Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1054-459/2015

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. I. patikslintą ieškinį atsakovams L. S., V. S. (V. S.), trečiajam asmeniui S. G., institucijai, teikiančiai išvadą - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė M. I. nuo 2001-07-02 yra 64/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, 36/100 dalys buto nuo 1997-07-08 priklauso trečiajam asmeniui S. G. (tomas I, b. l. 6-9). Ieškovė turtą įgijo iš močiutės O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri 2001-04-20 notarine sutartimi (registras 2253) perleido ieškovei asmeninės nuosavybės teise valdomą dviejų kambarių butą su rūsiu su sąlyga, kad O. B. bus leista iki gyvos galvos be nuomos mokesčio gyventi bute, naudotis bendromis patalpomis, o ieškovė prižiūrės močiutę. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmasis savo gyvenamąją vietą deklaravo trečiasis asmuo S. G., ieškovės močiutė O. B. deklaravo nuo 1999-03-08, ieškovė M. I. savo gyvenamąją vietą tame pačiame bute deklaravo nuo 1999-07-08, jos sūnus L. B. ten pat deklaruotas nuo gimimo. Taip pat bute gyvenamąją vietą nuo 2013-01-21 deklaravo ieškovės vyras O. S. (O. S.) bei nuo 2013-08-13 sūnus O. I. (O. I.). Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio pažyma patvirtina atsakovės teiginius, jog sutinkant tuometinei turto savininkei O. B. atsakovei buvo leista nuo 2000-12-04 ginčo bute deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Šiuo adresu gyvenamąją vietą nuo 2001-01-15 yra deklaravęs ir atsakovas V. S. bei atsakovų duktė O. S. (tomas I, b. l. 110).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai vienu iš dviejų ieškovės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kambarių naudojasi prieš tai buvusios savininkės O. B. sutikimu. Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus duomenimis, L. S. (iki santuokos S.), gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 2000-12-04 pagal nuomos sutartį (duomenys iš įrašymo kortelės) (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Tačiau savininko sutikimas įrašyti asmenį ir kiti įrašymo pagrindų dokumentai sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui (tomas I, b. l. 145). Jokių rašytinių nuomos sutarties įrodymų nepateikė ir atsakovai. Liudytoja O. B. pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog laikinai trims mėnesiams leido dukrai Larisai pagyventi ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą tam, kad atsakovė neprarastų vaikams skirtų pašalpų. Atsakovė šių teiginių nepaneigė bei tvirtino, kad nuomos sutartis buvo sudaryta žodžiu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalis siejo nuomos teisiniai santykiai: atsakovė L. S. savo valią sudaryti buto nuomos sutartį išreiškė ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, nes ieškovės butu naudojosi nuo 2001 metų (faktiškai apsigyveno O. B. leidus 2000 m.), sumokėjo dalį mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas. Kolegijos nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi sutarties atlygintinumas yra esminė sąlyga kvalifikuojant tam tikrą sutartį kaip nuomos. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, jog šalys būtų sutarusios dėl tam tikro nuomos mokesčio, nėra duomenų, kad atsakovai tokį mokestį būtų mokėję. Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus pažyma nevertintina kaip patikimas įrodymas to, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos sutarties santykiai, nes jokios sutarties į bylą nepateikta, be to, kaip minėta, O. B. nurodė, kad buvo leidusi atsakovei pagyventi ginčo bute ir deklaruoti ten savo gyvenamąją vietą tam, kad atsakovė neprarastų vaikams skirtų pašalpų. Taigi dėl to, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, spręstina pagal faktinę situaciją. Kolegijos vertinimu, tarp šalių susiklostė ne nuomos, o panaudos teisiniai santykiai. Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Atsakovai faktiškai butu naudojasi nuo 2000 metų, sumokėjo dalį mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas, duomenų, kad būtų mokėję nuomos mokestį, nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2001-04-29 sutarties, sudarytos tarp O. B. ir L. B. (M. I.) dėl ginčo buto perdavimo ieškovės nuosavybėn, 3 punkte nurodyta, jog perleidžiama buto dalis anksčiau niekam nebuvo parduota, dovanota, išnuomota, kitaip perleista, įkeista, areštuota, teisme ginčo dėl jos nėra etc. Taigi perleisdama buto dalį O. B. patvirtino, jog buto dalis nėra išnuomota, o įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė.

CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia panaudos davėjui teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą. Be to, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino, o terminuotos panaudos sutarties atveju – prieš 1 mėnesį (CK 6.642 str.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams nevykdant žodinio susitarimo bei tarp šalių kilus nesutarimams dėl butui teikiamų paslaugų mokesčių mokėjimo, ieškovė reikalavo išsikelti ir lygiomis dalimis sumokėti už butui suteiktas paslaugas, taip pat, kad atsakovai nekeltų triukšmo, skaitytųsi su ieškovės ir močiutės nuomone, gerbtų jos asmenį ir leistų ramiai gyventi. Ieškovė teigė, kad iki šiol to pasiekti nepavyko. Su atsakovais toliau gyventi viename bute nebeįmanoma dėl savanaudiško jų elgesio, laikomų gyvūnų ir netvarkos. Tokius liudytojos parodymus patvirtina sanitarinio patikrinimo aktai (tomas I, b. l. 146-149, 173, tomas II, b. l. 5-6). Atsakovų duktė O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 2015-01-13 yra paimta iš šeimos ir apgyvendinta BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, nes buities ir gyvenimo sąlygos neatitinka vaiko poreikių (II tomas b. l. 32-59). Bylos medžiaga ir liudytojos parodymai patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovė L. S. nesistengia, niokoja nuomojamąjį nekilnojamąjį turtą, naudojasi ieškovės turtu ir jos su močiute sukurtu gerbūviu.

