Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 9 d., apie 10 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, po konflikto dėl avarinės situacijos sukėlimo, R. L., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą L. B., taip nukentėjusiajam padarė viršutinės lūpos audinių patinimą, muštą žaizdą lūpos gleivinėje, nežymiai paslankų viršutinės dešinės pusės pirmą kandį, tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

R. L. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną važiuojant automobiliu Tilžės plento gatve, iš pirmos juostos į antrą juostą įvažiavo automobilis, užlįsdamas jam į priekį. Sustojus sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo, jis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo vairuojamo automobilio, atidarė automobilio duris ir paklausė, kas atsitiko. Tada prasidėjo necenzūriniai žodžiai. Pamatęs, kad vyriškis už jį vyresnis, pasakė „išmok važiuoti“ ir susinervinęs sudavė jam vieną kartą ranka į veidą. Sudavęs pasakė – išmok važiuoti ir grįžęs į automobilį, nuvažiavo į parduotuvę „Simeks“. Viskas įvyko, kol degė raudonas šviesoforo signalas. Po įvykio buvo susitaikęs su nukentėjusiuoju, tačiau vėliau jis apskundė nutartį, pradėjo jo prašyti pinigų dantų protezams. Su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau prašo mažinti jo dydį, kuris yra neprotingai didelis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis L. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 26 d., apie 10 val. 48 min., važiavo iš darbo namo jam priklausančiu automobiliu R. T., valst. nr. (duomenys neskelbtini) Tilžės plentu, link Taurų kaimo. Važiuojant pro prekybos centrą "Vinita", į Tilžės plentą išnėrė F. T., kurio vairuotojas kalbėjo telefonu. Prieš jį važiavusi moteris dėl tokio (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo elgesio gavo mestis į šoną, jis taip pat gavo pasukti link kelkraščio, kad išvengti susidūrimo. Jis paspaudė garsinį signalą, po to abu važiavo viena kryptimi, (duomenys neskelbtini) automobilis važiavo jam iš paskos. Tilžės plento ir Šlaito gatvių sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo, jam iš paskos sustojo F. T.. Per galinio vaizdo veidrodį pamatė, kad automobilio vairuotojas jam rodo nepadorius gestus. Jis jam pakėlė rankas ir atsidaręs langą pasakė "išmok vairuoti". Tada F. T. vairuotojas išlipęs iš automobilio priėjo prie jo automobilio, atidarė duris, pradėjo kažką šaukti ir sudavė jam kumščiu vieną smūgį į veido sritį, į burną, dėl ko prakirto lūpą ir išklibino dantis. Visa tai matė kitų automobilių vairuotojai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo važiuoti link Taurų kaimo. Pamatęs, kad vairuotojas nusuko į prekybos centrą "Simeks", apsisuko ir pravažiuodamas užsirašė automobilio numerį, kuris buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9, 13-14).

Teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio L. B. parodė, kad po suduoto smūgio jam klibėjo dantys, jie pasidarė jautrūs karščiui ir šalčiui, buvo ištinusi lūpa, negalėjo valgyti, dvi savaites jautė fizinį skausmą. Dėl sužalojimų vaistų nevartojo, į gydymo įstaigas nesikreipė. Patyrė nepatogumus, stresą, iki šiol jaučia baimę dėl netikėto užpuolimo. Prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš 2016-05-10 specialisto išvados Nr. G108/16 (11) nustatyta, kad L. B. įvykio metu padarytas viršutinės lūpos audinių patinimas, mušta žaizda lūpos gleivinėje, nežymiai paslankus viršutinės dešinės pusės pirmas kandis, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas suduodant į veido sritį kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis (b. l. 11).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, nustatyta, kad L. B. atpažino R. L. kaip asmenį, kuris įvykio metu jį sužalojo (b.l. 20-21).

Surinktais ir aptartais įrodymais R. L. kaltė yra pilnai įrodyta. Kaltinamasis pripažino įvykio metu sudavęs nukentėjusiajam į veido sritį, teigė tai padaręs tuo metu, kai nukentėjusiojo automobilis sustojo prie šviesoforo Tilžės plento ir Šlaito gatvių sankryžoje. R. L. parodymus patvirtina nukentėjusiojo L. B. parodymai, kad įvykio metu jį sumušė būtent kaltinamasis. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų nuotraukų atpažino kaltinamąjį. Specialisto išvada įrodo, kad L. B. įvykio metu buvo padarytas viršutinės lūpos audinių patinimas, mušta žaizda lūpos gleivinėje, nežymiai paslankus viršutinės dešinės pusės pirmas kandis, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialistas nustatė, kad sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas suduodant į veido sritį kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis.

Byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad R. L. nukentėjusįjį sumušė viešoje vietoje, tiesiog gatvių sankryžoje, jo ir nukentėjusiojo automobiliui sustojus prie šviesoforo. Kaltinamasis elgėsi įžūliai, neleistinai, jis nepaisė visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė įvykio vietoje buvusiųjų rimtį. R. L. veikė tyčia, jis neabejotinai suvokė savo elgesio pobūdį, numatė, kad mušdamas nukentėjusįjį viešoje vietoje, gatvėje, važiuojamojoje dalyje, pažeidžia viešąją tvarką ir to norėjo. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę R. L. atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors R. L. kaltę pripažįsta, tačiau teismas nenustatė, kad dėl to jis nuoširdžiai gailėtųsi. Kaltinamasis praeityje neteistas (b.l. 32-33), baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 34-42), yra neįgalus (b. l. 107). Kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda. Kadangi kaltinamojo veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tačiau kaltę pripažįsta, jam skirtinas mažesnis baudos dydis nei BK 47 straipsnyje numatytas jos vidurkis, tai yra 36 MGL (1 MGL atitinka 37,66 eurų sumą). Taikytinas BK 64¹straipsnis ir paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu, nes R. L. prisipažino esąs kaltas ir įrodymai buvo tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nustatytinas 3 mėnesių terminas baudai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Bausmių vykdymo kodekso 22 str.2d.). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusiojo L. B. civilinis ieškinys dėl 5000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, tenkintinas iš dalies.

LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. B. nukentėjo nuo R. L. įvykdyto tyčinio nusikaltimo, kurio metu jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas - padarytas viršutinės lūpos audinių patinimas, žaizda lūpos gleivinėje, nežymiai paslankus viršutinės dešinės pusės kandis. Dvi savaites skaudėjo sužalotas vietas, negalėjo normaliai maitintis. Yra pagrindas teigti, kad dėl padaryto sužalojimo L. B. patyrė fizinį skausmą, turėjo dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Nukentėjusysis patyrė pažeminimą, nes buvo sumuštas viešoje vietoje, gatvėje, jam vairuojant automobilį, matant kitiems eismo dalyviams. Dėl netikėto užpuolimo, jis iki šiol jaučia baimę. Yra pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, kad jis L. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat į aplinkybes, kad sužalojimas nesukėlė nukentėjusiajam sunkių pasekmių, liekamųjų reiškinių, jis dėl sužalojimo nesigydė, nebuvo sutrikdytas jo darbingumas. Atsižvelgia į kaltinamojo R. L. turtinę padėtį, kad jo mėnesio pajamas sudaro apie 2000 Eur, kad yra neįgalus, augina mažametį sūnų. Taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Teismas nustato L. B. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydį – 850 Eur ir jis priteistinas iš R. L.. Likusioje dalyje L. B. ieškinys atmestinas. Nors nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad pagal turtinę padėtį R. L. gali mokėti prašomą 5000 eurų neturtinės žalos dydį, tačiau esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne kaltinamojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

Nukentėjusysis savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje atstovą advokatą G. B.. Jis apmokėjo advokatui atstovavimo išlaidas – 520 eurų (b.l. 109-110). Proceso išlaidomis pripažįstamos 200 eurų nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir jos priteistinos iš R. L. ((duomenys neskelbtini) str.2d.). Likusioje dalyje prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, atmestinas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant, jog byla nėra sudėtinga, nagrinėjama dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, taip pat į atstovo sugaištą laiką procese, į jo paruoštų procesinių dokumentų kiekį. Teismas mano, kad ieškovo prašomos priteisti 520 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra aiškiai per didelės. 200 eurų proceso išlaidos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str.2d., teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., ir paskirti 36 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 24 MGL (903,84 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės rajono apylinkės teismo raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš R. L. nukentėjusiajam L. B. 850 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje L. B. civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. L. nukentėjusiajam L. B. 200 eurų atstovo išlaidoms padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.