Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Grundolita“ ieškinį pareikštą atsakovui Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijai dėl ieškovui priklausančių lėšų grąžinimo, patirtų išlaidų dalies kompensavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. liepos 31 d. Vilniaus apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovo Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos UAB „Grundolita“ naudai 20 766 Lt tinkamai nepanaudotų lėšų, 2 277, 76 Lt išlaidų, 1 805, 62 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (24 849, 38 Lt) nuo bylos iškėlimo (2013 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 745 Lt žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Teismas priima sprendimą už akių, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį, paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas sprendimo už akių priėmimą grindė tuo, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliantas teigia, jog teismo procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog juridiniam asmeniui procesiniai dokumentai privalo būti įteikti CPK 123 str. nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.). Pažymėtina, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti šiais adresais: J. K. g. 6, Vilnius (b. l. 32), t. y. registruotu buveinės adresu (b. l. 34), procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai taip pat siųsti atsakovo prašyme nurodomu adresu G. g. 6, Vilnius (b. l. 38), procesiniai dokumentai šiuo adresu atsakovui taip pat neįteikti. Teismas taip pat siuntė procesinius dokumentus atsakovui 2011 m. spalio 6 d. pavedimo sutartyje nurodytu adresu S. g. 8, Vilnius (b. l. 16, 41), procesiniai dokumentai siųsti šiuo adresu atsakovui taip pat neįteikti. Taigi teismas ne tik formaliai atliko pareigą išsiųsti procesinius dokumentus ieškinyje nurodomos atsakovo buveinės adresu, tačiau aktyviai siekė, kad atsakovas butų informuotas apie procesą ir siuntė procesinius dokumentus visas nustatytais adresais, tarp kurių ir atsakovo nurodomu adresu korespondencijai G. g. 6, Vilnius. Nepavykus procesinių dokumentų įteikti paskutiniu nustatytu atsakovo buveinės adresu, teismas vadovaudamasis minėta Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalies nuostata laikė procesinius dokumentus atsakovui įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo dokumentų išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis, todėl atsakovo argumentas, kad atsakovui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 287 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 str., reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliantui pagrįstai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl jis buvo tinkamai informuotas apie pradėtą teismo procesą.

Byloje taip pat nustatyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2013 m. liepos 31 d., o 2013 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Apelianto manymu, 3 mėnesių naikinamasis terminas pateikti pareiškimą dėl termino sprendimui už akių peržiūrėti atnaujinimo, turėjo būti pradėtas skaičiuoti kitą dieną po to, kai buvo priimtas 2013-07-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas. Tai yra, naikinamojo termino pradžia laikytina 2013 m. rugpjūčio 1 d., o pabaiga, atitinkamai, 2013 m. lapkričio 1 d. Kadangi 2013 metais lapkričio 1, 2 ir 3 dienos Lietuvos Respublikoje buvo šventės ir nedarbo dienos, todėl paskutinė šio termino diena yra 2013-11-04. Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodytais apelianto argumentais nesutinka bei pažymi, jog termino skaičiavimo pradžia aiškiai apibrėžta kalendorine data, t. y. sprendimo už akių priėmimo data. Civilinio kodekso 1. 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą už akių priėmė 2013 m. liepos 31 d., tai reiškia, kad naikinamasis trijų mėnesių terminas dėl termino prašymui dėl sprendimo už akių atnaujinimo suėjo 2013 m. spalio 31 d. Taigi atsakovas prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti pateikė praleidęs CPK 287 str. 1 d. nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą (b.l.55). Pažymėtina, kad teismas tokio naikinamojo termino atkurti ar atnaujinti nebegali, todėl šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybės, dėl kurių toks terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo praleistas. Pažymėtina, kad pasibaigus įstatyme nustatytam naikinamajam terminui, asmeniui išnyksta teisė realizuoti savo procesines teises, todėl išnyksta ir teisė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o kartu netenka prasmės ir negali būti tenkinamas prašymas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad nepateikus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per civilinio proceso įstatyme nustatytą terminą, toks sprendimas įsiteisėja ir gali būti peržiūrėtas tik atnaujinus procesą, todėl atsakovas CPK 365 – 374 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, laikantis pagrindinių civilinio proceso principų, tinkamai taikant materialinės teisės normas, todėl tokią teismo nutartį nėra pagrindo naikinti atskirojo skundo argumentais (CPK337 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas prašo priteisti iš apelianto 1210,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovui iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.15 p., į ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia kad ieškovui priteistinų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu, dydis mažintinas iki 500,00 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Grundolita“ iš atsakovo Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.