Ieškovės teigimu, po buto dalies perleidimo ieškovės nuosavybėn viename buto kambaryje ir toliau liko gyventi močiutė O. B., o kitame – atsakovai ir jų duktė. Ieškovė bute negyveno, buvo sutarusi su atsakove L. S., jog savo dalies mokesčius už kambarį tinkamai susimokės patys atsakovai. Ieškovė nurodė, kad apie atsakovų skolas sužinojo tik po to, kai ją atsitiktinai pasiekė antstolių laiškai. Teigė, jog atsakovė nuo jos slėpė pranešimus bei kitokius dokumentus, susijusius su skolomis.

Ieškovė pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad atsakovams nenorint išsikelti iš buto, ji leidusi jiems laikinai gyventi, bet žodžiu buvo sutarusi su atsakove, kad ši sumokės ne tik už butui teikiamas komunalines paslaugas, bet už ieškovės su šeima nuomojamą būstą ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė iš dalies neigė tokį susitarimą. Patvirtino, jog žadėjo ieškovei padėti pagal galimybes, o ne viską sumokėti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė M. I. 2014 m. gegužės 1 d. yra skolinga: už suvartotą šilumos energiją AB „Klaipėdos energija“ - 5021,91 Lt; už butui suteiktas komunalines paslaugas - 561,85 Lt; už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą - 759,94 Lt; AB „Lietuvos dujos“ - 475,36 Lt; AB „Klaipėdos vanduo“ - 2546,53 Lt. Po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovė 2014-03-21 su AB Lesto pasirašė vekselį dėl 548,78 Lt skolos grąžinimo už objekte suvartotą elektros energiją (tomas I, b. l. 125). Tačiau atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui. AB „Klaipėdos energija“ duomenimis, ieškovė 2014-09-01 už bute suvartotą šilumos energiją yra skolinga 5281,95 Lt, už dujas iki 2014-08-31 – 83,23 Lt (tomas I, b. l. 128). Atsakovė tik nuo 2014-07-21 ėmė mokėti dalį susidariusių skolų: Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo skyriui 2014-07-16 – 246,46 Lt, 2014-07-21 – 400,79 Lt, o AB „Lietuvos dujos“, UAB „Debreceno valda“ išdavė atsakovei pažymas, jog už sunaudotas gamtines dujas ir komunalines paslaugas atsiskaitė L. S. (tomas I, b. l. 150-169). Tačiau 2015-01-01 AB „Lietuvos dujos“ išdavė pažymą, kad vėl susidarė 101,83 Eur įsiskolinimas; KRATC patvirtino 48,30 Eur skolos faktą; AB „Klaipėdos energija“ – 1708,10 Eur skolą (tomas II, b. l. 8-10).

Taigi akivaizdu, jog atsakovai netinkamai vykdo pareigą išlaikyti ir saugoti perduotą naudotis daiktą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiais veiksmais atsakovai pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką, t. y. egzistuoja pagrindas nutraukti panaudos sutartį. Kreipdamasi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš buto, ieškovė išreiškė savo valią nutraukti panaudos teisinius santykius. Sprendžiant, ar buvo išlaikyta panaudos sutarties nutraukimo procedūra, darytina išvada, jog šiuo atveju tas faktas, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą momento derėjosi su atsakove dėl išsikėlimo iš buto, o po to kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš buto, vertintinas kaip ieškovės valios nutraukti panaudos santykius išreiškimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybės prievarta ar reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Ta faktinė aplinkybė, kad atsakovams buvo leista apsigyventi bute, nesuteikia atsakovams teisės savininkui prieštaraujant toliau gyventi jo nuosavybėje.

Konstatavus panaudos teisinius santykius, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta O. B.. Sprendimas neįtakoja O. B. materialiųjų teisių ir pareigų, nes ji perleido ginčo buto dalį ieškovei, o, kaip numatyta CK 6.643 straipsnio 1 dalyje, panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui; tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Be to, atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, nes šiuo atveju pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (pagal CK 1.127 str. 5 d., jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamai kvalifikavo bylos aplinkybes, tačiau priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovei 2015-04-16 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas, iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas (tomas II, b. l. 84). Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš atsakovės priteistina 100 Eur žyminio mokesčio (1967 Eur x 3 proc.+ 41 Eur), taip pat 60,80 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų (CPK 93 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Valstybei iš atsakovės L. S. priteisti 100 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ir 60,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.