutartį. Šios aplinkybės yra užfiksuotos teismui pateiktame 2020 m. vasario 24 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Vėlesnėmis dienomis per numatytą 1 mėnesio pereinamąjį laikotarpį ieškovė nei karto daugiau nebuvo atvykusi pasiimti dukros iš jos gyvenamosios vietos, kaip tai yra numatyta 2020 m. vasario 13 d. Alytaus apylinkės teismo nutartyje, ko pasėkoje dukros A. M. senelė I. M. atskirais pranešimais apie tai pranešė Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Dukra visais teismo nutartyje nurodytais atvejais buvo paruošta bendravimui su ieškove, ieškovės nuolat buvo laukiama, kada ji atvyks pas dukrą į namus teismo nutartyje numatytomis dienomis ir valandomis, tačiau ieškovė pas dukrą į namus atvyko tik pirmą teismo nutartyje nurodytą ieškovės bendravimo su dukra dieną. Atsakovas nedraudžia dukrai bendrauti su ieškove, aiškina dukrai, kad ji turi palaikyti ryšį su abiem tėvais ir kitais šeimos nariais. Nei atsakovas, nei jo šeima, nedaro jokios įtakos dukrai dėl bendravimo su ieškove. Dėl susidariusios situacijos yra kalta tik pati ieškovė, nes tokie dukros ir ieškovės santykiai susiklostė tik dėl pačios ieškovės veiksmų, tokių kaip prievartinis dukros tampymas iš namų, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dukros išvijimo iš namų per praėjusių metų Šv. Kalėdas ir buto raktų atėmimas iš dukros, neatidavimas dukrai jos daiktų, taip dukrai kerštaujant, kad ji išėjo gyventi pas atsakovą, alkoholinių gėrimų vartojimas su dukroms nepažįstamais asmenimis dukrų akivaizdoje jų gyvenamojoje vietoje. Todėl ieškovės prašymas skirti baudą, o taip pat ir teismo nutartis, kuria šis prašymas yra patenkintas, yra nepagrįsti.
12.2. Antstolis S. V. 2020 m. kovo 19 d. priėmė ir teismui pateikė visiškai nepagrįstą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis aktas yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, ką patvirtina pats akto turinys. Jis paremtas tik vienašališkais ieškovės paaiškinimais antstoliui, tačiau teismas skundžiama nutartimi vis tiek nepagrįstai juo vadovavosi.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė I. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Dukra iš viso nežinojo, jog pirmas ieškovės su dukra susitikimas turėjo vykti pas psichologę, apie ką ieškovė sužinojo paskambinusi dukrai 2020 m. vasario 19 d., kai laukė jos pas psichologę J. D.. Tai reiškia, jog atsakovas pirmiausia neparuošė dukros susitikimui su ieškove, nepaaiškino dukrai apie teismo nutartimi numatytus dukros susitikimus su ieškove. Atsakovas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo laikotarpiu iš viso buvo išvykęs iš Lietuvos ir neatliko jokių aktyvių veiksmų užtikrinti laikinos ieškovės bendravimo su dukra tvarkos vykdymą. Priešingai, sudarė kliūtis nutarties vykdymui.
13.2. Dukros pasiimti bendravimui 2020 m. vasario 19 d. ieškovė negalėjo, nes atsakovas ir jo artimieji iš anksto dar prieš įvykstant pirmam ieškovės ir dukros susitikimui pereinamuoju laikotarpiu buvo suplanavę, jog dukra antstolio akivaizdoje pareikštų kategorišką atsisakymą bendrauti su ieškove. 2020 m. vasario 19 d. ieškovei atvykus į atsakovo gyvenamąją vietą, bute buvo antstolis G. S., kuris ieškovei pateikė atsakovo prašymą konstatuoti faktines aplinkybes, jog dukra esą nenori bendrauti su ieškove. Antstolio akivaizdoje bei šalia esant senelei I. M. ir tetai S. A. A. M. ieškovės akivaizdoje kartojo teiginius, jog ji nenori bendrauti su ieškove. Dukra buvo labai įsitempusi, pakeltu balso tonu kartojo vienodus teiginius, negalėjo motyvuoti atsisakymo bendrauti su ieškove, buvo matyti, jog dukra akivaizdžiai nuteikta, kalba iš pavaldumo senelei ir tetai, ir tokios jos nuomonės akivaizdu negalima vertinti kaip susiformavusios laisva valia, niekieno neverčiant. Aplinkybę, jog atsakovas siekė, jog nebūtų įvykdyta teismo nutartis, patvirtina teismui pateiktas psichologės J. D. 2020 m. kovo 27 d. raštas Nr.S-77-(1.5.), kuriame nurodoma, kad, siekiant vykdyti 2020 m. vasario 13 d. teismo nutartį, psichologė J. D. pakvietė A. M. į susitikimą, kuris vyko 2020 m. vasario 14 d. Į 2020 m. vasario 14 d. konsultaciją A. M. atvyko blogos emocinės būsenos, teigė, jog nenori bendrauti su ieškove ir tai pasakys prie savo antstolio, jog tėtė pasamdys jai antstolį, o mama gali ateiti su savo antstoliu ir ji prie jų pasakys, kad su mama nenori bendrauti. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas iš karto po teismo nutarties priėmimo ėmėsi nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti nutarties įvykdymą, ir į šį procesą įtraukė nepilnametę dukrą A., versdamas mergaitę duoti parodymus antstoliui prieš mamą, kas vaikui yra traumuojanti patirtis. Psichologė nurodė, jog 2020 m. vasario 14 d. konsultacijos metu A. M. elgesys buvo iš esmės skirtingas nuo ankstesnio jos elgesio: pirmą kartą per visą darbo su mergaite laikotarpį ji buvo labai kategoriška ir kelis kartus pakartojo, jog nenori bendrauti su mama. Visa tai patvirtina, jog mergaitei atsakovo namuose buvo daromas poveikis ir psichologinis spaudimas nebendrauti su mama, kuris dar labiau sustiprėjo po teismo nutarties priėmimo.
