Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nutarimo, kuriuo A. L. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nubaustas už tai, kad 2015-04-03, apie 7.14 val., vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties Kalvarijų g. 156 namu, Vilniuje, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu juos apgadino, įvykio vietoje nepasiliko, nukentėjusiajam ir policijai nepranešė, tokiu būdu pažeidė KET 222 p., 126 p. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1dalyje.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojami liudytojo J. V. tarnybinio pranešimo prieštaravimai bylos medžiagai ir netgi automobilio Mitsubishi Space Star konstrukcijos ypatumams.

Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas ir protokolą surašę pareigūnai nesurinko konkrečios informacijos apie pažeidimo laiką, vietą, būdą, kaltą asmenį. Taip pat bylos medžiagoje, išskyrus prastos kokybės nuotraukas, nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę ir tai, kad eismo įvykį sukėlė apeliantas. Apelianto teigimu, teismas nesiėmė priemonių objektyviai tiesai byloje nustatyti ir nepaskyrė ekspertizės, kuri nagrinėjamu atveju yra būtina siekiant nustatyti, ar nukentėjusysis patyrė žalą dėl apelianto veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamoje byloje A. L. buvo nubaustas už tai, kad 2015-04-03, apie 7.14 val., vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini)namu, Vilniuje, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu juos apgadino, įvykio vietoje nepasiliko, nukentėjusiajam ir policijai nepranešė.

Kreipdamasis su apeliaciniu skundu A. L. nurodo nesutinkantis su tuo, kad tai jis kliudė automobilį Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku. Anot apelianto, skundžiamas nutarimas jo atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis vien prastos kokybės nuotraukomis bei liudytojų ir nukentėjusiojo, nemačiusių įvykio, parodymais. Anot A. L., byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę ir tai, kad eismo įvykį sukėlė būtent jis.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo metu byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, byloje surinkti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog tai būtent A. L., vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Star, kliudė stovėjusį automobilį Volvo S70, o paskui pasišalino iš eismo įvykio vietos. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra eismo įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų, o apelianto kaltė iš esmės nustatyta nukentėjusiajam nusprendus, jog eismo įvykyje dalyvavo būtent A. L. priklausantis automobilis. Pažymėtina, kad liudytojais byloje apklausti policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo pagal nukentėjusiojo iškvietimą ir fiksavo automobilių apgadinimus vadovaudamiesi tik nukentėjusiojo parodymais. Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas L. B. nurodė, kad dėl automobilių apgadinimų jis su kolega sprendė vizualiai apžiūrėję transporto priemones, kadangi jokių specialių techninių priemonių jie neturi. Jiems jokių abejonių dėl A. L. kaltės nekilo, kadangi atitiko automobilių apgadinimų aukštis ir spalva. Liudytojo teigimu, A. L. nuo pat pradžių kategoriškai neigė sukėlęs eismo įvykį, eismo įvykio deklaraciją pildyti atsisakė (b. l. 37). Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nukentėjusysis D. A. paaiškino, kad iš ryto pastebėjo, jog yra apgadintas jo automobilis. Tuomet jis nusprendė apeiti gretimus kiemus, kuriuose galėjo būti pastatytas jo transporto priemonę apgadinęs automobilis. Pasak nukentėjusiojo, jis iš karto atkreipė dėmesį į kitame kieme stovėjusį apgadintą mėlynos spalvos automobilį, ant kurio matėsi švieži įbrėžimai. Pastebėjęs jį, jis iš karto iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 31-32).

Įvertinęs aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vadovaujantis jais negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent A. L. neteisėti veiksmai nulėmė eismo įvykį. Pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija ir, pagal šį straipsnį A. L. paskirta administracinė nuobauda, baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą – Balsytė–Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai mutatis mutandis turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais liko nepaneigta A. L. gynybinė pozicija, jog jis nedalyvavo eismo įvykyje ir nukentėjusiojo automobilio neapgadino. Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai ir nurodė, jog jiems vizualiai įvertinus automobilių apgadinimus (jų aukštį, dažų likučius) nekilo jokių abejonių dėl A. L. kaltės, manytina, jog šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta į tai, jog policijos pareigūnams atvykus A. L. automobilis stovėjo visiškai kitoje vietoje nei nukentėjusiojo automobilis, be policijos pareigūnų užfiksuotų apgadinimų, ant jo matėsi daug kitokio pobūdžio apgadinimų, kas iš dalies patvirtina apelianto teiginius, jog jam priklausantis automobilis jau buvo apgadintas anksčiau. Bylos medžiaga taip pat liko nepaneigti apelianto argumentai dėl galimo eismo įvykio mechanizmo, o būtent dėl to, kad jam priklausantis automobilis dėl jo konstrukcijos ypatumų negalėtų tokiu būdu apgadinti nukentėjusiojo automobilio.

Pažymėtina, kad tam, jog eismo įvykis būtų tinkamai ištirtas bei būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas, yra būtina surinkti ir ištirti visus įmanomus įrodymus, tačiau nagrinėjamoje byloje to padaryta nebuvo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju yra ypatingai svarbu bent apytiksliai nustatyti abiejų automobilių įbrėžimų laiką, sulyginti bei ištirti, ar dažai, esantys ant nukentėjusiojo automobilio, yra likę nuo kontakto su apelianto automobiliu, ar atitinka automobilių apgadinimų aukštis ir ar apskritai dėl automobilių konstrukcijų ypatumų šių transporto priemonių kontakto metu galėjo atsirasti nuotraukose užfiksuoti apgadinimai. Pastarosioms išvadoms dėl eismo įvykio metu atsiradusių transporto priemonių apgadinimų padaryti yra būtinos specialios žinios, tam yra būtina atlikti autotechninę ekspertizę, tad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nutarimas naikintinas, byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos tik tuo atveju, kai yra neginčijamai nustatyta jog jis yra susijęs su tuo eismo įvykiu. Pažymėtina, kad atsakomybė už eismo įvykio padarymą yra numatyta ATPK 127 straipsnyje, tačiau nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pastarojo klausimo net nesvarstė ir dėl jo nepasisakė.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nutarimą ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.