Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12799-1094/2024 pagal pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

3. 2024 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus, VĮ Registrų centro pažymą apie mirusiosios šeimos sudėtį, kurioje nurodyti vaikai ir nekilnojamojo turto registro išrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, laikytas nepaduotu grąžintas pareiškėjui. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

9. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo L. V. pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų, laikytas nepaduotu grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis; CK 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdamas CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytus jų gynimo būdus. Kitaip tariant, kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas byloje Nr. 23/02). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. 44/2010); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas byloje Nr.10/04-12/04-18/04).

11. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka. CPK 287 straipsnyje numatyta asmens teisė teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris, be bendrųjų CPK 111 – 114 straipsniuose procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi atitikti šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti: 1) pareiškėjas įpareigotas pateikti teismui duomenis apie mirusiosios šeimos sudėtį (pvz., pažymą iš VĮ „Registrų centro“ tvarkomo Lietuvos Respublikos gyventojų registro), taip pat įpareigotas į bylą įtraukti visus su byla susijusius asmenimis (jeigu tokių yra); 2) pareiškime nurodyti suinteresuotus asmenis; 3) pareiškėjas įpareigotas teismui pateikti įrodymus apie mirusiosios turėtą turtą (duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, Regitros, bankų, kuriuose mirusysis turėjo lėšų, ir pan.); 4) pateikti pareiškimo priedus valstybine kalba, nes dalis priedų teikiama ne valstybine kalba, o anglų kalba; 5) primokėti trūkstamą 9,00 Eur (54,00 Eur – 45,00 Eur) žyminį mokestį ir jo sumokėjimą patvirtinančius duomenis pateikti teismui. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jei jis per nustatytą terminą įvykdys nutartyje nurodytus reikalavimus, procesinis dokumentas su priedais bus laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. birželio 6 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas teismo nurodytų trūkumų nepašalino, todėl jo pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo laikė nepaduotu.

14. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, jog visi pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodyti trūkumai buvo pašalinti.

15. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantas, šalindamas pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytus trūkumus pateikė valstybine kalba VĮ Registrų centro išrašą apie šeimos sudėtį. Paaiškino, jog daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra ir įtraukti į bylą nesančius asmenis nėra galimybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjas pareiškime nenurodo suinteresuotų asmenų, tačiau kaip matyti, pareiškėjas, šalindamas nurodytus trūkumus, nurodė, jog suinteresuotas asmuo yra VĮ Turto bankas. Be to, apeliantas paaiškino, jog pildant dokumentus elektroniniu būdu, nurodyti suinteresuotus asmenis yra privaloma, kitaip neįmanoma sukurti dokumento, todėl VĮ Turto bankas buvo nurodytas jau pateikiant pareiškimą. Taip pat pirmosios instancijos teismui apeliantas pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą dėl buto (duomenys neskelbtini).

16. Taigi viena vertus, iš esmės apeliantas pašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje aukščiau nurodytus trūkumus. Kita vertus, apeliantas taip pat teigia, jog sumokėjo trūkstamą 9,00 Eur (54,00 Eur – 45,00 Eur) žyminį mokestį.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kaip ir nurodo apeliantas, sistemoje yra užfiksuoti du atlikti žyminio mokesčio mokėjimai. Mokėjimo kodo ID ZM69130, 45,00 Eur, apmokėta 2024 m. sausio 23 d. Ši įmoka buvo apmokėta byloje e2YT-5244-819/2024, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas, laikydamas pareiškimą nepaduotu, išsprendė šio žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, t. y. grąžino jį pareiškėjui. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas šioje byloje galėjo (būtų galėjęs) įskaityti 45,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Taip pat mokėjimo kodo ID ZM86777, 9,00 Eur apmokėta 2024 m. gegužės 31 d. Ši įmoka buvo apmokėta ne šioje, o kitoje byloje Nr. e2YT-5244-819/2024. Kadangi nurodytoje byloje pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis yra įskaitytas ir nesant duomenų, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje byloje Nr. e2YT-5244-819/2024 nutartimi išsprendė nurodyto žyminio mokesčio (9,00 Eur) grąžinimo pareiškėjui klausimą, pirmosios instancijos teismas šioje byloje negalėjo (nebūtų galėjęs) įskaityti šios trūkstamos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju galima spręsti, jog apeliantas nepašalino visų pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų, t. y. būtent šioje byloje nesumokėjo trūkstamos 9,00 Eur žyminio mokesčio dalies.

18. Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pagal CPK 111 straipsnį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente be kita ko turi būti nurodoma:1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; 4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

19. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog procesinis dokumentas turi būti surašytas tinkamai ir tvarkingai. Pareiškėjas tiek pareiškime, tiek šalindamas pareiškimo trūkumus pateikė tik savo paaiškinimus ir samprotavimus, tačiau (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų taip ir nepašalino (CPK 111 straipsnis. 135 straipsnis). Pareiškėjas nepateikė teismui įstatymų reikalavimų atitinkančio patikslinto pareiškimo, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus ir įpareigojimus (CPK 111, 135 straipsniai), taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pareiškimo trūkumų nepašalino.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjo pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nepaduotu ir grąžindamas jį pareiškėjui, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.