13.3. Iki 2020 m. vasario 13 d. teismo nutarties priėmimo dukra su ieškove bendravo, atsakydavo į žinutes, svarstė apie galimybę susitikti su ieškove, teiravosi, kaip jaučiasi ieškovė, klausė apie sesę, bendravimas vyko šiltai, pagarbiai, tai patvirtina byloje pateiktos 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 2 d. susirašinėjimų žinutės, tačiau iš karto po teismo nutarties priėmimo bendravimas su dukra buvo nutrauktas, kas įrodo, jog atsakovas ir jo artimieji darė vaikui poveikį. Dėl atsakovo sudarytų kliūčių ieškovės bendravimui su dukra A. M., ieškovė kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos skyrių, po ko buvo vykdoma atvejo vadyba, taip pat kreipėsi į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo, kas patvirtina, jog ieškovės teisė bendrauti su dukra buvo grubiai pažeidinėjama.
Šalies argumentai
13.4. Ieškovė daugybę kartų prašė dukros susitikti, tačiau ji kategoriškai atsisako susitikti, skambinant ji išjungdavo telefoną arba blokuodavo ieškovės skambučius. 2020 m. vasario 22 d. telefoninio pokalbio metu dukra teigė, kad teismo nutartis jai negalioja, jog ji privaloma tik tėvams, iš ko spręstina, kad dukra nežinojo apie teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir juo labiau ji nebuvo paruošiama nutartyje numatytiems susitikimams su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui paskirta bauda už teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieškovės ir jos dukros bendravimo tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Nustatyta, kad ieškovė I. M. pateikė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui M. M. dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties nevykdymo dalies - pereinamojo laikotarpio pirmojo ieškovės I. M. ir nepilnametės dukros susitikimo Alytaus miesto Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje pas psichologę J. D. ir pereinamojo laikotarpio bendravimo ieškovės I. M. su nepilnamete dukra A. M. telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovė kartu su prašymu pateikė antstolio S. V. 2020 m. kovo 19 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties. Ieškovė prašymą skirti atsakovui baudą už Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties nevykdymą motyvavo tuo, kad atsakovas neužtikrino dukros dalyvavimo nutartyje nurodyta tvarka pirmo susitikimo metu. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovui M. M. paskyrė 300 Eur dydžio baudą už Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarties nevykdymą valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės I. M. ir nepilnametės A. M. pereinamuoju laikotarpiu pirmasis susitikimas pas Alytaus miesto Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologę J. D. neįvyko, nes nepilnametė A. M. atsisakė vykti į susitikimą pas psichologę. Teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka realiai nevyko ne dėl vaiko kategoriško atsisakymo bendrauti, bet labiau dėl atsakovo nepakankamo sąžiningumo, rūpestingumo ir kooperavimosi, atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų užtikrinti laikinosios bendravimo tvarkos vykdymą, iš esmės nusišalino nuo tiesioginių savo, kaip tėvo pareigų, vykdymo.
17. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Ieškovei nebuvo sudaromos jokios kliūtys pasiimti dukrą ir vykdyti teismo nutartį, dukra niekieno neverčiama ir savo laisva valia atsisakė bendrauti su motina.
18. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui (motinai) bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nustatyta bendravimo tvarka realiai nevyko ne dėl vaiko kategoriško atsisakymo bendrauti, bet labiau dėl atsakovo nepakankamo sąžiningumo, rūpestingumo ir kooperavimosi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas aktyviais veiksmais sudarė kliūtys nepilnametei dukrai bendrauti su motina. Byloje nustatyta, kad A. M. 2020 m. vasario 19 d. atsisakė vykti su motina į susitikimą pas psichologę, dėl ko susitikimas neįvyko. Aplinkybė, jog 2020 m. vasario 19 d., ieškovei atvykus į atsakovo gyvenamąją vietą, bute buvo antstolis G. S., kuris ieškovei pateikė atsakovo prašymą konstatuoti faktines aplinkybes, jog dukra nenori bendrauti su ieškove, nepatvirtina fakto, jog A. M. valia buvo įtakota atsakovo ir kitų artimųjų giminaičių. A. M. yra trylikos metų amžiaus, todėl pagal amžių geba išreikšti nuomonę. Sprendžiant baudos skyrimo klausimą, A. M. nebuvo apklausta, t. y. teismas nesiaiškino nepilnametės atsisakymo vykti su mama priežasčių. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina, jog nepilnametės išreikšta valia buvo įtakota atsakovo. Teismo išvada, kad atsakovas buvo nepakankamai sąžiningas, rūpestingas ir nesikooperavosi, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis.
20. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Atsakovas M. M. už atskirąjį skundą 2020 m. gegužės 19 d. Perlo terminale sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, kuris grąžintinas atsakovui.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudų skyrimą už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės I. M. prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui M. M. atmesti.
Grąžinti atsakovui M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį (2020 m. gegužės 19 d. Perlo terminale). Išaiškintina atsakovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.